Mikroautobusų nuoma perkraustymui iš Olandijos be vairuotojo: Visas vadovas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, daugybę kartų mačiau, kaip pasikeitė žmonių judrumas ir prekybos rūšių srautai. Vienas iš labiausiai pastebimų phenomenų, ypač pastaruoju metu, yra spartus lietuvių grįžimas iš Vakarų Europos arba prekių, ypatingai baldų ir statybinių medžiagų, siuntimas iš Olandijos į Lietuvą. Olandija (Nyderlandai) jau seniai laikoma viena iš pagrindinių logistikos ir prekybos sričių centrų Europoje, todėl nenuostabu, kad ten dažnai renkames pirkti brangesnes ir kokybiškesnes prekes.

Kai kyla poreikis pergabenti daiktus iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno atgal į Lietuvą, iš karto susiduriame su logistika. Dažniausiai pasirenkami du keliai: kreiptis į profesionalią pervežimo firmą arba rūpintis savarankiškai. Pastarasis variantas, būtent mikroautobusų nuoma be vairuotojo, tampa vis populiaresnis. Tai ne tik leidžia sutaupyti nemažai pinigų, bet ir suteikia visišką kontrolę procesu. Šiame straipsnyje, remdamasis savo ilgamečia patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kaip ši procesas vyksta, ką reikia žinoti ir kokių klaidų vengti, kad perkraustymas būtų sklandus ir be rūpesčių.

Įvadas

Mikroautobuso nuoma perkraustymui be vairuotojo – tai atsakas į rinkos poreikį lanksčiam ir ekonomiškam pervežimui. Mano praktikoje dažnai pasitaikydavo situacijų, kai klientams reikėdavo pergabenti vieną didelę krovinių partiją, tačiau užsisakyti pilnavertį sunkvežimį su vairuotoju būdavo per brangu arba nereikalinga. Pasirodo, kai kurie atvejai yra optimaliau sprendžiami tiesiog nuomojant transporto priemonę ir važiuojant patys.

Kodėl verta rinktis būtent šį variantą? Visų pirma, tai kaina. Pervežimo kompanijos uždirba ne tik iš kelio, bet ir iš vairuotojo darbo laiko, apgyvendinimo bei maitinimo. Nuomodami mikroautobusą be vairuotojo, mokate tik už transporto priemonės nuomą ir degalus. Antroji ir galbūt svarbiausia priežastis – laisvė. Jūs nesusiejate su vairuotojo darbo grafiku, poilsio laikais ar taisyklėmis. Galite važiuoti taip, kaip jums patogu, sustoti kur norite, o svarbiausia – daiktus galite pakrauti ir iškrauti patys, tiksliai taip, kaip to reikalauja jūsų krovinys (ypač jei kalbame apie jautrius baldus ar techniką).

Tačiau prieš pradėdami planuoti kelionę, svarbu suprasti, kad tai nėra paprasta automobilio nuoma. Krovininiai mikroautobusai turi savo specifiką, reikalauja specialių vairuotojo pažymėjimų (arba patirties), taip pat kelių mokėjimo taisyklių išmanymo skirtingose šalyse. Toliau straipsnyje sužinosite visus niuansus, kurie padės išvengti nesusipratimų sienos kirtimo metu ar neteisingai suprastų nuomos sutarčių dėlto.

Šiame tekste mes neapsiriboame bendrais patarimais. Mes gilinsimės į techninius, teisinius ir praktinius aspektus, kurie, mano daugelio metų patirtimi, sukelia daugiausia klausimų. Nuo vairuotojo kategorijos reikalavimų iki draudimo niuansų užsienyje – čia rasite informaciją, būtiną sėkmingai kelionei.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažnai girdėnu iš klientų, planuojančių nuomoti mikroautobusą Olandijoje ir važiuoti į Lietuvą. Šių atsakymų tikslas – išsklaidyti abejones ir suteikti aiškų veiksmų planą.

1. Ar galiu nuomotis mikroautobusą Olandijoje su paprasta „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimu?

Tai, galbūt, dažniausiai užduodamas klausimas. Atsakymas yra taip, bet su svarbia sąlyga. Jeigu mikroautobuso maksimali leidžiama masė (MAM) neviršija 3,5 tonos, ir jis skirta ne daugiau kaip 8 keleiviams (neįskaitant vairuotojo) arba yra naudojamas kroviniams (tai yra furgonas), tuomet „B“ kategorijos teisės užtenka.

