Mikroautobusų krovinių pervežimai iš Olandijos: Kodėl tai efektyviausias sprendimas jūsų verslui?

Įvadas

Dirbant tarptautinės logistikos srityje beveik dvi dešimtis metų, galima stebėti, kaip pasikeitė prekybos rūšių ir pervežimų tonažų poreikiai. Anksčiau, kai kalbėdavome apie importą iš Vakarų Europos, akivaizdu buvo manyti, kad reikalingi 24 tonų sunkvežimiai su puspriekabėmis. Tačiau rinka yra gyvas organizmas, ji prisitaiko prie vartotojų elgsenos ir gamybinių ciklų paspartėjimo. Šiuo metu vienas aktyviausiai augančių segmentų yra krovinių gabenimas mikroautobusais, o ypač dažni yra maršrutai iš Olandijos (Nyderlandų). Kodėl ši kryptis tokia populiari ir kodėl būtent mažesnieji transporto priemonės laimėja konkurenciją su didžiaisiais sunkvežimiais?

Olandija jau dešimtmečius laikoma viena svarbiausių Europos logistikos sričių. Dėl savo geografinės padėties, išvystytos uostų infrastruktūros (Roterdamas) ir proveržio į Vokietiją, Belgiją bei Prancūziją, šalis yra prekybos mazgas. Tačiau pastaruoju metu pastebimas tendencijos posūkis – verslas vis dažniau reikalauja greičio, lankstumo ir "nuo durų iki durų" principo, kurį sunkvežimis su didele puspriekabe dažnai negali pasiūlyti dėl fizinių apribojimų miestuose ar smulkesnių siuntų specifikos. Čia į žaidimą įsijungia krovininiai mikroautobusai.

Jei esate verslo atstovas, svarstantis apie krovinių gabenimą iš Olandijos, arba tiesiog domitės, kaip veikia ši logistikos grandinė, šis straipsnis skirtas būtent jums. Jis ne tik paaiškins processą, bet ir atskleis subtilybes, kurios lemia sėkmingą bei laiku atvykstantį krovinį. Iš mano patirties žinoma, kad teisingai pasirinkus transporto priemonę ir suprantant tarpininkystės niuansus, galima ne tik sutaupyti biudžeto, bet ir išvengti nereikalingų nervų dėl vėluojančių detalių ar prekių.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Norint išsamiai suprasti šios srities ypatumus, sukūrėme išsamią dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą. Atsakymai į juos grindžiami ilgamete praktika ir žiniomis apie tarptautinių pervežimų teisę bei logistikos procesus.

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne standartinį sunkvežimį siuntoms iš Olandijos?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas glūdi ne tik kainoje, bet ir operatyvume. Mikroautobusai (pvz., VW Crafter, Mercedes Sprinter, Ford Transit su dideliais konteimeriais) turi kelias privalumus. Pirma, jie yra daug judresni. Olandijos miestuose, tokiuose kaip Amsterdamas, Roterdamas ar Eindhovenas, taip pat ir Lietuvos miestuose, sunkvežimiui su puspriekabe dažnai būna sunku įvažiuoti į siauras gatves ar netoli esančias saugyklas. Mikroautobusas gali privažiuoti tiesiai prie įėjimo ar sandėlio vartų.

Antra, greitis. Mažesnės transporto priemonės dažnai gali važiuoti didesniu greičiu nei sunkvežimiai (kurioems ribojimas 80 km/h ar 90 km/h), o taip pat jiems netaikomi kai kurie apribojimai (pvz., nereikalaujama žieminės padangos tam tikrose sąlygose arba galima važiuoti keliais, kurie uždrausti sunkiasvoriams transportui). Trečia, siuntos saugumas. Jei gabenate 1–3 euro paletes ar labai brangią elektroniką, jas krauti į didelę puspriekabę tarp kitų didelių krovinių nėra saugu – padidėja pažeidimo ar dingimo rizika. Mikroautobuse krovinys dažnai yra vienintelis arba jų mažai, todėl vairuotojas gali jam skirti daugiau dėmesio.

