Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kokie pristatymo terminai kroviniams į Olandiją dabar? Vadovas verslui ir logistikos supratimui
Įvadas
Dirbu su krovinių pervežimais virš dvidešimties metų ir per tą laiką matavau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Vienas dalykas visada išlieka pastovus – klientų klausimas: „Kada krovinius gausiu?“. Ypač kalbant apie Olandiją (Nyderlandus). Šalis yra vienas svarbiausių logistikos mazgų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Roterdamo uostas, milžiniškai sandėliai, tankus kelių tinklas – visa tai sukuria puikias galimybes, tačiau ir savus iššūkius.
Jei planuojate siųsti prekes į Olandiją, svarbu ne tik žinoti atstumą kilometrais, bet ir suprasti, kas tą atstumą įtakoja. Dabar, šiuo metu, situacija keliuose yra gana dinamiška. Nors pandemijos sukeliami chaoso laikai jau užblaškyti, atsirado kitų veiksnių: vairuotojų trūkumas, kuro kainų svyravimai, o svarbiausia – didžiuliai eismo intensyvumo augimai Vokietijoje, pro kurią veda pagrindiniai maršrutai iš Lietuvos.
Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausais skaičiais. Kaip praktikas, noriu paaiškinti, kas vyksta „po gaubtu“. Mes aptarsime, kiek laiko tikrai trunka atvežti krovinius, kuo skiriasi pilnos ir dalinės krovininės transportas, kodėl kartais terminai pasitempia ir kaip sau padėti užtikrinant, kad prekės pasieks paskirties vietą laiku. Nes logistika – tai ne tik vairavimas, tai planavimas ir tikslumas.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje skyriuje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda kasdien. Atsakymai paremti mano ilgamečia patirtimi ir dabartine rinkos situacija.
1. Koks vidutinis pristatymo terminas kroviniams iš Lietuvos į Olandiją pilna mašyna (FTL)?
Kai kalbame apie pilną krovininę mašiną (angliškai – Full Truck Load arba FTL), situacija yra ganėtinai aiški. Vidutinis terminas šiuo metu svyruoja nuo 2 iki 3 dienų.
Kodėl tiek? Atstumas nuo Vilniaus ar Klaipėdos iki Amsterdamo ar Roterdamo yra apie 1600–1800 km. Profesionalus vairuotojas, laikydamasis poilsio ir darbo laiko apribojimų, gali įveikti šį atstumą maždaug per 32–40 valandas su poilsio pertraukomis. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad krovimas įvyksta pirmąją dieną (paprastai ryte arba popietę). Jei vairuotojas išvažiuoja pirmadienį vidurdienį, antradienį jis vairuoja Vokietijos automagistralėmis, trečiadienio rytą arba dieną jis jau gali būti paskirties vietoje ir pradėti iškrovą.
Taigi, „standartas“ yra toks: išvežimas pirmadienį – pristatymas trečiadienį arba ketvirtadienio ryte. Svarbu paminėti, kad jei krovinys yra skubus, yra galimybė organizuoti dviejų vairuotojų mašiną. Tuo atveju terminas sutrumpėja iki 24–30 valandų, tačiau tai kainuoja žymiai brangiau ir reikalingas ypatingas planavimas.
2. Kiek trunka pristatyti dalinį krovinią (LTL) arba mažas siuntas?
Čia situacija yra sudėtingesnė. Dalinis krovinys (Less than Truck Load – LTL) reiškia, kad vienoje mašinoje yra keleto klientų siuntos. Kadangi mašina turi apvažiuoti kelis sandėlius paimti prekes ir vėliau – kelis paskirties taškus Olandijoje, terminas natūraliai ilginamas.
Šiuo metu LTL siuntų terminai į Olandiją yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Kodėl tokis skirtumas? Viskas priklauso nuo maršruto sudėtingumo. Jei mums reikia surinkti „kolekciją“ – pavyzdžiui, paimti prekes Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, o tada važiuoti pro Lenkiją ir Vokietiją – tai prarandama pirmoji diena. Antrąją dieną mašina kerta Vokietiją. Trečiąją dieną pradedama iškrovą Olandijos sandėliuose, tačiau jei paskirties taškų yra daug (Amsterdamas, Utrechtas, Eindhovenas), iškrovas gali tekti perkelti į ketvirtąją dieną.
