Kaip greitai perkraustyti butą iš Nyderlandų į Lietuvą? Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie krausto vieną krepšį su drabužiais, iki milžiniškų vilų iš Amerikos, kurios keliauja per Lietuvą į Rusiją ar Kazachstaną. Tačiau vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdžiu iš lietuvių, dirbančių Olandijoje, yra būtent tas, kaip suplanuoti grįžtant. Susiduriau su nerealiu chaosu dėl blogai suplanuoto laiko, todėl šiandien noriu papasakoti tiesiogiai, be rūbavimosi, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, jei jūsų tikslas – kaip greitai perkraustyti butą iš Nyderlandų į Lietuvą.

Nereikia būti genijumi, kad suprastum – greitis šioje srityje kainuoja. Tačiau ne visada pinigai lemia viską, svarbiau yra logistika ir supratimas, ką tiksliai norite pasiekti. Ar norite, kad jūsų daiktai Lietuvoje būtų antrą dieną po išsikraustymo iš Amsterdamo ar Hagos, ar galite laukti savaitę-dvi? Šis skirtumas nulemia pusę sėkmės. Be to, Nyderlandai turi savo ypatingumų – siauros gatvelės, kanalai ir griežti taisyklės, kurios gali užkirsti kelią greitam pervežimui, jei apie jas nežinote.

Šiandien susipažinsime su tuo, kas vyksta užkulisiuose. Papasakosiu apie kainas, apie tai, kodėl vairuotojai nemėgsta važiuoti į Amsterdamo centrą ir kodėl „greitas“ reisas gali tapti brangiausia klaida. Naudosiuosi savo patirtimi, kad jūs nebūtumete tose situacijose, kurias mačiau daugybę kartų – kai klientas laukia dieną naktį, o sunkvežimis užstrigo prie Vokietijos sienos arba tiesiog negali privažiuoti prie namų dėl prasto išplanavimo. Taigi, važiuojame toliau.

Laikas ir organizaciniai niuansai: kada ir kaip viskas vyksta

Kiek laiko užtrunka tas "greitas" pervežimas iš Olandijos?

Tai vienas populiariausių klausimų, bet atsakymas nėra vienas. Jei kalbame apie tą, kaip greitai perkraustyti butą iš Nyderlandų į Lietuvą, tai standartinis ekskursinis reisas, kai vairuotojas važiuoja tik su jūsų kroviniu, trunka apie 2–3 dienas viena kryptimi. Tačiau reikia prisimti, kad tai yra grygas važiavimo laikas be pietų pertraukų, be miego ir, svarbiausia, be krovinio įkėlimo/iškrovimo darbų. Jei pridėsime laiką surinkti daiktus Olandijoje (paprastai 3–4 valandos) ir iškrauti Lietuvoje, tai realiai nuo tada, kai pasirašote sutartį, iki tada, kai atsidursite naujuose namuose, gali praeiti maždaug 4–5 dienos. Tai yra labai gerai, atsižvelgiant į tai, kad atstumas nuo Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1500–1700 kilometrų, priklausomai nuo maršruto.

Ar verta laukti pilno kroviniuo ar dalinis važiuoja greičiau?

Čia dažnai žmonės prisiklydo. Mano praktika rodo, kad dalinis krovinys, kai jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais viename sunkvežimyje, gali būti net lėtesnis. Kodėl? Nes vairuotojas turi sustoti ties kiekvienu klientu Nyderlanduose, paskui Vokietijoje, Lenkijoje, o tik turi atvykti pas jums. Taigi, jei jums svarbiausia yra kaip greitai perkraustyti butą iš Nyderlandų į Lietuvą, geriau mokėti už pilną sunkvežimį arba bent jau už puse sunkvežimio (20 pėdų konteinerį). Tada jis važiuoja tiesiai į jūsų adresą be sustojjimų pusiaukelėje. Dalinis krovinys yra pigesnis, bet laiko gali atimti iki dviejų savaičių, kol vairuotojas surinks visus "grynuosius" iš visų Olandijos kampelių.

Kiek reikia laiko viską susirankioti į dėžes pats?

