Namų kraustymasis į Olandiją: lengvai ir patogiai

Sveiki, draugai. Būna taip: gyvenate sau ramiai, o vieną dieną nusprendžiate pakeisti viską ir išvykti. Dažniausiai kryptis – Vakarai, o Olandija, arba Nyderlandai, kaip kas ją vadina, yra vienas populiariausių tikslų mūsų tautiečių tarpe. Aš šioje srityje esu jau beveik dvidešimt metų – maždaug nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, o keliai dar buvo žymiai prastesni. Per šį laiką esu matęs viską: nuo tų, kurie vežė tik vieną krepšį su drabužiais, iki didelių šeimų, kurios pervežinėjo pilnus namus su pianinu ir senelių baldais. Todėl turiu pasakytė – namų kraustymasis į Olandiją gali būti tikras košmaras, jei pasiruošiate blogai, arba paprasta diena, jei viską suplanuojate teisingai.

Kodėl visi vyksta ten? Darbas, algos, olandiškas tvarkumas ir plokščia žemė (ypač patinka tiems, kas nebegali važiuoti Lietuvos kalvomis). Bet prieš pradėdami svajoti olandiškuose kanaluose, reikia susitvarkyti logistiką. Dažnai žmonės galvoja, kad tiesiog išsinuomąs „vokus“ (krovininį mikroautobusą) ir važiuoja. Tačiau realybėje susiduria su vokiškais greitkeliais, belgiškomis spūstimis ir olandiškais parkingais, į kuriuos neįsivažiuoja didelė mašina. Be to, ką daryti, jei baldai netilps? Ar reikia mokėti mokesčius? Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, nešęs jūsų daiktus per tūkstančius kilometrų, ir paaiškinsiu, kaip visa tai veikia iš vidaus. Svarbiausia – nereikia baimintis, reikia tik žinoti keletą dalykų, kuriuos apanašiu toliau.

Pinigai, kas sudaro kainą ir biurokratija

Kiek realiai kainuoja kraustymasis į Olandiją?

Tai, žinoma, vienas populiariausių klausimų, bet atsakymas nėra vienas skaičius. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelios dėžės iš studento bendrabučio, ar visa dviejų aukštų vilos apyka. Jei kalbame apie standartinį vieno buto pervežimą (tarkime, 30–40 kubinių metrų), tai su profesionalia kompanija kainuos maždaug nuo 1200 iki 2500 eurų, priklausomai nuo sezono. Jei statote patiems „voką“ ir važiuojate, sutaupysite darbo, bet degalai, keltai ir Vokietijos mokesčiai (vadinamasis „LKW-Maut“) kirs apie 600–800 eurų vienam keliui. Taigi, prieš skubėdami skambinti užsisakyti pigiausią variantą, apskaičiuokite, kiek jūsų laiko kainuoja ir ar tikrai norite vairuoti 18 valandų be perstojo.

Ar verta pirkti naujas dėžes arba ieškoti naudotų?

Gerbiami, nenaudokite parduotuvių dėžių, kuriose anksčiau buvo bananai ar bulvės – jos būna susilpnėjusios, drėgnos ir tiesiog sugenda vos užėjus svoriui. Aš esu matęs, kaip subyrėja tokia dėžė su brangia buitine technika, kai vairuotojas stačiai sustoja prie šviesoforo. Nusipirkite naujas, specialiai kraustymui skirtas dėžes – jos tvirtos, vienodo dydžio (tai labai svarbu kraunant į mašiną, kad niekas nešoktų), o po visko galite jas parduoti kitiems. Tai nedidelė investicija, kuri užtikrina jūsų nervų ramybę. Olandijoje kartais sunku rasti gerų dėžių, todėl geriau pasirūpinkite jomis iš anksto Lietuvoje.

Ar reikia mokėti muito ar mokesčių už įvežamus daiktus?

Kadangi Lietuva ir Nyderlandai yra abu Europos Sąjungos nariai, muito mokesčio nėra – tai didelis privalumas palyginti su, tarkime, persikėlimu į Šveicariją ar Norvegiją. Tačiau čia yra vienas „bet“. Jei vežate daug naujų daiktų (pavyzdžiui, neperkraustyta technika iš parduotuvės), o ne asmeninius daiktus, kurius naudojote ilgą laiką, muitinės pareigūnas gali paklausti apie PVM. Bet jei kraustote savo namus, t.y. vežate naudotus baldus, drabužius ir indus, jums nereikia mokėti jokių mokesčių ties siena. Tereikia turėti sąrašą (inventoriaus lapą), jei kas nutiks, bet apie tai kalbėsime vėliau.

