Daliniai kroviniai į Lietuvą iš Olandijos kas savaitę: Vadovas verslui ir logistikos paslaptys

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų industrijos, stebėjau, kaip keičiasi prekybos keliai ir logistinės grandinės. Vienas stabiliausių ir intensyviausių maršrutų, kuriuo teko dirbti ir kuris vis dar išlieka gylias venomis Europos ekonominio gyvenimo, yra maršrutas tarp Nyderlandų (Olandijos) ir Lietuvos. Olandija, būdama viena svarbiausių prekybos sričių Europoje, yra ne tik „vartai“ į žemyną per Roterdamo uostą, bet ir milžiniška gamybos bei pasiskirstymo centras. Tuo tarpu Lietuva, sparčiai vystantis logistikos mazgas Baltijos šalyse, aktyviai importuoja įvairias prekes – nuo maisto produktų ir chemijos pramonės gėrimų iki aukštos technologijos įrangos ir statybinių medžiagų.

Dažnai susiduriu su situacija, kai Lietuvos įmonės, ypač mažesnės ar vidutinės, susiduria su iššūkiu: jos turi gauti prekes iš Olandijos, tačiau jų kiekis neužpildo pilno sunkvežimio (vadinamojo furo). Čia į žaidimą įžengia daliniai kroviniai, arba LTL (Less than Truckload) transportas. Tai yra vienas efektyviausių būdų optimizuoti išlaidas ir užtikrinti, kad prekės pasiekti paskirties vietą laiku. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia reguliari dalinių krovinių linija iš Olandijos į Lietuvą, kas nutinka tarp užsakymo ir pristatymo, bei kodėl kas savaitę vykstantys reisai yra strateginis pranašumas jūsų verslui.

Rinkos tendencijos rodo, kad klientų lūkesčiai auga. Nebepakanka tiesiog nuvežti krovinį – reikia, jis būtų pristatytas greitai, saugiai ir su aišku transporto eigos sekimu. Kas savaitę vykstantys dalinių krovinių reisai leidžia sukurti tam tikrą ritmą, kuris verslui leidžia planuoti atsargas be didelio prekių kiekio „užšaldymo“ sandėliuose. Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori suprasti ne tik techninę šios paslaugos pusę, bet ir sužinoti, kaip tai gali padėti augti jų verslui.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per šiuos metus. Atsakymai į juos padės jums suprasti sudėtingą, tačiau labai efektyvų dalinių krovinių transporto procesą.

1. Kas tiksliai yra daliniai kroviniai (LTL) ir kaip jie skiriasi nuo pilnų krovinių?

Daliniai kroviniai, angliškai vadinami Less than Truckload (LTL), yra transporto būdas, kai vieno kliento siunta neužpildo viso sunkvežimio erdvės ar svorio limito. Pavyzdžiui, jeigu vienoje šalimyje reikia vežti tik 4 euro paletes, o sunkvežimis talpina 33, tai būtų neprotinga ir brangu naudoti visą mašiną vienam klientui.

Tokiu atveju, logistikos kompanija (kaip mūsų) sukuria konsoliduotą krovinių reisą. Mes surinkame keliasdešimt mažesnių siuntų iš skirtingų Olandijos gamintojų ar tiekėjų, jas subrandame vienoje sandėlio vietoje (paprastai tai darome Eindhoveno, Roterdamo ar Tilburgo regionuose, kur yra dauguma Lietuvai skirtų siuntų) ir užkrauname į vieną sunkvežimį. Skirtingai nei pilnuose kroviniuose (FTL), kur mašina važiuoja tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo, čia maršrutas yra sudėtingesnis, tačiau kiekvienam klientui kaina pasiskirsto proporcingai užimtai vietai. Tai idealu verslams, kurie nori sumažinti sandėliavimo išlaidas ir užtikrinti „just-in-time“ (tik laiku) pristatymą.