Jeigu siunčiate tik vieną paletę (kurią mes dažnai sujungiame su kitomis siuntomis), laikas gali trukti net iki 5 dienų, nes reikia laukti, kol mašina „užsipildys“ norimu krypties kroviniu, kad maršrutas būtų ekonomiškas. Mano patirtis rodo, kad skubantys klientai dažnai renkasi FTL net ir tuomet, kai prekių nėra daug, tik dėl to, kad nori garantuoto 2–3 dienų termino.
3. Ar dabar veikia „Express“ pristatymas, ir kiek jis kainuoja laiko atžvilgiu?
Taip, „Express“ arba skubusis pristatymas veikia ir yra labai populiarus, ypač turių (Just-in-Time) gamybos sektoriujeje. Esu matęs atvejų, kai gamyklai trūksta vienos detalės, ir jei ji neatvyksta per 24 valandas, visa gamyba sustoja. Tokie maršrutai organizuojami be jokios delsos.
Esant dabartinei situacijai, skubusis pristatymas į Olandiją įmanomas per 24 valandas (nuo krovimo momento iki iškrovimo). Tai reiškia, kad jei mes užkrauname mašiną ryte, kitą rytą ji jau gali būti Olandijoje. Tam dažnai naudojami dviejų vairuotojų ekipažai arba vienas vairuotojas, kuris važiuoja be ilgos pertraukos (laikydamasis griežtų taisyklių, bet maksimaliai išnaudodamas laiką).
Tačiau čia yra vienas „bet“. Šis paslaugos tipas yra jautrus eismo spūstims. Jei Vokietijoje, A2 automagistralėje įvyksta avarija ir susidaro 20 km spūstis, net ir dviejų vairuotojų mašina negalės ją praleisti. Todėl, nors 24 valandos yra standartinis „Express“ pasiūlymas, aš visada patariu klientams planuoti rezervą – 36 valandos yra saugesnis „realus“ skubaus pristatymo laikas.
4. Kokios vietovės Olandijoje trunka ilgiausiai pristatyti ir kodėl?
Olandija yra nedidelė šalis, tačiau logistika joje turi savo niuansų. Greičiausiai pristatoma į didžiuosius miestus ir pramoninius centrus, esančius netoli automagistralių: Roterdamas, Amsterdamas, Utrechtas, Eindhovenas.
Ilgiausiai užtrunka pristatyti į šiaurines provincijas (Groningenas, Frizija) arba į pietines, agrarines zonas (Limburgas). Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad ten reikia nukrypti nuo pagrindinio „A“ tipo automagistralių tinklo. Antra, Olandijoje labai griežtai stebimos vairuotojų poilsio taisyklės, o vietiniai keliai dažnai būna užspausti traukinių bėgių arba statybų.
Be to, Roterdamo uosto zona yra unikalus atvejis. Jei reikia pristatyti krovinią ne į sandėlį, o tiesiogiai į uosto terminalą (pvz., vėliau jį keliauti jūra), ten gali kilti eilių prie vartų. Užsiregistruoti uoste gali užtrukti kelias valandas, todėl, jei jūsų paskirties vieta yra Roterdamo uostas, terminas gali pasidėti papildomą pusę dienos tik dėl formalumų.
5. Kaip Vokietijos eismo situacija veikia terminus į Olandiją?
Negalima kalbėti apie vežimus į Olandiją nepaminint Vokietijos. Mums, esantiems Lietuvoje, Vokietija yra vienintelis efektyvus kelias į vakarus (išskyrus keltus, bet tai kitas pasakojimas). Dabar Vokietijoje eismo intensyvumas yra milžiniškas.
Ypač pavojingos yra „Ruhr“ srities spūstys (Esenas, Diuseldorfas, Kelnas) ir sankryžos prie Hanoverio. Jei vairuotojas patenka į spūstį ryte, jis gali prarasti 2–4 valandas. Tai reiškia, kad jis nebespės pasiekti Olandijos sienos prieš tam skirtą laiką, ir dėl vairuotojo poilsio režimo gali tekti stabdyti anksčiau laiko.