Kelias, maršrutai ir vairavimo niuansai

Kuriuo maršrutu geriausia važiuoti – per Vokietiją ar per Belgiją?

Per savo dvidešimt metų esu nuvažiavęs abiem maršrutais šimtus kartų. Vokietija greitesnė, keliai idealūs, tačiau ten yra brangūs mokesčiai sunkvežimiams, o olandai vairuoja labai agresyviai. Belgija, ypač šiaurinė jos dalis (Flandrija), dažnai pasižymi didžiulėmis spūstimis prie Briuselio ir Antverpeno, tačiau kelių kokybė šiaurėje gera, o degalai kartais būna šiek tiek pigesni. Jei važiuojate savo automobiliu su priekaba, Belgija gali būti ramesnė, tačiau jei tai didelis krovininis mikroautobusas, aš visada rekomenduoju Vokietiją – ten bendravimas su pareigūnais yra paprastesnis, o olandiškai vokiškai supranta beveik visi. Svarbiausia – išvengti Antverpeno uosto apylinkių ryte ir pietą, ten važiuoti tiesiog neįmanoma.

Ar galiu važiuoti bet kuriu keliu Olandijoje su dideliu mikroautobusu?

Čia būna dažniausia klaida. Olandijoje gausu miestelių, kurių centrų gatvės yra labai siauros, o grindinys padarytas iš akmenų – vadinamos „klombos“. Jei bandysite įvažiuoti į tokią gatvę 3,5 tonų „voku“, ne tik nusiprašysite pykčio iš vietinių gyventojų, bet ir galite įstrigti. Prieš išvykdami arba kai jau esate ten, visada naudokite navigaciją, kuri yra nustatyta sunkvežimiams (truck mode). Paprasta „Google Maps“ dažnai veda per centrą, kur yra žemiausias tiltas arba ribojimas svoriui. Pasidaryk nuotrauką ženklo, jei važiuojate į naują vietą, o vairuotojas (jei jį samdate) tegu įsijungia specialią navigaciją.

Kas daryti, jei pas mane neįeina visa baldų į mašiną?

Tai klasika. Žmonės dažnai užsimiršta, kad sofa, kuris Lietuvoje stovėjo didžiame kambaryje, gali būti per didelis į standartinį 3,5 tonų krovininį mikroautobusą. Aš turiu taisyklę: matuokite tris kartus, o krauskite vieną. Jei suprantate, kad netilpsite, geriau iš karto samdyti didesnę mašiną (pvz., 7 ar 10 tonų) su keliamomis galinėmis durimis („liftu“). Olandijoje dauguma namų turi siaurus laiptus, o kartais net nėra laiptų, tik tikra virvė su kabina – ten be profesionalios įrangos neįmanoma nieko įvežti. Nebandykite „gundyti“ likimo ir spausti baldų pro langą – stiklai Olandijoje brangūs.

Olandiškos buities niuansai ir iššūkiai

Ar tikrai taip siauri olandiški laiptai, kaip sako legendos?

Taip, ir dar kaip. Aš pats daugybę kartų stovėjau prie durų ir žiūrėjau į laiptus, kurie atrodė kaip lubų trapas. Olandai statė savo namus taip, kad sutaupyti vietos, todėl laiptai dažnai yra stačiai, siaurai ir su stačiais posūkiais. Standartinis Lietuvoje pirktas sofas dažnai tiesiog fiziškai nepaeina į antrą aukštą. Jei persikelsite į senąjį Amsterdamo ar Utrechto namą, tikriausiai teks išardyti dalį baldų arba juos kelti per langą su kranu. Tai papildoma išlaida, apie kurią reikia pagalvoti anksčiau.

Kaip su parkavimu mieste, kai atvyksta sunkvežimis?