2. Kokius krovinius dažniausiai perveža mikroautobusai šioje maršruto kryptyje?

Apibendrinus ilgalaikę statistiką, mikroautobusų "klijentai" labai įvairūs. Tai labiausiai "B2B" (verslas verslui) segmentas. Dažniausiai tai yra automobilių detalės, padangos, agregatai, nes Olandijoje gausu automobilių dalimis prekiaujančių bendrovių ir aukcionų. Taip pat tai yra mašinos ir įranga, kurios telpa į tūrį (pvz., mažos frezavimo staklės, medicininės įranga, serveriai).

Nepaisant to, kad tai nėra perkėlimų paslaugos, įprastos perkėlimo firmos dažnai naudoja šį metodą gabenant baldus ar buitinius prietaisus (šaldytuvus, skalbimo mašinas) privačioms asmenims, kurie perkėlasi iš Olandijos į Lietuvą. Taip pat vežama tekstilė, drabužių partijos iš Olandijos didmeninių centrų (prekės ženklų likučiai), įvairios statybinės medžiagos, kurios nėra itin sunkios, bet tūringos (pvz., izoliacinės medžiagos, grindų dangos). Svarbu paminėti, kad šiais metais itin išaugo elektroninės prekybos (e-commerce) krovinių, kuriuos reikia pristatyti per 24–48 valandas, pervežimai.

3. Kaip vyksta krovinio užsakymo ir priežiūros procesas?

Viskas prasideda nuo užklausos. Profesionalioje logistikos kompanijoje klientas pateikia informaciją apie krovinių kiekį (pvz., 2 europalėtes), svorį, matmenis bei paėmimo ir pristatymo adresus. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojama, ar krovinys telpa į mikroautobusą (paprastai talpa yra apie 10–15 m³ arba 1–1.5 tonos svorio).

Vėliau sudaromas sutartis (dažniausiai elektroniniu būdu). Svarbu paminėti, kad visada rekomenduojama apdrausti kroviniį. Nors patikimi vežėjai rūpinasi saugumu, kelionės metu gali įvykti neprognozuojami įvykiai (avarija, nusileidimas purvina kelią ir pan.). Tada, kai vairuotojas atvyksta į siuntėjo sandėlį Olandijoje, jis turi turėti visus reikiamus dokumentus: eksporto sąrašą (jei reikalingas), prekių pavežslėlius (CMR kvitą, nors mikroautobusams jis nebūtinai privalomas visais atvejais, tačiau patartinas dėl apsaugos).

Vairuotojas užkrauna krovinius, prisegia juos taisymo juostomis arba fiksavimo diržais (labai svarbu mikroautobusuose, kad krovinys nešoktų, nes gali sugadinti transporto priemonę ar patį krovinių). Kelionės metu klientas gali stebėti krovinio buvimo vietą realiu laiku naudodamas GPS sekimo sistemas.

4. Kiek trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu?

Standartinis kelionės trukmės laikas yra apie 18–24 valandas grynojo vairavimo, priklausomai nuo konkretaus maršruto (pvz., ar važiuojama per Vokietiją (A1 autostrada), ar lenkiamas per Belgiją). Tačiau praktikoje tai užtrunka šiek tiek ilgiau dėl vairuotojo poilsio laiko.

Pagal "Eurokontrolės" (Eurocontrol) taisykles arba bendrąjį vairuotojų darbo laiko reglamentą, vairuotojas turi atlikti poilsį. Jei vairuotojas vienas, jis privalo sustoti po 4,5 valandų vairavimo 45 minučių (arba suskaldytą) ir po 9 valandų vairavimo turi 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Todėl įprastas terminas "nuo durų iki durų" yra 1–2 dienos. Dažniausiai krovinys pasiimamas ryte Olandijoje, o pristatomas kitą dieną popietę arba vakare Lietuvoje. Jei krovinys skubus, gali būti naudojami du vairuotojai (komanda), tada kelionė gali trukti tik apie 20 valandų be ilgos pertraukos, tačiau tai padidina paslaugos kainą.