Dabar, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, aš visada įskaičiuju +1 dieną rezervui, jei maršrutas eina per labai užimtas Vokietijos zonas, ypač penktadieniais arba prieš šventes. Vokiškas „Bau“ (statybos) sezonas taip pat sukuria daug problemų – kiekvieną vasarą kur kas daugiau važiuojamųjų kelių juostų yra uždaryta remontui.
6. Ar Brexit (Didžiosios Britanijos išstojimas) dar įtakoja pristatymus į Olandiją?
Tai puikus klausimas. Nors Olandija yra ES šalis ir prekyba vyksta be muitų, Brexit netiesiogiai paveikė šį maršrutą. Prieš keletą metų daugelis vežėjų, važiuodami į Olandiją, sugrįždami tuščiomis ar su kroviniu iš Jungtinės Karalystės, naudojosi tą pačią trasą.
Dabar, dėl sudėtingų formalumų su JK, dauguma vairuotojų vengia važiuoti į Angliją, jei tai nėra būtina. Tai pakeitė transporto srautus. Olandija tapo dar svarbesniu „hubu“ (mazgu) prekėms, kurios anksčiau keliavo per JK, arba atvirkščiai – prekės iš JK dabar dažniau keliauja į Olandiją ir toliau į kontinentą.
Taigi, Olandijos uostai yra apkrauti daugiau, nes prekės iš JK dabar ten perkelamos (tranzitas). Tai gali sukelti spūstis artimuose keliuose prie uostų. Be to, daugiau mašinų lieka Europos žemyne, kas teigiamai veikia kainas, tačiau padidina eismo intensyvumą pačioje Olandijoje.
7. Kokios yra pagrindinės pristatymo delsos priežastys šiuo metu?
Per savo dvidešimt metų esu matęs viską, nuo sugedusio sunkvežimio iki užšalusio variklio, tačiau dabar dažniausios delsos priežastys yra kitos.
- Siuntėjo paruošimas: Dažniausia problema – klientas sako „krovinius reikia paimti ryte“, bet patys prekės dar nėra supakuotos ant paletės arba trūksta vadybininko, kuris pasirašytų dokumentus. Tai sukelia 2–4 valandų delsą pradžioje, o pabaigoje – visą dieną.
- Sandėlių darbo laikai Olandijoje: Olandai labai laikosi darbo laiko. Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį 16:30, o sandėlis dirba iki 17:00, gali būti, kad jis nebespės įvažiuoti, nes eilės prie vartų uždaromos anksčiau. Tada vairuotojas turi laukti iki ryto.
- Dokumentų klaidos: Nors tai ne Brexit maršrutas, bet kai kuriems kroviniams (pvz., chemijai, maisto produktams) reikalingi papildomi sertifikatai. Jei dokumente nėra tinkamo EN numerio arba svoris neatitinka realaus, sulaikymas gali trukti valandoms.
8. Kaip saugumo priemonės (pavyzdžiui, ADR kroviniams) veikia terminus?
Jei pervežame pavojingus krovinius (ADR), terminai šiek tiek skiriasi. Olandija yra labai griežta šlaugos ir saugumo srityje. ADR kroviniams tenka važiuoti nustatytais maršrutais, kuriais gali būti draudžiama važiuoti naktį arba tam tikromis dienomis.
Be to, ADR mašinos dažnai turi papildomus apribojimais greičiame (pavyzdžiui, 90 km/h vietoj 110 km/h automagistralėse tam tikrose šalyse, nors Olandijoje greičio limitai sunkvežimiams ir taip griežti). Taip pat, pristatant ADR krovinius, reikia daugiau laiko iškrovai, nes sandėlio personalas turi atlikti papildomus patikrinimus. Todėl ADR siuntoms aš visada įskaičiuju papildomą pusę dienos.
