Kaip greitai pristatomi siuntiniai į Olandiją ir atback: logistikos eksperto žinios

Sveiki, draugai, štai vėl susirinkome pašnekėti apie tą patį – krovinius, kelius ir laiką. Esu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, matyau viską – nuo taikinio pataikymus į Roterdamo uostą iki tokių spūsčių Vokietijoje, kai vairuotojai spėja apie visus pasaulio naujienas. Dažniausiai man įmonių vadovai ar logistikai klauso vieno klausimo: kada tai bus ten? Ypač kalbant apie vieną populiariausių maršrutų – mūsų artimus partnerius Nyderlanduose.

Nors atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo atrodo didelis, šiuolaikinė logistika sugeba sukti tą rutulį nepaprastai greitai. Tačiau, jei jums ką nors sakė, kad tai yra tiksliai 24 valandos ir nieko daugiau, – galiu drąsiai pasakyti, kad jis arba meluoja, arba turi tik labai sėkmingą atsitiktinumą. Realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas, kurį veikia ne tik kilometrai, bet ir muitinė, orai, vairuotojo poilsis ir, žinoma, kelių būklė. Šiandien noriu nuoširdžiai papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokio „marketinio“ puta, tiesiog taip, kaip yra.

Taigi, kaip greitai pristatomi siuntiniai į Olandiją ir atback? Trumpai tariant, standartinis krovinys paprastai keliauja 2–3 dienas, tačiau ekspresinėmis siuntomis mes sugeban padaryti tai ir per parą. Svarbiausia suprasti procesą, o ne tik laikrodžio rodykles. Žemiau išdėstysiu dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdėju savo kasdieninėje praktikoje, ir pabandysiu atsakyti taip, kad jums būtų aišku, ką tiksliai reiškia tas „pristatymo terminas“.

Kas lemia, kaip greitai pristatomi siuntiniai į Olandiją ir atback

Kiek laiko įprastai trunka kelionė iš Lietuvos iki Olandijos vilkiku?

Įprastas, tarkime, 20 tonų krovininis, kai važiuojame įprastu maršrutu per Lenkiją ir Vokietiją, paprastai pasiekia paskirties vietą per 48 valandas nuo pakrovimo dienos. Tai yra standartas, kurį mes vadiname „standartiniu terminu“, ir jis veikia 90 proc. atvejų, jei nėra jokių ypatingų nenumatytumų. Vairuotojas turi laikyti poilsio režimus, o tas 1400–1500 kilometrų tiesiog fiziškai neįmanoma įveikti saugiai greičiau. Tačiau jei reikia, kad prekės būtų prie jūsų sandėlio durų Ryjke ar Eindhovene jau rytoj, turime žiūrėti į kitas opcijas.

Ar įmanoma pristatyti siuntą per vieną dieną, tai yra per 24 valandas?

Žinoma, įmanoma, bet tai kainuos brangiau ir reikalauja specifinių sąlygų – dažniausiai tai darome mažesnėmis transporto priemonėmis, kurios gali važiuoti greičiau ir neturi tiek griežtų poilsio apribojimų kaip sunkieji vilkikai. Jei užsakymą gauname ankstyvą rytą, mes galime įdėti tai į mažą (3,5 t) sunkvežimį ir jį važiuoti be sustojimų (keičiant vairuotojus arba laikantis darbo laiko normų) ir jį atvežti kitą dieną. Tai vadinama ekspresiniu pervežimu, ir tai tampa vis populiaresnė, kai gamykloje stovi linija ir trūksta vienos detalės.

O kiek laiko užtrunka grįžimas atgal iš Olandijos su tuščia arba užpildyta mašina?

Grįžimas dažniausiai trunka tiek pat, kiek ir važiavimas, jeigu randamas krovinys atgal – tai vadinama „krovinio ratu“, kuris leidžia mums pasiūlyti geresnę kainą klientui. Jei grįžtume tuščia, kaina šoktų į dangų, todėl stengiamės suderinti, kad atgal vežtume ką nors nors, nors kartais tai būna tik dalinis krovinys. Geografiškai maršrutas toks pats, tačiau dažnai Vokietijoje susidaro didelės spūstys, kurios gali pavėlinti grįžtantį transportą dar keletą valandų.

Kodėl kartais užtrunka ilgiau, negu buvo pažadėta, nors orai geri?

Čia dažniausiai kaltos nei oro sąlygos, o dokumentai arba pačios paskirties vietos organizacija. Kartais atvykstate į sandėlį Olandijoje, o ten sako: „Atėjote per anksti, mes turime konvojų, palaukite šalia valandą“ – ir ta valanda pavirsta į keturias. Taip pat gali būti problemų su muitinės deklaravimu, jei dokumentuose trūksta kokių nors kodų ar prekių numerių, tuomet sulaikomas visas vilkikas. Tai tas dalykas, kurio klientas nemato, bet jis labai veikia tai, kaip greitai pristatomi siuntiniai į Olandiją ir atback.

