Gabenimo siuntinių paslaugos į Olandiją efektyviai: Patirties vadybininko vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo tada, kai siuntos važiavo tik su popieriniais sąskaitomis, iki šiandieninių skaitmeninių sistemų, kurios seka kiekvieną paletę realiu laiku. Olandija (Nyderlandai) visada buvo ir išliks viena svarbiausių sankryžų Europoje. Jeigu kils klausimas, kaip užtikrinti, kad gabenimo siuntinių paslaugos į Olandiją efektyviai veiktų be jokių trikdžių, galiu pasakyti viena: tai ne tik apie greitą vairuotoją, tai apie procesų supratimą. Daugelis klientų mano, kad tiesiog reikia paduoti dėžę į sandėlį, ir ji pati pasmaguriuoja į Amsterdamą ar Roterdamą, tačiau realybė yra šiek tiek sudėtingesnė. Mūsų patirtis rodo, kad mažiausiai dėmesio skiriama dokumentacijai ir krovinių pakavimui, o būtent ten ir slypia didžiausios rizikos.

Šiandien Olandija ne tik gėlių ir vėjo malūnų šalis, tai milžiniškas logistikos mazgas. Roterdamo uostas – tai durys į visą pasaulį, o gausybė skirstomųjų centrų (nuo „Amazon“ iki mažmeninių tinklų) reiškia, kad kroviniai ten patenka ne vien parduotuvėms, bet ir toliau keliauja į kitas šalis. Klientai dažnai klausia, kiek tai kainuoja ir kiek laiko užtruks, tačiau retas susimąsto apie tai, kas vyksta per tą kelionę. Aš stengiuosi kalbėti tiesiai, be „vadybinio balso“, todėl pasakysiu kaip yra: klaidų kaina čia aukšta, bet jas išvengti paprasta, jeigu žinai pagrindus.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką esu išmokęs iš tūkstančių kelionių. Nebūsiu kalbėti apie sausas teorijas, o apie tai, kas veikia praktikoje. Nesvarbu, ar esi verslininkas, norintis išsiųsti pirmąją partiją baldų į Eindhoveną, ar logistikos vadovas, ieškantis patikimo partnerio, čia rasi atsakymus į juos nerimantys klausimus. Mūsų tikslas – padaryti tavo gabenimo siuntinių paslaugos į Olandiją efektyviai ir be nereikalingų nervų.

Dokumentai, muitinė ir tai, kas slepiasi „smulkiuoju šriftu“

Pradedant nuo pagrindų – be teisingų popierių net geriausia sunkvežimio mašina nepajudos. Per daugelį metų mačiau, kaip puikiai supakuoti kroviniai buvo užstrigę sienoje tik dėl to, kad vienas skaičius sąskaitoje-faktūroje neatitiko deklaracijos. Olandijos muitinė yra griežta ir labai moderni, jos sistemos su Lietuvos susiję labai glaudžiai.

Kokie dokumentai būtini siuntimui į Olandiją?

Absoliutus minimumas yra prekių siuntimo kvitas (CMR), komercinė sąskaita-faktūra ir, jei reikalinga, transportavimo sutartis. Sąskaitoje būtina tiksliai nurodyti prekių svorį, kiekį, prekinius ženklus ir HS kodus, nes kitaip muitininkai sustabdys mašiną ir pradės „kasinę“. Verta paminėti, kad jeigu keliaujate su klijento vardu (t.y., ne mūsų vardu), reikia turėti galiojančią EXW sutartį, kad nebus problemų su PVM mokėjimu.

Ar tikrai reikia eksporto deklaracijos, jei važiuojame į ES šalį?

Tai vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų. Nors ir Olandija, ir Lietuva yra ES erdvėje, išvykstant iš Lietuvos vis tiek būtina pateikti eksporto deklaraciją (IE519), jeigu prekės keliauja trečiosioms šalims arba jeigu tai reikalinga jūsų apskaitai. Be šios deklaracijos gali kilti problemų su PVM grąžinimu, o vairuotojui pasienyje gali tekti laukti valandas, kol vadybininkai viską ištaisys sistemoje. Geriau tai padaryti iš anksto.