5. Ar yra kokių nors specifinių dokumentų reikalavimų tokiams pervežimams?

Nors mikroautobusai atrodo "paprastesni" nei sunkvežimiai, dokumentacija turi būti tvarkinga. Pirmiausia, tai yra CMR krovinio ženklas (CMR waybill). Tai pagrindinis tarptautinis krovininių pervežimų dokumentas, patvirtinantis transportavimo sutartį. Jame nurodomi siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, kiekis, svoris ir pasirašymai. Jei įvyksta krovinio sugadinimas ar dingimas, CMR kvitas yra pagrindas ieškiniams pateikti.

Be to, jei pervežamos prekės, kurios yra reglamentuojamos (pvz., alkoholis, tabakas, chemikalės, vaistai), reikalingi papildomi leidimai (ATP sertifikatai šaldytuvams, ADR pavojingiems kroviniams – nors mikroautobusai ADR krovinius veža retai ir tik tam tikromis sąlygomis). Taip pat svarbu, kad krovinys būtų supakuotas pagal ISO standartus. Jei prekės yra naudotos (pvz., baldai), gali prireikti deklaracijos, kad jos nėra pavojingos arba neturi kenksmingų organizmams (pvz., baldų vabalų). Nuo 2021-ųjų liepos 1 d. Jungtinės Karalystės (ir Šiaurės Airijos) prekėms taip pat reikalingi specialūs importo deklaracijų procedūros, bet kalbant apie Olandiją (ES), svarbiausia yra teisinga PVM (Pridėtinės vertės mokestis) apskaita tarp ES šalių – naudojamos VDK mokesčių sistemos.

6. Kaip formuojasi kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina formuojasi pagal kelis pagrindinius faktorius. Pirmas ir svarbiausias – atstumas. Nuotolis tarp Olandijos (pvz., Amsterdamo) ir Lietuvos (Vilniaus) yra maždaug 1600–1700 km į vieną pusę. Taigi, kainą lemia kuro kaina, kuri, kaip žinome, šiuo metu yra labai nestabili.

Antras faktorius – kuro priedai ir mokesčiai keliuose. Vokietijoje sunkvežimiai moka "Maut" mokestį, tačiau mikroautobusai, kurių bendrasis leistinas svoris (GLW) neviršija 3,5 tonos, šio mokesčio nemoka. Tai didelis privalumas palyginti su sunkvežimiais. Tačiau kai kuriose šalyse (pvz., Belgijoje, Danijoje) gali būti mokesčiai už aplinkos apsaugą arba kainos juostos priklausomai nuo variklio emisijų (Euro 5, Euro 6). Naujesni mikroautobusai su mažesnėmis emisijomis pigiau įvažiuoja į miestus arba moka mažiau mokesčių.

Trečias dalykas – vairuotojo darbas ir grįžimas tuščia. Kadangi mikriukas dažniausiai veža krovinius viena kryptimi (pvz., iš Olandijos į Lietuvą), logistikos agentas turi įskaičiuoti ir grįžimo išlaidas (kuras, vairuotojo atlyginimas), kadangi grįžtant dažnai tenka važiuoti tuščia arba ieškti "padėkos" krovinių už menką kainą, kad bent padengtų degalus. Taip pat į kainą įeina krovinio įkėlimo ir iškėlimo darbas (jei tai nėra įtraukta į sandėlio paslaugas).

7. Ar mikroautobusas gali pristatyti krovinius sekmadieniais ar švenčių dienomis?

Tai labai svarbus klausimas verslui, kuris dirba "just-in-time" (tik laiku) režimu. Bendrąja taisykle, sunkvežimių eismas kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje, Austrijoje) yra griežtai ribojamas švenčių dienomis ir sekmadieniais. Tačiau mikroautobusai, kurių bendrasis svoris neviršija 3,5 tonos (ir kuriuos vairuoja vairuotojas turintis "B" kategorijos vairuotojo pažymėjimą), dažniausiai yra išimtiniai.