2. Kodėl dalinių krovinių reisai iš Olandijos vyksta būtent kas savaitę?

Pastebėjau, kad reguliarumas yra vienas svarbiausių veiksnių sėkmingai logistikai. Kodėl pasirenkame kas savaitę (dažniausiai – vieną ar du savaitės dienas) grafiką? Olandijos rinka yra labai dinamiška, o Lietuvos importuotojų poreikiai – nuolatiniai. Jeigu vežtume atsitiktinai, „kaip susikaups“, tai laukimo laikas taptų pernelyg ilgas, o kaina – nestabili.

Kas savaitę vykstantis reisas leidžia mums optimizuoti mūsų operacijas. Mes žinome, kad kiekvieną antradienį (pavyzdžiui) mūsų vairuotojas atvyksta į fiksuotą surinkimo punktą Olandijoje. Tai leidžia klientams planuoti savo gamybos ciklus ir pirkimus – jie žino, kad jei prekes užsakys iki ketvirtadienio, jos bus įtrauktos į artimiausią sekmadienio išvykimo reisą. Be to, reguliari linija leidžia mums geriau planuoti grįžtančius krovinius iš Lietuvos atgal į Olandiją, taip išlaikant stabilize kainas, nes mašina nevažiuoja tuščia atgal (vadinamasis „backhaul“ principas).

3. Kiek trunka toks krovinio kelionė nuo Olandijos iki Lietuvos?

Atsakymas priklauso nuo to, kur tiksliai Olandijoje yra krovinys ir kur jį reikia pristatyti Lietuvoje, tačiau remiantis savo ilgamečia patirtimi, galiu pasakyti, kad standartinis tranzito laikas yra nuo 2 iki 4 darbo dienų.

Svarbu suprasti, kad „pristatymo laikas“ neprasideda tada, kai vairuotojas užveda variklį. Jis prasideda tuomet, kai mes gauname visus dokumentus ir patvirtinimus. Pačiam važiavimui Olandijos-Lietuva maršrutu (per Vokietiją ir Lenkiją) paprastai užtenka apie 18–24 valandos vairavimo, atsižvelgiant į poilsio režimus. Tačiau dalinių krovinių atveju pridedamas laikas krovinio surinkimui (konsolidacijai) Olandijoje (paprastai 1 diena) ir iškrovimui/pristatymui Lietuvoje (kai vairuotojas aplanko kelis adresus). Jeigu krovinys iš Olandijos pakelia pirmadienį, dažniausiai jis jau yra Lietuvoje sandėlyje arba pradedamas iškrauti trečiadienį ar ketvirtadienį. Stengiamės, kad šis laikas būtų kuo trumpesnis, tačiau saugumas ir tikslumas yra prioritetas.

4. Kaip susiformuoja kaina už dalinį krovinį ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara formuojasi remiantis keliais pagrindiniais faktoriais, ir čia dažnai kyla nesusipratimų. Ne visada kaina priklauso tik nuo atstumo. Dalinių krovinių atveju svarbiausia yra užimta vieta (tūris) ir svoris.

Logistikoje naudojame sąvoką „Užimtasis kelias metrais“ (LDM – Loading Meter). Pavyzdžiui, jeigu jūsų krovinys užima 2 metrus ilgio sunkvežimio grindų erdvės, mokate už tuos 2 metrus. Jei krovinys labai lengvas, bet didelis (pvz., putŗs plastikas), kaina gali būti skaičiuojama pagal tūrį. Jeigu tai yra sunkios metalo konstrukcijos, kurios mažos, bet sunkios – kaina gali priklausyti nuo svorio.

Taip pat į kainą įeina: * Kuro priemoka: Kuro kainos svyravimai pasaulyje tiesiogiai veikia transporto kainą. * Papildomos paslaugos: Jei reikia „autokrautuvo“ paslaugų (kai vairuotojas nėra atsakingas už iškrovimą), arba jei krovinys yra neįprastų matmenų (pvz., ilgos lentos). * Adresų kiekis: Standartinė kaina paprastai apima vieną pristatymo adresą Lietuvoje. Jei reikia pristatyti į kelis vietus, taikomi papildomi mokesčiai.

Esu matęs, kaip klientai sutaupo didžiules sumas tiesiog gerai suprasdami savo krovinio parametrus ir juos tiksliai nurodydami užsakymo metu.