Vis dėlto, reikia būti labai atidžiam. Dauguma nuomos kompanijų siūlo 3,5 tonos pervežimo galios mikroautobusus (pvz., Ford Transit, Mercedes Sprinter, VW Crafter). Kai juos pilnai užpildote krovininiu masės riba pasiekiama greitai. Jeigu jūsų vairuotojo pažymėjime nėra pastebėta, kad turite teisę vairuoti transporto priemones su 3,5 t masės (senesniuose pažymėjimuose tai kartais būdavo nurodyta atskirai, nors dabar dažniausiai „B“ kategorija automatiškai apima ir 3,5 t, jei pažymėjimas gautas po 1997 m. sausio 1 d.), turėtumėte pasitikrinti. Be to, svarbu prisiminti, kad jeigu planuojate vairuoti mikroautobusą, kurio techninis leidžiamas svoris viršija 3,5 t (tokių gana dažnai pasitaiko perkraustymams, jei reikia gabenti labai daug), jums reikės „C1“ kategorijos. Mano patarimas: visada patikrinkite konkretaus automobilio techninę pasą arba paklauskite nuomos davėjo apie jo svorį prieš pasirašant sutartį.

2. Kiek vidutiniškai kainuoja mikroautobuso nuoma Olandijoje kelionėi į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo keleto veiksnių: automobilio markės, jo amžiaus, sezono ir nuomos trukmės. Paprastai, kalbant apie 3,5 tonų krovininį furgoną, kainos svyruoja nuo 80 iki 150 eurų per dieną (be PVM). Tačiau čia yra svarbių niuansų. Dauguma kompanijų turi ribojimų pagal dienų skaičių arba kilometrų limitą.

Pavyzdžiui, jeigu nuomate automobilį 3 dienoms (kelionė į abi puses ir pakrovimas/iškrovimas), kaina gali būti fiksuota. Tačiau jei planuojate ilgiau keliauti, gali tekti mokėti papildomai už kiekvieną pradėtą dieną. Taip pat svarbu atsižvelgti į „kauciją“ (deposit), kuri gali svyruoti nuo 500 iki 1500 eurų, priklausomai nuo draudimo tipo. Ši suma yra užšaldoma ant jūsų kortelės ir grąžinama po to, kai automobilis gražinamas be žalos. Būtinai klauskite apie „kilometrų paketus“ – kartos nuomos kaina apima tam tikrą kilometrų skaičių (pvz., 300 km per dieną), o viršytas limitas gali kainuoti brangiai (0,20–0,30 EUR už km). Kadangi kelionė iš Olandijos į Lietuvą yra apie 1500–1700 km viena kryptimi, būtina susitarti dėl neriboto kilometrų skaičiaus iš anksto.

3. Ar reikia mokėti kelių mokesčius Vokietijoje ar Belgijoje vairuojant mikroautobusą?

Tai labai svarbus klausimas, kurį dažnai pamiršta. Nors asmeniniais automobiliais važiuojant Vokietijos greitkeliais (Autobahn) mokesčio nėra, situacija su krovininiais transporto priemonėmis gali skirtis.

Jei jūsų nuomotas mikroautobuso techninė masė viršija 3,5 tonas – tuomet jis priskiriamas prie sunkvežimių ir privalo mokėti kelių mokesčius Vokietijoje (LKW-Maut). Tačiau dauguma perkraustymams nuomojamų mikroautobusų yra tiksliai 3,5 t arba po jos. Tokiu atveju Vokietijoje mokesčio mokėti nereikia.

Vis dėll, yra kitų šalių. Pavyzdžiui, Belgijoje ir Nyderlanduose kelių mokesčiai (tolli) netaikomi lengviesiems ir 3,5 t klasės transportui, tačiau kai kuriose šalyse gali būti taikomi miesto centro mokesčiai (pvz., „Low Emission Zones“ – žemos emisijos zonų įleidimo mokestis arba reikalavimas turėti specialią aplinkosauginę etiketę). Prieš įvažiuodami į didžiuosius miestus (pvz., Roterdamą, Antverpeną ar Vokietijos miestus), užtikrinkite, kad automobilyje yra reikalinga „Umweltplakette“ (Vokietijoje) arba kad automobilis atitinka Euro 5/6 emisijos standartus, kad būtų leidžiama važiuoti į žalias zonas. Mano patirtis rodo, kad šių taisyklių neįvykdymas gali baigtis labai didelėmis baudomis, kurias gali tekti mokėti iš savo kišo, net jei ir nuomotojas jas išsiuntinėja paštą vėliau.