Jie gali važiuoti beveik visais laikais, išskyrus labai specifines vietines apribojimas arba ekologines zonas, kurios gali būti uždarytos tam tikromis valandomis. Taigi, jei jums reikia, kad prekės būtų pristatytos pirmadienio ryte į gamyklą, kad nestotų konvejeris, mikroautobusas gali važiuoti sekmadienį naktį arba net pirmadienio ryte (tarkime, 07:00 val.), tuo tarpu sunkvežimis turėtų laukti iki pirmadienio 22:00 val. Vokietijoje. Šis lankstumas suteikia milžinišką konkurencinį privalumą.

8. Kokias rizikas taiko šie pervežimai ir kaip jų išvengti?

Kadangi šioje srityje dirbu daugiau kaip 20 metų, galiu pasakyti, kad rizikos egzistuoja visada, jas galima tik minimalizuoti. Viena pagrindinių rizių – vairuotojo nuovargis. Nors taisyklės griežtos, vis tiek įvyksta atvejų, kai spaudžiant laiką arba siekiant uždirbti daugiau, vairuotojai gali pažeisti poilsio režimą. Mes tai stebime ir draudžiame savo komandoje, nes pavojinga ne tik vairuotojui, bet ir kroviniui bei kitiems eismo dalyviams.

Kita rizika – krovinio netvarkingumas. Mikroautobuseje nėra tokios geros amortizacijos kaip sunkvežimyje, o pakaba yra švaresnė. Jei krovinys blogai užfiksuotas, jis gali sujudėti posūkiuose, nukristi arba pakenkti gretimoms prekėms. Čia labai svarbus vairuotojo patirtis ir atsakomybė. Taip pat yra rizika, kad pervežamos prekės gali būti netinkamos (pvz., klijantis skystis, kuris sugadina mikroautobuso grindų dangą). Todėl visada tikrinamas krovinio tipas prieš pradedant transportavimą.

Kad išvengtumėte nesklandumų, visada pasirinkite patikimus, licencijuotus pervežėjus. Reikalauokite sutarties, ne tik žodinio susitarimo per socialinius tinklus. Patikrinkite, ar įmonė turi atitinkamas civilinės atsakomybės draudimo polisas.

9. Kaip vyksta muitinės procedūros, jei krovinys keliauja per kitas šalis (pvz., per Vokietiją ar Lenkiją)?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Europos Sąjungos narės, formalios muitinės patikros (t. y. muitų mokėjimas) vidinėse ES ribose nėra. Tai reiškia, kad krovinys važiuoja vadinamuoju "žaliuoju koridoriumi" be sustojimų muitinėse.

Tačiau yra vienas svarbus niuansas – "tranzitinės" šalys, toki kaip Vokietija ir Lenkija, policija ir muitinė pareigūnai dažnai atlieka kontrolę, siekdami kovoti su nelegalia migracija, narkotikais arba mokesčių vengimu. Jei mikroautobusas atrodo "perpildytas" arba turi tamsusus langus, jis gali būti sustabdytas patikrai.

Todėl būtina, kad vairuotojas turėtų patvirtinimus, kad krovinys jam priklauso (sutartis, užsakymas), o transporto priemonė nebūtų "įtariama". Jei gabenate alkoholį ar tabaką (net jei tai ne didelės partijos, o asmeninis poreikis ar pavyzdžiai), būtinai reikia turėti ADAC arba panašų dokumentą, kad tai nėra prekybinė partija be mokesčių. Be to, visada verta pasirūpinti, kad prekės būtų pažymėtos (turi barkodus ar etiketes), nes taip lengviau įrodyti jų legalų kilmę.

10. Kokia ateitis laukia mikroautobusų pervežimų sektoriaus?

Žiūrint į artimiausius 5–10 metų, šis sektorius tik auga. Vienas pagrindinių variklių – elektroninė prekyba. Žmonės vis dažniau užsako prekes iš užsienio ir nori jas gauti kuo greičiau. Didelės logistikos kompanijos "Amazon" ar "Bol.com" naudoja didelius hub'us, tačiau paskutinis mylėjimas (last mile) arba pristatymas į mažesnius miestus dažnai vyksta būtent smulkesniu transportu.

Taip pat didžiulę įtaką daro ekologija.