Ar dažnai įvyksta avarijų ar techninių gedimų šiame maršrute?

Avarijų, laimei, nėra taip daug, kaip gali atrodyti iš naujienų, nes profesionalūs vairuotojai važiuoja labai atsargiai, ypač žiemą per Lenkiją ar Vokietijos autostradas. Tačiau techniniai gedimai, kaip kad padangų plyšimas arba variklio perkaitimas, įvyksta, ir čia niekas nėra apsaugotas. Tokiu atveju mes aktyvuojame pagalbos tarnybą, jei reikia – perkrauname krovinią į kitą mašiną, bet tai natūraliai prideda 6–12 valandų prie pristatymo laiko.

Kas daro didžiausią problemą greičiui – muitinė ar kelių eismas?

Būtų melu sakyti, kad viena be kitos – dirba kartu. Muitinė, ypač jei prekės yra iš užsienio (ne ES), gali uždelsti daugiau, bet dabar, kai vežame daugiausia tarp ES šalių, tai problema mažėja. Didžiausią problemą daro eismas Vokietijoje – A1 ar A2 autostrados dažnai remontuojamos, ir ten susidaro tokios spūstys, kad stovi kelias valandas. Tas laikas tiesiog „išgaruoja“ ir pridedamas prie pristatymo termino.

Kiek apytiksliai kainuoja ekspresinis siuntos pristatymas į Amsterdamą ar Roterdamą?

Kainos kinta priklausomai nuo degalų, bet jei kalbame apie mažą mašiną (3,5 t), tai ekspresas iš Vilniaus gali kainuoti nuo 600 iki 800 eurų, o jei tai pilnas vilkikas, skaičiai svyruoja nuo 1500 iki 2000 eurų už greitą pristatymą. Standartinis pervežimas, kai galime laukti 2–3 dienas, bus pignis maždaug 30–40 proc., nes mes galime suderinti su kitais krovinais. Visada verta pasverti, ar jūsų skubas verta tiek papildomų išlaidų.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (LTL), jei man labai skubu?

Asmeniškai sakau – ne, jei jums reikia, kad prekės būtų pas jūsų rytoj. Dalinis krovinys reiškia, kad vairuotojas turi sustoti penkiuose ar šešiuose kituose miestuose, kad iškrautų ir pakrautů kitas siuntas. Kiekviena tokia sustojimo vieta yra potenciali vėlavimo priežastis – gali nepriimti, gali būti užšaliausi vartai ir panašiai. Jei skubate – mokėkite už pilną mašiną (FTL) arba mažąją transporto priemonę.

Ką daryti, jei siunta dingo arba buvo pažeista Olandijos sandėlyje?

Pirmiausia – neskubėkite panikuoti, dažniausiai jos niekur nedingsta, tiesiog buvo padėtos kitur arba neteisingai sužymėtos sandėlio sistemoje. Turime nedelsiant susisiekti su vietiniu atstovu arba pačiu gavėju, kad jie fiziškai patikrintų vietą. Jei pažeidimas matomas iš karto – reikia fotografuoti visą važiuoklę ir krovinią dar prieš iškrovimą, o ne po to. Be nuotraukų draudimo kompanija nieko neatsiskaitys, mano dvidešimt metų patirtis tai patvirtina šimtą kartų.

Ar reikia siuntėjui Lietuvoje kažką specifiai daryti, kad siunta nuvyktų greičiau?

Pagrindinis dalykas – tvarkingi dokumentai, be jokių klaidų svoriuose ar prekių kodams (HS kodams). Jei vairuotojas atvyksta į pašto skyrių arba terminalą, o jam duoda neteisingą eksporto deklaraciją, jis stovi ten kol viską ištaiso. Taip pat – nepakraukite mašinos per dieną, jei ji turėtų važiuoti naktį, nes vairuotojui reikalingas poilsis prieš kelionę. Planas ir komunikacija su logistika – tai pusė sėkmės.

Išvada

Apibendrinant visą šią istoriją, noriu pasakyti vieną dalyką: logistika nėra magija, tai griežtas matematinis ir organizacinis procesas. Mes stengiamės padaryti viską, kad jūsų prekės pasiektų Olandiją kuo greičiau, tačiau mes negalime pakeisti fizikos dėsnių ar kelių eismo taisyklių. Klientams svarbiausia suprasti, kad užsakius „standartinį“ pervežimą, turite skirti tam laiko rezervą, o jei jau degina gaisras – tuomet renkatės ekspresą ir mokate už greitį.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta už uždarų durų ir kodėl kainos bei terminai skiriasi. Lietuvos ir Olandijos ryšiai stiprėja, ir mūsų užduotis – užtikrinti, kad prekės judėtų tolygiai, nepaisant to, kas nutinka kelyje. Jei dar abejojate, kaip greitai pristatomi siuntiniai į Olandiją ir atback, geriausia tiesiog paskambinti man arba savo logistikui ir aptarti konkretų atveją – taip išvengsite nereikalingų nervų ir laiko praradimo.