4. Kokia yra draudimo apsauga ir kas nutinka, jei įvyksta eismo įvykis užsienyje?

Draudimas – tai vienas sudėtingiausių dalykų. Standartinė nuomojamo mikroautobuso draudimo polisas (Casco) dažniausiai turi privalomąją „fransizę“ (savikainos dalį), kurią turite sumokėti, jei padarysite žalą automobiliui. Ši suma gali būti nuo 500 iki 1500 eurų.

Svarbu suprasti, jog dauguma „pigūs“ pasiūlymų apima tik pagrindinį draudimą (CDW), kuris sumažina jūsų atsakomybę, bet visiškai ją nešalina. Jeigu nuspręsite sumažinti šią fransizę iki „0“ (pilna draudimo apsauga), tai kainuos papildomai (pvz., 15–30 EUR per dieną).

Kas dėl eismo įvykio užsienyje: jei įvykia avarija, būtina nedelsiant paskambinti pagalbos numeriu, nurodytu draudimo polise (dažniausai tai yra „Europan“ arba panašios paslaugos). Jie organizuos vilkiką arba remontą. Visada reikia užpildyti avarijos protokolą (European Accident Statement). Niekada neprisiimkite kaltės vietoje, jei nesate tikri, ir būtinai nufotografuokite vietą. Jei kaltė kitos pusės, gauta draudimo išmoka gali padengti žalą. Tačiau jei avarija įvykia dėl jūsų kaltės, turite susimokėti fransizę. Jei automobilis sugendas tokiu būdu, kad jo neįmanoma nuvežti (pvz., užsidega arba visiškai sudūžta), gali tekti mokėti ir nuomos kompanijai „nuostolį dėl pelno praradimo“ (lost income), t. y. dienų, kuriomis automobilis bus remontuojamas, nuomos kainą.

5. Ar reikia tachografo, jei važiuoju su 3,5 tonų mikroautobusu be vairuotojo?

Tai vienas įdomiausių klausimų, apie kurį dažnai diskutuojama. Taisyklės šiuo atveju yra gana aiškios, bet dažnai supainiojamos. Jeigu mikroautobuso masė neviršija 3,5 tonos, tachografo naudojimas nėra privalomas, net jei jis yra įrengtas (kaip tai būna daugelyje modernių furgonų).

Tačiau yra vienas svarbus „JEI“. Jeigu transporto priemonė naudojama komerciniais tikslais (t. y. už pinigus pervežami svetimi daiktai), taisyklės gali griežtėti. Jeigu jūs nuomotės mikroautobusą savo asmeniniam perkraustymui (perkeliate savo baldus iš buto Olandijoje į butą Lietuvoje), tai laikoma privačia kelione, ir tachografą (jei yra) galite išjungti arba neaisyti. Jeigu važiuojate be vairuotojo ir jūs esate savininkas (ar nuomininkas), bet pervežate prekes, kurias pirkote olandijoje ir kurias planuojate parduoti Lietuvoje (verslo tikslais), situacija gali tapti pilka zona. Tačiau praktikoje, kai kalbame apie vienkartinį perkraustymą „be vairuotojo“, sienos pareigūnai retai kelia klausimus dėl tachografo, jei masė neviršija 3,5 t. Visgi, mano patirtis pataria: jei automobilyje yra tachografo diskas (arba skaitmeninis įrenginys), geriau jį neįjunginėti, kad nebūtų įrašų, kurie vėliau galėtų sukelti nesusipratimų.

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą ir kaip geriausia planuoti maršrutą?

Atstumas nuo centrinės Olandijos (pvz., Utrecht ar Amersfoort zona) iki Vilniaus yra apie 1600–1700 km. Tiesioginis važiavimas be ilgesnių sustojimų trunka maždaug 16–18 valandų. Tačiau, mano nuomone, tai yra pavojinga ir neatsakingai, ypač vairuojant nepažįstamu, apkrautu mikroautobusu.