9. Ar verta naudotis keltais (pvz., iš Klaipėdos į Vokietiją ar Daniją), kad pagreitinti pristatymą?
Kartais taip, kartais ne. Kelionė keltu iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija) arba Karlskroną (Švedija) gali atrodyti patraukli, kadangi išvengiate ilgos važiavimo per Lenkiją ir Vokietijos pietinę dalį.
Tačiai reikia žiūrėti į visą paveikslėlį. Keltas iš Klaipėdos į Kylį trunka apie 20–22 valandas. Jei pridėsime laiką uoste (krovimas/iškrovimas keltuose) ir važiavimą iš Kiilio į Olandiją, tai dažnai išeina taip pat ar net ilgiau nei važiuojant per Lenkiją. Be to, keltų tvarkaraščiai nebūna kas valandą – jei pavėluote į uostą, galite laukti 12 valandų iki kito išplaukimo.
Dabar, kai kelių kokybė Lenkijoje (A1 autostrada) gerokai pagerėjo, važiavimas žeme dažnai yra lankstesnis ir leidžia tiksliau planuoti laiką. Keltas gali būti naudingas tik tada, jei reikia apeiti didžiules Vokietijos spūstis arba jei krovinys yra ypatingai didelis (projektinės siuntos).
10. Kokius patarimus duotumėte klientui, norinčiam užtikrinti greičiausią pristatymą?
Kaip ekspertas, aš visada sakau: „Laikas pinigais nesusimoka, o planavimas – taip“. Norint greičiausio pristatymo, svarbiausia yra ne rūpintis vairuotojo kojomis, o dokumentais ir pasiruošimu.
Pirmiausia, užtikrinkite, kad krovinys yra paruoštas tiksliai nurodytu laiku. Jei sutarta 08:00 val., paletės turi stovėti prie vartų su išankstinio pranešimo (CMR) dokumentais.
Antra, pateikite tikslų ir pilną adresą Olandijoje, įskaitant kontaktinį asmens telefoną, kuris yra pasiekiamas. Dažnai vairuotojai praranda laiką, nes negali rasti įvažiavimo į didelį pramoninio parko teritoriją, o niekas neatsiliepia į skambutį.
Trečia, jei krovinys labai svarbus, apsvarstykite galimybę naudoti „priešmokyklinio“ iškrovos paslaugą (cross-docking) arba tiesiogiai užsisakyti pilną mašiną, net jei prekių yra mažiau nei pusė mašinos. Tai suteikia jums kontrolę – mašina važiuoja tiesiai į jūsų paskirties vietą ir niekur nestabdo.
Galiausiai, sekite savo el. paštu. Mes, kaip logistikos kompanija, siunčiame pranešimus apie vairuotojo vietovę realiu laiku. Jei matote, kad vairuotojas artinasi, informuokite savo sandėlio vadovą Olandijoje, kad jis būtų pasiruošęs priimti prekę be delsos.
Išvada
Apibendrinant, krovinių pristatymo terminai į Olandiją dabar yra stabilūs, tačiau reikalauja profesionalaus valdymo. Standartinis FTL terminas yra 2–3 dienos, o LTL – 3–5 dienos. Tai yra realūs skaičiai, remiantis dabartine kelių situacija ir taisyklėmis.
Būtina suprasti, kad Olandija yra aukštos technologijos ir didelio tempo šalis. Tenė sandėliai dirba kaip laikrodis, ir jei jūsų krovinys vėluoja, tai gali sukelti grandininę reakciją – nuo pristatymo baudų iki gamybos sustojimo. Todėl rinkdamiesi transporto partnerį, nežiūrėkite tik į kainą. Žiūrėkite į patikimumą, gebėjimą komunikutuoti ir greitą reakciją į iškilusias problemas.
Mano daugelio metų patirtis rodo, kad sėkmingas pervežimas – tai ne tiek apie greitą vairavimą, kiek apie išankstinį planavimą ir tikslų informacijos srautą tarp siuntėjo, gavėjo ir vežėjo. Jei visos trys šios pusės sinchronizuotos, jūsų prekės pasieks Olandiją laiku, nepaisant to, kas nutinka Vokietijos automagistralėse.