5. Kokius reikalavimus turi atitikti prekių pakuotė, kad ji saugiai nukeliautų daliniame krovininyje?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį noriu įspėti. Daliniame krovininyje prekės yra kraunamos, iškraunamos ir perkeliamos keletą kartų. Viskas prasideda Olandijoje – mes paimame jūsų prekes iš siuntėjo, vežame į mūsų konsolidacijos sandėlį, ten perkrauname į linijinę mašiną, o Lietuvoje vėl iškrauname.

Dėl to pakuotė turi būti „krapštaus atspari“. Aš visada primenu savo klientams: 1. Paletės: Naudokite tik stiprias, nesugedusias euro paletes (1200x800mm) arba industrines (1200x1000mm). Negalima krauti ant sugedusios paletės – ji neišvengiamai suirs po kitos paletės svorio. 2. Fiksavimas: Krovinys ant paletės turi būti tvirtai suvyniotas stretch plėvele (bent 3-4 sluoksniais) ir, jei reikia, prifikuotas dirželiais. 3. Etiketės: Kiekvienoje pakuotėje turi būti aiškios etiketės su jūsų pavardės (arba įmonės) pavadinimu, siuntos numeriu ir galutiniu adresu. Daliniame krovininyje „pasišaliajusios“ etiketės gali sukelti didžiulius vėlavimus.

Jei prekės yra trapios (stiklas, keramika), būtina naudoti dėžes su putomis arba kampų apsaugas. Nekenkia ir papildoma „handle with care“ užrašų, nors patirtis rodo, kad geriausia kalba yra kokybiška pakuotė.

6. Kokius dokumentus reikia parengti tokiams pervežimams atlikti?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, biurokratija yra žymiai mažesnė nei, tarkime, vežant iš Jungtinės Karalystės. Tačiau dokumentai vis tiek būtini, be jų mašina nebus paleista į maršrutą.

Pagrindinis dokumentas yra vežimo orderis (CMR sąvada). Tai yra pagrindinė sutartis tarp vežėjo ir siuntėjo. Jis turi būti užpildytas tiksliai: nurodyti tiksli svorį (jei svoris bus nurodytas neteisingai ir mašina bus apkrauta per daug, gali kilti problemų patikrose), prekių pavadinimus ir adresus.

Be to, būtina pateikti prekių faktūrą (Invoice). Nors tai ne muitinės dokumentas (nes nėra muitų), ji reikalinga galutiniam gavėjui Lietuvoje apskaitai ir, jei kelyje atsitiktų nelaimė (pvz., avarija), draudimo kompanijai nustatyti krovinio vertę.

Jeigu vežate specialias prekes (pvz., alkoholį, tabaką, chemines medžiagas ar vaistus), gali prireikti papildomų leidimų (ATP sertifikatai šaldytuvams, ADR deklaracijos pavojingiems kroviniams). Visada patariu iš anksto pasikalbėti su savo logistikos vadybininku, kad nesusidurtumėte su problema, kai mašina jau stovi prie sandėlio vartų.

7. Ar galima vežti temperatūros režimą reikalaujančius (šaldytus) produktus tokiu būdu?

Taip, absoliučiai įmanoma. Šiuo metu dauguma kas savaitę vykstančių reisų yra vykdomi moderniais vilkikais, kurie gali būti pritaikyti kelioms temperatūros zonoms, tačiau dažniausiai tam skiriami atskiri reisai.

Jeigu jums reikia vežti maisto produktus, kurie turi būti laikomi, pavyzdžiui, nuo +2 iki +6 laipsnių Celsijaus, mes turime Frigorific (šaldytuvinius) vilkikus. Čia yra vienas subtilus niuansas, kurį dažnai pamiršta: daliniai kroviniai šaldytuve yra brangesni. Priežiūros ir degalų sąnaudos šaldytuvams yra didesnės.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad atidarant šaldytuvo duris vienam klientui iškrauti, kiekvienam kitam kroviniui temperatūra gali šiek tiek svyruoti. Todėl reikalingas kruopštus planavimas – šaldomi produktai yra kraunami paskutiniai arba taip, kad juos būtų galima iškrauti greičiausiai, sumažinant šilumos patekimą į kabiną. Būtina, kad klientas užtikrintų, jog prekės yra užkrautos jau atšaldytos (prieškraustymo temperatūra turi atitikti reikalavimus), nes šaldytuvas tik palaiko temperatūrą, o ne šaldo karštus produktus.

