Krovinių pervežimas iš Olandijos į Lietuvą su gera kaina: Pamokos iš 20 metų patirties

Sėdžiu prie stalo ir galvoju, kiek kart per šiuos dvidešimt metų esu girdėjęs vieną tą patį klausimą: „Kiek kainuoja vežti?“. Atrodo paprasta, tačiau tarptautinių pervežimų pasaulyje, ypač kalbant apie maršrutą, kuris jungia Olandiją ir Lietuvą, niekas niekada nebūna taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Esu matęs viską – nuo gėlių, kurias reikėjo pergabenti taip, tarsi jos būtų vaikių, iki sunkiųjų statybinių mašinų, kurios vos tilpo į platformą.

Olandija (Nyderlandai) yra vienas aktyviausių logistikos mazgų visoje Europoje, o Lietuva, esanti strategicškai patogioje vietoje prie Baltijos jūros, vis labiau taps šiaurės rytų sandėliu. Kasdien tarp šalių važinėja šimtai sunkvežimių, ir nors atstumas atrodo didelis – apie 1500–1700 km priklausomai nuo maršruto – šis koridorius yra labai prasivėlęs. Tačiau rasti krovinių pervežimą iš Olandijos į Lietuvą su gera kaina nereiškia tiesiog pasirinkti pigiausio pasiūlyimo el. pašte. Tai reiškia suprasti, kas slypi už to kainos.

Dirbdamas šioje srityje tiek ilgai, galiu drąsiai sakyti: kaina yra tik viršaus ledas. Po ja slepiasi kuro kainos Vokietijoje, vairuotojo poilsio laikas, kelių mokesčiai Belgijoje ir daugybė kitų detalių, kurios klientui dažnai lieka nematomos. Šiame straipsnyje nėra sauso dėstymo, tai bandymas papasakoti, kaip visa tai vyksta iš vidaus, be reklaminių frazių, tiesiog taip, kaip būtų kalbama su seną pažįstamu prie stalo su kavos puodeliu. Jei jūsų tikslas – rasti patikimą partnerį, kuris neapsigaus, bet ir neims iš jūsų paskutiniųjų centų už vardo garbę, skaitykite toliau. Mes aptarsime ne tik tai, kiek kainuoja, bet ir kodėl kainuoja tiek, kiek kainuoja, ir kaip išvengti dažniausių spąstų, kuriuose dažnai užkliuna nepatyrę siuntėjai.

Kas daro įtaką kainai ir kaip neapsigauti

Ar tikrai įmanoma rasti krovinių pervežimą iš Olandijos į Lietuvą su gera kaina neprarandant kokybės?

Žinoma, įmanoma, tačiau čia reikia suprasti vieną paprastą dalyką – pigiau nereiškia geriau. Esu matęs situacijų, kai klientas pasirašo sutartį su firma, kuri siūlo neįtikėtinai mažą kainą, o paskui vairuotojas dingsta su kroviniu tris dienas, nes jis tiesiog negalėjo išlaikyti grafiko dėl techninių problemų arba neturėjo pinigų už degalinę. Gera kaina – tai balansas. Ji turi dengti kuro išlaidas (o kuras dabar brangus), vairuotojo atlyginimą (kad jis nevažinėtų pavargęs, kas ysa pavojinga), ir transporto priemonės priežiūrą. Jei kas nors siūlo kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, galiu užtikrinti – kažkur jie taupo ant jūsų krovinio saugumo arba legalaus darbo sąlygų.

Kiek realiai laiko užtrunka toks kelias?

Dažnai klientai skambina ir klausia: „Važinėkite antradienį, jei reikėtų, penktadienį jau čia bus?“. Teoriškai atstumas nuo Roterdamo iki Vilniaus yra maždaug 1600 kilometrų. Jei vairuotojas važiuotų be sustojimų kaip „Formulė-1“, jis atvyktų per dieną, tačiau mes gyvename realiame pasaulyje, kurioje galioja poilsio laikas ir tachografas. Paprastai standartinis kelias trunka apie 2–3 dienas. Pirmą dieną nuvežama iki Vokietijos arba Lenkijos sienos, antroji – keliavimas per Lenkiją (kur gali būti eismo įvykių ar statybų), o trečiąją ryta jau galime būti Lietuvoje. Tačiau jei vyksta dalinis krovinių pervežimas, t. y. krovinių konsolidacija, laikas gali prailgti iki 4–5 dienų, nes reikia surinkti kitas siuntas iš Olandijos sandėlių.