Nedaug kas su tuo susiduria rimtai. Man atrodo, kad žmonės visada mano, jog jie gyvena minimaliai, o paskui paimu į ranką dėžę ir matau – ji sverdžia 30 kilogramų. Jei norite greičio, pradėkite rinkti dėžes ne prieš dieną, o prieš savaitę. Vidutiniam vieno kambario butui iš Nyderlandų reikia apie 30–50 didelių dėžių. Jei dar ir baldus reikia išmontuoti (ypač olandiškus spintas, kurios dažnai yra pritvirtintos prie sienų), tai tai užims dar pusę dienos. Vienintelis būdas, kaip tai padaryti greitai, yra pasamdyti vietinius "krovinių meškeriotojus" Olandijoje, kurie padės viską supakuoti per vieną dieną. Jie turi savo įrangą, popierių, burbulus ir žino, kaip nepertraukti nugaros.

Kas daro didžiausią delsą – muitinė ar keliai?

Esant ES erdvei, muitinė tarp Nyderlandų ir Lietuvos technikai neegzistuoja tokiu pavidalu, kaip anksčiau. Sienos nėra, sustojimų dokumentų tikrinimui paprastai nėra. Tačiau... Vokietija. Vokietijos keliai yra milžiniškas butelio kaklelis. Ten dažnai vyksta remonto darbai, o kai kuriose vietose (pavyzdžiui, A7 ar A1 autostradose) susidaro kilometriniai spąstai. Be to, Vokietijoje griežtai stebimos vairuotojų poilsio trukmės. Jei mūsų vairuotojas pavargs, jis privalo sustoti 45 minučių, o po to – 11 valandų miego. Joks greitis nepadės, jei lenktyniausime su laikrodžiu ir fizika. Todėl realaus greito laiko niekada negalima užtikrinti 100 proc., visada palikite rezervą bent vienai dienai.

Pinigai ir kainų sudėtis: ko tikėtis iš piniginės

Kiek maždaug kainuoja toks reisas iš Amsterdamo ar Roterdamo?

Kainos šiuo metu šokiruoja ne tik naujus klientus, bet ir mane, nors esau versle jau 20 metų. Jei kalbame apie tai, kaip greitai perkraustyti butą iš Nyderlandų į Lietuvą, tada kaina už ekskursinį reisą (pilna mašina, 40 tonų sunkvežimis) svyruoja nuo 1800 iki 2800 eurų, priklausomai nuo degalų kainos ir metų laiko. Vasarą brangiau, žiemą – šiek tiek pigiau. Jei tai tik kelių dėžių ir sofos pervežimas (t.y. maždaug 5–10 kubinių metrų), tai galite rasioti ir už 600–800 eurų, jei sutiksite laukti, kol vairuotojas surinks kitus krovinius. Bet vėl gi – greitas reisas visada kainuoja brangiau, nes jums sumokėsite už vairuotojo laiką abi kryptis (ir tuščią grįžimą atgal į Olandiją).

Ar reikia mokėti už pietus ar nakvynes vairuotojui?

Dažnai klientai klausia, ar turi duoti pinigų vairuotojui "ant rankų". Paprastai ne, jei sutartyje nėra nurodyta kitaip. Mūsų įmonės (ir dauguma solidžių) viską įskaičiuoja į kainą – degalai, kelių mokesčiai (Vokietijoje ir Belgijoje jie labai brangūs), maitinimas ir nakvynės. Tačiau jei darbas vyksta sekmadienį arba šventę (Olandijoje tai dažnai pasitaiko), gali būti taikomi priedėliai. O jei vairuotojui tenka dirbti ilgiau nei numatyta (pvz., ne 2 val., o 6 val. kraunant), tada gali tekti papildomai sumokėti už jo viršvalandžius. Verta apie tai pakalbėti iš anksto, kad nereikėtų ginčytis prie užpakalinio rato.

Kokios paslėptos išlaidos gali iškilti kelyje?

O čia prasideda "juodosios dėžės". Didžiausia paslėpta išlaida Olandijoje yra leidimas užsukti į miesto centrą. Amsterdame ar Hagoje daugelis gatvių yra "zoning" – t.y., ten negali važiuoti sunkvežimis be specialaus leidimo, kuris kainuoja šimtus eurų. Jei vairuotojas užsivažiuoja be leidimo – baudą mokės įmonė, o ją "permuš" į kainą klientui. Taip pat stengiuosi įspėti apie liftus. Jei Olandijoje yra liftas, tai puiku. Jei ne, ir gyvenate 4 aukšte be lifto, tai kainos šoktels dvigubai, kad reikės nešti rankomis. Nenuokėjote to? Reikės mokėti už vairuotojo nugarą, kurią jis sulaužys nešdamas jūsų pianiną.

