Greitai persikraustykite iš Olandijos į Lietuvą be streso

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir pasakysiu tiesiai – persikraustymas visada yra chaosas, bet jis gali būti valdomas chaosas. Per šį laiką esu matęs viską: nuo to, kaip žmonės bando susitraukti sofas į „Smart“ automobilį, iki to, kaip dingsta visa konteineriai su visais gyvenimo daiktais tiesiai per Vokietijos autostradą. Jei šiuo metu esate Olandijoje (Nyderlanduose) ir svajojate grįžti namo, o mintis apie daiktų vežimą sukelia migreną, kviečiu atsigulti. Čia nėra rocket science, reikia tik žinoti keletą smulkmenų, kuriuos aš išmokau per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų maršrutuose Rotterdamas – Kaunas arba Eindhovenas – Vilnius.

Kai klientai sako „norime greitai persikraustyti iš Olandijos į Lietuvą be streso“, jie dažnai pamiršta, kad „greitai“ ir „be streso“ reikalauja tinkamo plano. Olandija yra logistikos centras, čia viskas veikia kaip laikrodis, tačiau kai atkeliauja į Lietuvos ribas, situacija gali pasikeisti. Geografiškai tai apie 1600–1800 km priklausomai nuo to, ar gyvenate pietuose (prie Maastricht), ar šiaurėje (prie Groningen). Svarbiausia yra suprasti, kad kaina nėra vienintelis faktorius. Rinktis pigiausią variantą gali baigtis taip, kad jūsų brangūs porceliano rinkiniai atkeliauja sužaloti, o vairuotojas dingsta be žinios tarp Lenkijos ir Lietuvos. Šiame straipsnyje padėsiums jums susitvarkyti galvoje, kad kelionė į tėvynę būtų maloni o ne kančia.

Kainų formavimasis ir biurokratinės smulkmenos

Ar brangu persikraustyti iš Olandijos į Lietuvą?

Kaina labai priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Jei tai tik keli krepšiai ir dvi bagažinės, galite susitvarkyti su kurjeriu arba pervežimo partijos (groupage) būdu, tai kainuos nuo 300 iki 600 eurų. Bet jei keliatei visą butą su baldais, tai kils iki 1500–2500 eurų, o kartais ir daugiau, jei reikia specialios technikos kėlimui aukštai. Olandijoje darbo rankos labai brangios, todėl įkrovos darbai ten gali brangiau kainuoti nei Lietuvoje. Taip pat nepamirškite degalų kainų – jie svyruoja, ir tai visada įskaičiuojama į galutinę sumą.

Ką daryti su alkoholiu ir cigaretėmis, kai vežame daiktus?

Čia dažna klaida. Žmonės mano, kad jei tai jų asmeniniai daiktai, tai galima vežti neribotą kiekį. Deja, muitinės taisyklės yra griežtos. Asmeninis poreikis yra ribotas – tai maždaug 90 litrų vyno, 110 litrų alaus ir 800 cigarečių vienam suaugusiam asmeniui. Jei vežate daugiau, tai jau yra komercinis siuntimas, reikalingi dokumentai ir mokesčiai. Esu matęs, kaip žmonėms ties sieną konfiskavo tūkstančių eurų vertės vyno rūsius, todėl geriau deklaruoti arba palikti „išgeriamiajai“ Olandijos draugams.

Ar reikia mokėti už važiavimą vokiškais keliais (Maut)?

Taip, absoliučiai. Maršrutas iš Olandijos į Lietuvą beveik visada eina per Vokietiją ir Lenkiją. Vokietijoje sunkvežimiai (virš 3,5 tonų) privalo mokėti Maut mokestį už kiekvieną kilometrą. Tas mokestis jau yra įskaičiuotas į profesionalių pervežėjų sąskaitas, tačiau jei samdote atskirą vairuotoju su „vilkiku“ ir jis paprašo pinigų „keliams“, patikrinkite, ar tai nėra sukčiavimas. Profesionalios kompanijos tai turi apmokėjusios iš anksto per vinjetes arba on-board vienetus.

Logistika, laikas ir patogumas

Kiek laiko užtrunka toks persikraustymas?

Jei samdote pilną mašiną (FCL – full container load) arba sunkvežimį tik jums, tai nuo durų iki durų (door-to-door) užtrunka maždaug 2–3 dienas. Tačiau tai yra vairavimo laikas be pietų pertraukų ir poilsio. Realiai, įskaitant įkrovą Olandijoje, iškrovą Lietuvoje ir vairuotojo poilsio laikus (tachografo apribojimai), skirkite savaitę. Jei renkatės dalinį krovinį (LCL – less than container load), tai gali užtrukti ir dvi savaites, nes reikia surinkti mašiną kitiems klientams.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, dauguma kompanijų to neleidžia dėl draudimo. Vairuotojas veža krovinius, o ne keleivius. Jei vairuotoją sustabdys policija Vokietijoje ir pamatys neįrašytą keleivį, gausią baudą mokės ne jis, o savininkas, o vėliau šią problemą numus juos... t.y., jums. Yra paslaugų, kurios siūlo „palydėjimą“, tai kainuoja brangiau, bet tada viskas legalu. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvu arba traukiniu ir susitikti Lietuvoje.