Kaip elgtis su pašarų ar maisto produktais?

Čia reikia būti ypač atsargiam. Jeigu gabenate maisto produktus, būtina turėti veterinarijos sertifikatus, kurie turi būti patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Olandijos kontrolė labai griežtai tikrina, ar maistas atitinka jų standartus, ir net nedidelis klaidingas duomenys gali baigtis krovinio sunaikinimu arba grąžinimu į siuntėjo šalį jo sąskaita.

Ar Brexit dar įtakoja maršrutus per Olandiją?

Žinoma, ir dar labai stipriai. Nors Olandija ne Anglija, daugybė krovininių mašinų keliauja per Olandiją į JK ar atgal. Dėl to pasienio kontrolės punktai (pvz., Hoek van Holland) dažnai užsistovi, o tai sukelia eismus. Be to, jeigu jūsų siunta keliauja toliau į Angliją per Olandiją, reikės papildomų importo dokumentų, kuriuos reikia paruošti dar prieš išvykstant iš Lietuvos.

Kainos, terminai ir kelių realybės

Kiekvienas klientas nori greitai ir pigiai, tačiau logistikoje šie dalykai retai eina kartais. Per dvidešimt metų mačiau, kaip degalų kainos šoktavo, o su jomis ir krovinių pervežimo tarifai. Reikia suprasti, kad gabenimo siuntinių paslaugos į Olandiją efektyviai pasiūlyti gali tik tie, kurie žino ne tik trumpiausią kelią žemėlapyje, bet ir realią situaciją kelyje.

Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinių iki Roterdamo?

Standartiškai, jei kalbame apie dalinį krovinį (suvedimą), tai užtrunka nuo 2 iki 4 darbo dienų. Pilna fura (FTL) gali nuvažiuoti ir per 24-30 valandų, jei vairuotojas neilausia poilsio, tačiau tai yra retas atvejis. Reikia atsižvelgti į tai, kad prieš patvykstant į Olandiją, tenka važiuoti per Vokietiją, kurioje eismas yra itin intensyvus, o statybų juostos gali priversti šoktelėti terminuose.

Kodėl kaina svyruoja kiekvieną kartą?

Nenuostabu, kad kinta – tai tiesiog rinka. Kainą lemia ne tik degalai, bet ir sezoniškumas (prieš šventes vieta trūksta), kurso svyravimai (jei mokame eurais, o pirkėjas – svarais ar doleriais), o taip pat vairuotojų trūkumas rinkoje. Kartą gali pasiūlyti puikią kainą, bet po savaitės ji gali šokti į viršų dėl to, kad staiga padidėjo krovininių mašinų paklausta Rygoje ar Kėdainiuose.

Ar galiu užsisakyti dalinį krovinių (LTL) ir kada tai apsimoka?

Tikrai, tai yra viena populiariausių paslaugų mažesnėms įmonėms. Dalinis krovinys (Less than Truckload) apsimoka tada, kai jūsų siunta užima mažiau nei 10-15 paletės vietų. Tuoj pat mūsų vadybininkai susižino kitus klientus ir „supakuoja“ furoje kelias siuntas vienu metu. Taip jūs mokate tik už užimtą vietą ir metrus, o ne už visą mašiną, nors terminas gali būti šiek tiek ilgesnis dėl kitų klientų aptarnavimo.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs įvykus avarijai?

Tai baisiausia svajonė, bet realybė. Jei įvyksta avarija, mes nedelsdami pradedame veikti pagal draudimo procedūras – kviečiame draudimo įvertintoją, fiksuojame žalą ir, jei įmanoma, perkrauname krovinių į kitą transportą. Svarbiausia yra tai, kad kiekvienas krovinys yra apdraudžiamas (CMR draudimas), todėl klientas neturi prarasti pinigų, nors gali šiek tiek pavėluoti pristatymas.