Ar kainuoja brangiau, jei turiu daug sunkių daiktų?

Taip, absoliučiai. Kiekvienas kilogramas turi savo kainą, ne todėl, kad mes norime uždirbti daugiau, o todėl, kad sunkiau pakrauti ir sunkiau vairuoti. Jei turite akmeninę viryklę, senovinį marmurinį stalą ar sporto salę su svarmenimis, tai tą būtina pranešti iš anksto. Vieną kartą turėjau atvejį, kai klientas pasakė "tik keletas dėžių", o paskaičiuojome – buvo 4 tonos knygų. Sunkvežimis atvyko, pakrauti negalėjo, teko skambinti ir siųsti kitą, didesnį mašiną. Tas nesklandumas kainavo klientui papildomų 400 eurų už tuščią važiavimą.

Praktiniai patarimai ir rizikos: ką daryti, kad nenuviltų

Ar galima veži dviračius ar statybines medžiagas?

Olandai myli dviračius, tai aišku. Taip, galime vežti, bet juos būtina išmontuoti (nuleisti vairą, apsukti pedalus) arba pakabti ant specialios sienelės. Jei dviračiai stovi vienas ant kito kaip piramidė – nebus nė ką. Statybinės medžiagos taip pat ne problema, bet tik tada, jei jos yra supakuotos. Negaliu į krautuvą įmesti atvirų cemento maišų – jie sugers drėgmę ir sprogs, o paskui visi kiti daiktai bus apnešti dulkiemis. Viskas turi būti ant paletės ir suvyniota stretčiu. Tada nėra problema perkraustyti bet ką, netgi 5 metrų ilgio lentas.

Kas bus, jei vairuotojas sulaužys mano vitriną?

Tai baisiausias kliento košmaris, ir aš jį suprantu. Čia veikia tarptautinės konvencijos (CMR draudimas). Bet yra vienas "bet". Standartinis draudimas apmoka labai nedaug – maždaug 10 eurų už kilogramą sugadinto krovinio. Jei turite 200 kg svorio brangų vitriną, gausite 2000 eurų atlyginimo, o jei ji kainavo 5000? Likusią dalį turite ieškoti iš vairuotojo, o jei jis yra iš Ukrainos ar Baltarusijos... sėkmės teisme. Todėl visada, kai kalbame, kaip greitai perkraustyti butą iš Nyderlandų į Lietuvą, aš visada patariu papildomai apdrausti brangiausius daiktus (pianinus, paveikslus, elektroniką) pas savo brokerius Lietuvoje. Tai kainuoja vos keliasdešimt eurų, bet suteikia ramybės.

Kas daroma, jei Nyderlanduose sunku privažiuoti prie namo?

Tai klasika. Olandijos miesteliai seni, gatvės siauros, pastatų aukščiai, o automobilių daug. Jei jūsų adresas yra zonoje, kur sunkvežimiui draudžiama važiuoti (t.y. "environmental zone"), mes turime iš anksto gauti leidimą. Jei ne – mes turime iškrauti daiktus artimiausioje didelioje aikštelėje (pvz., prie prekybos centro) ir vežti juos mažesniu sunkvežimiuku (vadinamuoju "pikapu" su liftu) į jūsų namus. Tai vadinasi "shuttle" paslauga, ir ji paprastai kainuoja papildomai, reikia mokėti už darbo valandas. Aš visada prašau siųsti nuotrauką namų išorės ir gatvės, kad galėčiau įvertinti riziką.

Kaip atpažinti "kietus" pervežėjus nuo "nulių"?

Po 20 metų aš matau tai akimis. Geri pervežėjai niekada nesako "mes viską vežame už 100 eurų". Jie klausia apie dėžių kiekį, apie aukštus, apie liftus, apie gatvių plotį. Blogi pervežėjai sutinka su viskuo telefonu, o paskui atvyksta ir pradeda reikalauti dvigubos kainos, nes "taip atsitiko". Taip pat žiūrėkite į mašiną. Jei ji sena, purvina, be firmos logotipų – tikėkitas problemų.