8. Kas atsitinka, jei krovinys pažeidžiamas ar dingsta kelyje?

Tai yra jautriausia tema. Nors statistika yra gana gerą (99% krovinių pasiekia saugiai), rizikos egzistuoja. Kaip ekspertas, visada sakyčiau: „Gerkite vandenį, bet nepamirškite drausti“.

Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota. Jeigu krovinys dingsta arba sugadinamas, kompensacija dažniausiai skaičiuojama pagal SDR (Special Drawing Rights) vienetus, ir tai gali būti žymiai mažiau nei tikroji prekių vertė. Ypač jei kalbame apie brangią elektroniką ar vaistažoles.

Todėl visada rekomenduoju savo klientams susitarti dėl papildomo krovinio draudimo. Jis kainuoja labai nedaug (paprastai tai nedidelis procentas nuo krovinio vertės), tačiau užtikrina pilną vertės atgavinėjimą nelaimės atveju. Jei įvykė incidentą, reikia nedelsiant pranešti vadybininkui, užpildyti „protokolo dėl krovinio trūkumo ar sugadinimo“ formą (dažniausiai tai daroma patikros punktuose arba gavėjo sandėlyje) ir užfiksuoti nuotraukas. Be šių žingsnių draudimo išmoka gali būti griežtai apribota.

9. Ar galima sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kuris sakydavo: „Esu kažkur prie Berlyno“. Šiandien situacija kitokia. Modernioje logistikoje GPS sekimas yra standartas.

Kai užsakote dalinį krovinį per mūsų kompaniją, jums paprastai suteikiama prieiga prie klientų portalo arba nuoroda, kurioje galite matyti savo krovinio statusą. Jūs matysite, kai krovinys buvo paimtas iš siuntėjo Olandijoje, kai jis atvyko į mūsų terminalą konsolidacijai, kai mašina išvyko iš Olandijos, kai kerta sieną (pvz., Lenkijos-Vokietijos) ir kai atvyksta į paskirties vietą Lietuvoje.

Tai suteikia ramybės. Jums nereikia galvoti, kur yra jūsų prekės, galite planuoti savo darbuotojų laiką iškrovimui. Be to, dauguma sistemų siunčia automatiškus pranešimus (SMS arba el. paštu), kai krovinis artėja prie tikslo.

10. Kaip tinkamai užsakyti tokį transportą ir ką būtina žinoti iš anksto?

Norint, kad procesas vyktų sklandžiai ir be nereikalingų nervų, užsakymą reikia atlikti kuo ankščiau. Idealus variantas – pateikti užsakymą bent 2–3 dienas iki planuojamo išvykimo iš Olandijos.

Kreipdamiesi į vadybininką, būtinai nurodykite šią informaciją: 1. Siuntėjo ir gavėjo adresus (su pašto kodais ir kontaktais). 2. Krovinių aprašymą (kas tai yra? ar pavojingas?). 3. Matmenis ir svorį (tikslus paletės kiekis, aukštis, svoris). 4. Papildomas reikalavimus (ar reikia autokrautuvo, ar yra ribojimų važiavimui mieste, pvz., Vilniaus senamiestyje).

Jeigu netiksliai nurodote svorį, o vėliau paaiškėja, kad jis yra dvigubai didesnis, gali tekti keisti planus ar net atšaukti krovinį, jei mašina jau pilna. Atvirumas ir tikslumas iš pradžių sutaupo laiko ir pinigų visiems. Taip pat verta pasitikslinti, ar siuntėjas Olandijoje yra pasiruošęs iškrauti mašiną tam tikru laiku – ten taip pat galioja „time windows“ (laiko langai) taisyklės didžiuosiuose sandėliuose.

Išvada

Daliniai kroviniai į Lietuvą iš Olandijos kas savaitę yra ne tik paprasta transporto paslauga, tai strateginis sprendimas, leidžiantis verslui būti konkurencingu šiuolaikinėje rinkoje.