Kodėl kaina svyruoja priklausomai nuo sezono?

Tai yra klasika. Pavasarį, kai prasideda statybų sezonas, kainos šokteli, nes visi veža statybinę medžiagą, metalas, medieną. Prieš šventes ar atostogas kainos taip pat aukštėja, nes vairuotojai nori kuo greičiau grįžti namo, o laisvų mašinų trūksta. Pavyzdžiui, jei jums reikia krovinių pervežimo iš Olandijos į Lietuvą su gera kaina gruodžio viduryje, geriau užsakyti mašiną mėnesiu anksčiau. Tuo tarpu rugpjūtį, kai visi europiečiai atostogauja, gali būti ir atvirkščiai – rasta "tuščia" mašina, kuri nori grįžti į Rytus ir gali pasiūlyyti nuolaidą, kad tik nevažiuotų tusčia. Stipriai įtakoja ir kuro kainos – jei naftos kaina pasaulyje šoktelėja, tai per kelias dienas pasiekia mūsų kainoraščius.

Kas yra daliniai kroviniai (groupage) ir ar tai tikrai verta?

Daliniai kroviniai – tai išgelbėjimas tiems, kurie turi tik 2 ar 3 padėklus (europaletes), o ne pilną sunkvežimį. Principas paprastas: imame 40 pėdų priekabą, ją užpildome siuntomis iš skirtingų Olandijos klientų ir vežame į Lietuvą ten, kur iškrauname. Klientui tai kainuoja pigiau, nes jis moka tik už užimtą vietą. Tačiau yra ir "avinas": jūsų krovinys gali būti perkraunomas tarpinio sandėlyje (pavyzdžiui, Venlo ar Tilburge), o tai kelia papildomą riziką pažeidimui. Jei krovinys yra trapus, aš visada patariu mokėti daugiau ir vežti atskira mašina, o jei tai dėžės su varikliais – dalinis pervežimas yra puikus būdas sutaupyti.

Maršrutai, techninės problemos ir dokumentai

Kur dažniausiai įvyksta užstrigimai šiame maršrute?

Jeigu kas nors sakytų, kad kelias lygus ir raminas, jis meluoja. Didžiausia kaselė – Vokietija, ypač Ruhr sritis ir A1 autostrados ruožas. Ten eismas stovi net ir tarp 2 ir 3 ryto, o avarijų dažnumas yra vienas didžiausių Europoje. Taip pat bėdų sukelia Lenkijos keliai, kur remonto darbai dažnai vyksta be jokios aiškios organizacijos. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo Gdanske dėl nelicencijuoto protesto ir praleido ten 12 valandų. Todėl, kai skaičiuojame terminą, visada dedame laiko rezervą. Negalima žadėti klientui „rytoj“, jei yra tik 50 proc. tikimybės tai įvykdyti.

Kokius dokumentus reikia turėti tvarkingai, kad muitinėje nešoktų širdis?

Nors Olandija ir Lietuva yra ES erdvėje ir tai yra vidinės prekybos maršrutas, dokumentai turi būti tvarkingi kaip pas kareivį. Reikalingas komercinis invoice (sąskaita-faktūra), kuri turi būti išrašyta bent dviem egzemplioriais, pakavimo sąrašas (packing list), ir, žinoma, eksporto kvitas, kurį užpildo siuntėjas Olandijoje. Esu matęs, kaip muitininkai Lietuvoje sulaiko mašinas dėl to, kad invoice buvo parašyta ranka, o ne spausdinta, arba joje nebuvo nurodytas HS kodas (prekės kodas). Tai sukelia vėlavimus ir baudas. Geriau pasidūkti dokumentu pusvalandį iš ankso, nei stovėti prie Kybartų perėjos ir aiškinti, kodėl prekės kaina pateikta be PVM.

Ar galima vežti ką nors ypatingo, pavyzdžiui, permatomų ar šaltkredžio?