Olandai labai griežtai laikosi parkavimo taisyklių, o miestuose (ypač Amsterdamas, Roterdamas, Haga) vieta yra auksinė. Jei jūsų vairuotojas tiesiog susto ant gatvės „penkiomis minutėms iškrauti“, greitai atvažiuos „Graaiwagen“ (speciali mašina šiukšlių vežti) ir nutempia jūsų mašiną. Bausmės didelės. Todėl būtinai reikia iš anksto susitarti dėl išleidimo vietos (stipravimo zonos). Kartais reikia gauti leidimą iš savivaldybės („ontheffing“), kad galėtumėte užimti vietą ilgiau nei 30 minučių. Geriausi pervežėjai tai žino ir padeda susitvarkyti dokumentus, o jei važiuojate patys – pasidomėkite savivaldybės svetainėje.

Ar verta vežti automobilį ar geriau jį parduoti?

Klausimas kiekvienam atskirai. Olandijoje automobilių pirkimas ir parduodimas yra brangu (dėl didelių mokesčių – BPM), tačiau kuras ir techninė priežiūra taip pat ne pigi. Jei turite seną, bet techniškai tvarkingą automobilį, jį verta vežti, nes jis ten gali būti vertingesnis. Tačiau jei tai naujas BMW ar Audi, susidursite su dideliais mokesčiais jo registruoti. Aš dažnai patariu: parduokite brangų automobilį Lietuvoje, o Olandijoje nusipirkite paprastą dviračią (juos ten myli labiau nei mašinas) ir naudokite viešąjį transportą, kuris ten veikia kaip laikrodis.

Smulkmenos, kurios užgniaužia nervus

Ar draudimas apima viską, kas nutinka kelyje?

Labai svarbu. Jei samdate firmą, paprašykite jiems parodyti draudimo polisą. Standartinis „CMR“ draudimas dažnai apdraudžia tik tikslų svorį pagal sąskaitą (pvz., 10 SDR už kilogramą), kas, jei sugenda brangus televizorius, sumažiai padės. Būtinai klauskite apie „All Risk“ draudimą. Jei važiuojate patys, pasitikrinkite savo KASKO draudimą – ar jis veikia užsienyje, ir ar draudžia priekabą. Matęs esu daugybę avarijų Vokietijos autostradose, kur žmonės netekdavo visų daiktų dėl to, kad nepasitikėjo savo draudimu. Geriau praleisti 10 minučių skambinant brokeriui nei verkti prie sulaužyto „voko“.

Kas daryti su maisto atsargomis, kurias dar turiu šaldytuve?

Gyvename taip, kad prieš išvykdami stengiamasi suvalgyti viską. Bet jei liko riešutų, džiūvėsių ar konservų – vežite saunai. O jei turite mėsos, pieno produktų ar šaldytų daržovių – palikite draugams ar kaimynams. Olandijoje muitinė (nors tai ir ES vidus) gali uždrausti įvežti mėsines produktus iš trečiųjų šalių, bet jei važiuojate iš Lietuvos, tai paprastai ne problema, jei tai asmeniniam vartojimui. Tačiau praktinis patarimas: šaldyme vežti maistą 1500 km atstumu be generatoriaus – prasta idėja, galite apsinuodyti. Geriau pradėti gyvenimą Olandijoje nuo apsipirkimo vietinėje parduotuvėje „Albert Heijn“.

Ar galiu vežti savo dviratį ant mašinos stogo?

Tai labai lietuviškas dalykas – užsiverti dviračius ant stogo ir važiuoti per visą Europą. Olandijoje dviratis tai ne sportas, o būdas gyventi. Taip, galite vežti, tik būkite tikri, kad tvirtinimas yra labai kokybiškas. Vokietijos autostradose esu matęs, kaip vėjas nupūtė dviratį nuo lenktyninio automobilio – vaizdas gražus, bet baigtis liūdna. Be to, Olandijoje daugelyje vietų (pvz., po tuneliais arba prie žemo tilto) aukštis apribotas. Vairuotojas turi būti itin atidus, kad nenuplėštų dviračių kartu su stogu. Jei dviračiai brangūs, geriau juos išardyti ir padėti į vidų.

Išvada

Apibendrinant, namų kraustymasis į Olandiją nėra pasaulio pabaiga, tai tiesiog dar vienas etapas gyvenime, reikalaujantis gero planavimo. Per dvidešimt metų esu išmokęs vieno: blogiausia – tai nebylėti ir tikėti, kad „kažkaip nueis“. Pasirūpinkite dokumentais, geru draudimu, tinkama mašina ir, svarbiausia, nepamirškite, kad Olandija – tai šalis, kur viską reikia daryti pagal taisykles, tačiau tada gyvenimas tampa lengvas.