Rekomenduojamas planas: išvykti ryte (pvz., 8:00 val.), nuvažiuoti iki Vokietijos sienos, pervežti ją, sustoti pietums apie vidurdienį, o vėliau, pervažiavus Vokietiją (apie 8-9 valandų važiavimo), sustoti nakvynei Lenkijoje (pvz., Poznanėje arba Lodzės apylinkėse). Antrą dieną išvykti ryte ir apie vidurdienį arba vakare būti Lietuvoje. Tokiu būdu jūs neperkraunate organizmo ir laikotės vairuotojo darbo laiko apribojimų (nors privačiai jie netaikomi, saugumas visada pirmiausia).

Maršrutas dažniausiai būna toks: Olandija -> Vokietija (per Duisburgą, tiesiai link Berlyno arba per Hanoverą/Niurnbergą) -> Lenkija (A2 autostrada) -> Baltarusijos/Lietuvos siena (jei važiuojate per Lenkiją į Lietuvą tiesiogiai). Pastaruoju metu, dėl geopolitinių priežasčių, maršrutas per Lenkiją yra populiariausias. Būtinai pasirūpinkite navigacijos programa, kurioje nustatytas „vengti mokamų kelių“ režimas (jei norite sutaupyti), tačiau atkreipkite dėmesį, kad vietiniais keliais važiuoti sunkiu furgonu gali būti lėčiau dėl greičio limitų (daug kur 70 km/h sunkvežimiams).

7. Ar galiu nuomotis mikroautobusą vienoje vietoje (pvz., Olandijoje) ir palikti jį kitoje (pvz., Lietuvoje)?

Tai labai dažnas klausimas tiems, kurie nori tik vienos krypties kelionės (One-way rental). Atsakymas: teoriškai tai įmanoma, tačiau praktiškai tai labai brangu ir sudėtinga.

Jei nuomotės automobilį didelės tarptautinės korporacijos (pvz., Hertz, Avis, Sixt), jos turi „One-way“ paslaugas, tačiau tokia paslauga kainuos papildomus kelis šimtus eurų („drop-off fee“), nes jos turi kažkaip grąžinti automobilį atgal į Olandiją (juos nuomoja kitiems arba veža savo vairuotojais).

Jei kalbame apie mažesnes, vietines Olandijos nuomos kompanijas, jos dažniausiai neduoda išvežti automobilio iš šalies amžinam, arba reikalauja, kad jis būtų grąžintas į tą pačią padalinį. Yra atvejų, kai Lietuvoje veikiančios kompanijos turi susitarimų su Olandijos partneriais, tačiau tai retas atvejis. Dažniausiai perkraustymui be vairuotojo reikia susiplanuoti kelionę „ratu“ – išvykti iš Olandijos, nuvežti daiktus į Lietuvą ir grįžti tu pačiu arba panašiu maršrutu atgal į nuomos punktą (arba susitarti dėl grąžinimo Lietuvoje, jei tai įmanoma, bet tai kainuos). Taigi, jei planuojate vieną kryptį, pasiruoškite dideliems papildomiems mokesčiams.

8. Kokie yra reikalavimai dėl vairuotojo amžiaus ir stažo?

Standartiniai reikalavimai daugumoje Olandijos (ir visos Europos) nuomos kompanijų yra griežtesni nei paprastam automobiliui. Paprastai reikalaujama, kad vairuotojas būtų ne jaunesnis kaip 21 ar net 25 metai (kai kurie jaunesniems vairuotojams taiko papildomą „jauno vairuotojo“ mokestį).

Be to, labai svarbus yra vairuotojo stažas. Dauguma kompanijų reikalauja, kad vairuotojas turėtų bent 1 ar 2 metus vairavimo stažo nuo momento, kai gavo vairuotojo pažymėjimą. Jei vairuotojo stažas mažesnis nei 1 metai, dauguma kompanijų tiesiog atsisakys nuomoti. Tai susiję su rizika – krovininiai mikroautobusai elgiasi kitaip nei „Golfas“ ar „Passat“, jų stabdžiai kitaip reaguoja, ašys ilgesnės, o važiuojant apkrauta – stabdymo kelias didesnis. Nuomos kompanijos nori būti tikros, kad zaibas už vairo sugeba susitvarkyti su pavojingomis situacijomis.