Kas atsitinka, jei vairuotojas užstringa sniege Lenkijoje?

Tai reali grėsmė žiemą. Esu matęs eiles, kurioms trunka po 24 valandas. Jei samdote patikimą pervežėją, jis turi turėti planą „B“ – vairuotojas turi būti aprūpintas maistu, vandens, o svarbiausia – jis privalo informuoti dispečerį. Nepatikimi vežėjai tiesiog išsijungia telefonus ir laukia. Jei jums skubiate, šią riziką reikia įvertinti ir galbūt pasirinkti maršrutą per Vokietiją, kur keliai tvarkingiau, net jei ir brangiau.

Ar saugu palikti raktus vairuotojui, kad jis pats iškrautų?

Nerekomenduoju. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai iškrauna viską į koridorių, nes skubia į kitą užsakymą, ir dingsta. Geriausia, jei galite atvykti į iškrovos vietą arba turi atstovą, kuris prižiūrės procesą. Jei to negalite padaryti, pasirašykite sutartyje punkta apie atsakingumo ribojimą, jei daiktai paliekami be jūsų priežiūros, tačiau tai dažnai kompensuojama tik papildomu draudimu.

Pakavimas – pusė sėkmės

Kur gauti dėžių, ar galima naudoti parduotuvių?

Nenaudokite mažų, minkštų dėžių iš parduotuvių (pvz., „Albert Heijn“ ar „Jumbo“). Jos skirtos duonai, o ne knygoms. Jos susprogsta po kelių kitų dėžių svorio. Geriausia nusipirkti specialių judesių dėžių (karterinių dėžių), jos yra dvigubos sienelės. Dauguma pervežėjų jas gali ir parduoti arba paduoti kartu su kita paslauga. Jūsų nugaros ir indų saugumas verti to papildomo investavimo.

Ar vairuotojas padės man supakuoti daiktus?

Dažniausiai ne. Vairuotojo darbas yra vairuoti ir kelti sunkius daiktus. Pakavimas – tai jūsų darbas. Yra kompanijų, siūlančių „pakavimo paslaugas“, tai kainuoja papildomai, bet tai verta, jei turite daug smulkaus brangaus daikto (vazos, paveikslai). Jei bandysite įkalbėti vairuotoją padėti susidėti indus, jis gali paprašyti pinigų už kasdieninę algą viršyje, o tai taps labai brangu.

Kaip paruošti šaldytuvą?

Tai klasika. Žmonės dažnai išjungia šaldytuvą ryte, kai atvažiuoja vairuotojas, o viduje dar yra ledas. Po valandos vairuotojame pradeda tekėti vanduo, drabužiai drėgna, grindys drėgnos – ir visiems blogai. Šaldytuvą reikia išjungti mažiausiai prieš 24 valandas, išimti visas dėžutes ir palikti duris atviras, kad išdžiūtų. Kondensatas yra priešas numeris vienas pervežimo metu.

Ar turiu daryti inventorinį sąrašą (packing list)?

Privalai. Tai nėra reikalavimas tik muitinei (nors jiems taip pat), o apsauga jums. Parašykite ant popieriaus: „1 vnt. šaldytuvas Samsung“, „5 vnt. dėžių su virtuvės reikmenimis“, „1 vnt. sofas“. Kai pasirašinėjate dokumentus (CMR sąskaita-faktūra) vairuotojui, įsitikinkite, kad sąraše yra tiek daiktų, kiek keliauja. Jei atvyks trys dėžės vietoj penkių, turėsite įrodymus, kad buvo penkios.

Išvada

Persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą gali būti tiesus ir paprastas procesas, jei jį nebandote padaryti „paskutinę minutę“. Raktas į sėkmę yra komunikacija su pervežėju ir geras pakavimas. Nepasitikėkite žodžiu, viską užrašykite, pasidarykite nuotraukas brangių daiktų prieš įkrovą. Nors aš čia parašiau nemažai taisyklių, pagrindinis dalykas yra pasitikėjimas. Raskite tokią ekspedijavimo kompaniją, kuriai atsiduodate daiktus taip pat kaip ir bankui pinigus – tai sutaupys daugiausia nervų. Jei viską suplanuosite teisingai, galėsite greitai persikraustyti iš Olandijos į Lietuvą be streso ir jau po savaitės gerti kavą savo naujame (ar senąjame) lietuviškame name, o ne galvoti, kur dingo jūsų batų dėžė.