Galima, bet čia jau visai kita istoria ir kainų kategorija. Jei kalbame apie šaltkredį mašiną, tai reikia specialios technikos su termografu, kuris rodo, kad temperatūra nesikėlė aukščiau leistinos ribos. Tokie krovinių pervežimai iš Olandijos į Lietuvą kainuoja brangiau, nes šalta mašina vairuoti brangiau (daugiau kuro) ir vairuotojai turi būti labai atsakingi, nuolat tikrinant agregatą. Permatomi kroviniai (pvz., farmacijos produktai ar brangūs elektronikai komponentai) reikalauja vertybių pervežimo draudimo. Nupirkęs bilietą į Olandiją ir atvežęs atgal 50 000 eurų vertės prekių be draudimo, rizikuojate viską prarasti, jei, Dievo malonėn, įvyksta avarija ar gaisras.

Kaip vyksta susitikimas Olandijoje? Ar ten lengva rasti sandėlius?

Olandai yra labai organizuoti, jų logistika – tiesiog poezija. Dažniausiai sandėliai yra dideliuose pramonės parkuose, pavyzdžiui, aplink Roterdamo portą arba Eindhoveną. Problema gali būti ta, kad ten labai griežtai laikomasi laiko. Jei turi vizitą 10:00 val., reikia būti ten 09:55, o ne 10:15. Vėlavimas gali reikšti, kad jūsų neaptarnaus tą dieną, o tai vėlgi – pinigai. Be to, ten dažnai naudojami specialūs keltuvai (sideloaders), kurie patys įkrauna krovinį į šoną, todėl reikia tiksliai nurodyti mašinos tipą užsakydamas paslaugą.

Praktiniai patarimai ir rizikos valdymas

O jeigu krovinių daugiau nei viena mašina? Ar gaunama nuolaida?

Tai viena maloniausių dalių mano darbe. Jei klientas turi, pavyzdžiui, 5 sunkvežimius krovinių, kurie reikia išvežti iš Amsterdamo, mes galime kalbėtis apie tikrą nuolaidą. Tada mes galime suderinti reguliarius reisus, užtikrinti pastovumą ir kaina nukrenta žymiai žemiau rinkos vidurkio. Didelio volume siuntos leidžia mums efektyviau planuoti maršrutus – vairuotojas atveža vieną mašiną, paima antrą grįžtamam keliui, ir taip mažėja tuščio važiavimo (dead mileage) procentas. Tokiu atveju krovinių pervežimas iš Olandijos į Lietuvą su gera kaina tampa ne tik galimybe, o realybe.

Ką daryti, jei atvykus paaiškėjo, kad krovinys nebeatitinka aprašymo?

Tai, deja, nėra reta situacija. Siuntėjas užrašo „2 padėklai“, o realiai jie yra tokie dideli, kad užima pusę priekabos, arba yra nepakrauta pagal svorį. Tokiu atveju vairuotojas turi teisę nepriimti krovinio arba reikalauti papildomo mokėjimo už užimtą vietą ir svorio viršijimą. Aš visada patariu savo klientams prieš išsiunčiant užsakyti važiuojantį ekspeditorių arba brokerį, kuris fiziškai patikrintų krovinių buklę Olandijoje. Nors tai kelia papildomų išlaidų, tai sutaupo nervingų pokalbių prie Lietuvos muitinės arba įmonės kieme.

Ar verta rizikuoti su firmomis, kurios neprašo sutarties?

Absoliučiai ne. Esu girdėjęs istorijų apie vadinamuosius „siurblius“, kurie vežia be sutarčių, tik pagal žodžius arba pigius „blanketus“. Jei įvyksta incidentas – gėlės užgesta, technika sudužžia arba mašina užkliūna – neturite jokio juridinio pagrindo reikalauoti atlyginimo. Profesionali transporto kompanija visada siųs sutartį, kurioje aiškiai numatyta atsakomybė, draudimo sumos ir pristatymo terminai. Nors tai atrodo formalumu, tai jūsų vienintelė apsauga. Geriau pasirašyti kelis puslapius dokumentų iš anksto, nei rinkti likučius iš vėjo vėliau.

Kaip sužinoti, ar kaina tikrai gera, o ne perfušuota?

Paprasčiausias būdas – paklausti kelis skirtingus šaltinius, bet ne tikrųjų kainų, o ir to, kas įeina į tą kainą. Viena gali būti „iki durų“, kita – „iki aikštelės“. Viena gali įtraukti iškrovimo krovinių keltuvą kita ne. Be to, atkreipkite dėmesį į mašinos amžių. Nauja mašina su „Euro 6“ varikliu gali važiuoti greičiau ir pigiau dėl mažesnio kuro suvartojimo, nors ir reikalauja šiek tiek aukštesnės tarifinės dalies.