Specifiniai dalykai ir „ką daryti, jei...“

Logistika – tai ne tik standartinės paletės su apdailos medžiagomis. Kartais reikia pervežti keistus dalykus, labai sunkus ar labai brangius siuntas. Čia patirtis ir sugebėjimas orientuotis būna neįkainojama.

Kaip pervežti neįprastus krovinius, pvz., didelius vamzdžius ar statybas?

Tokiu atveju kalbame apie projektinę krovinių pervežimą. Čia nebetenka standartinės 13,6 metrų puspriekabės – reikia specialių platformų, o kartais ir lydinčių automobilių. Būtina iš anksto gauti leidimus transporto priemonėms (ypatingųjų krovinių pervežimo leidimai) ir suderinti maršrutą, nes ne kiekvienas tiltas Olandijoje atlaikys 30 tonų svorį ant vienos ašies.

Ar saugu siųsti brangius elektronikos prietaisus?

Saugu, jei darote tai protingai. Nereikia dėti visų kiaušinių į vieną krepšį – geriau siųsti dalimis arba naudoti padidinto saugumo sunkvežimius, kurie turi GPS stebėjimą ir kartais netgi fizinę apsaugą. Olandijoje vagystės yra retesnės nei pietų Europoje, bet Roterdamo uosto zonose visada reikia būti budriems, todėl geriau užtikrinti, krovinį draudžiu „nuo visų rizikų“.

Kas yra ADR ir ar man tai reikia?

ADR tarptautinė sutartis reglamentuoja pavojingų krovinių pervežimą. Jeigu jūsų siunta turi degių skysčių, cheminius medžiagų ar aerozolių, ji privalo būti pažymėta specialiomis etiketėmis, o vairuotojas turi turėti specialius pažymėjimus. Niekada neslėpkite, kad gabenate pavojingas medžiagas, nes jeigu už tai sužinos muitinė, baudos gali būti astronomiškos.

Ar galima tiesiogai nupirkti prekes Olandijoje ir parvežti atgal?

Žinoma, tai vadinama įsigijimu ES viduje. Svarbiausia čia yra PVM mokestis – jeigu esate PVM mokėtojas Lietuvoje, galite taikyti savitarnos procedūrą (Reverse Charge) ir nemokti Olandijos PVM, tačiau už tai teks jį sumokėti Lietuvoje. Reikia labai tiksliai užpildyti sąskaitas, kad mokesčių inspekcija nekiltų įtarimų dėl „kvailių“ prekių, pavyzdžiui, kai parduodate už 10 eurų, o perka už 10 000.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai nepavykusi situacija, tačiau sprendžiama. Pirmiausia stengiamės sužinoti priežastį – gal prekės sugedusios, ar gavėjas tiesiog padarė klaidą užsakyme. Jei atsisakymas motyvuotas ir teisėtas, krovinys gali būti grąžintas atgal (tai papildomai kainuoja) arba, jei sutinka klientas, realizuotas (parduotas) trečiajam šaliems Olandijoje. Svarbu nedelsiant informuoti vadybininką, kad krovinys nešiltų puspriekabėje.

Išvada

Apibendrinant visą šią kalbą, norėčiau pasakyti viena: logistika – tai ne mokslas, o amatas, kurį valdo tiesioginiai žmonės ir jų sprendimai. Nors technologijos ir leidžia sekti krovinius realiu laiku, pasitikėjimas tarp siuntėjo ir pervežėjo lieka pagrindinis raktas. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad gabenimo siuntinių paslaugos į Olandiją efektyviai būtų ne tik skambančios frazės jūsų sutartyje, o realus procesas, kuris leidžia jūsų verslui augti nerūpinant smulkmenomis.

Jeigu planuojate siuntą, nebijokite klausti ir reikalauti aiškumo. Geriau praleisti penkias minutes telefonu su vadybininku ir išsiaiškinti visus niuansus, nei vėliau triūšti prie dokumentų ar ieškoti dingusios siuntos. Olandija laukia jūsų prekių, o mes pasiruošę jas nuvežti saugiai ir laiku.