Vežu baldus iš Whitburn: kas tikrai vyksta kelyje ir ką reikia žinoti

Dirbu šioje srityje jau labai ilgai, gal net per ilgai, jei gerai pagalvoju. Matyta viskas – nuo dėžių, kurios išsilydo lietuje, iki klientų, kurie nusprendžia krauti viską, įskaitant pusę virtuvės. Jei sakau, kad vežu baldus iš Whitburn, tai ne tik tuščiai žodžiai, nes Škotija turi savo niuansų. Ten kalneliai, siauros gatvės ir, žinoma, oras, kuris gali sugadinti planus. Bet nerašau čia, kad išgąsdintų, o kad suprastum – tai ne paprasta logistika, o tikras gyvenimas. Ir taip, aš asmeniškai dažnai važiuoju patys, nebent užsakymų būna per daug, tada kviečiu kolegas, kuriuos pažįstu dar iš "senų gerų laikų".

Bendri klausimai apie procesą

Kaip prasideda viskas su tavo krovininiu?

Viskas prasideda ne nuo to, kad aš užsivedu mašiną prie tavo namų, o dar anksčiau. Paprastai žmogus su manimi susisiekti per žinutę ar skambutį, sako, ką turi. Aš tada klausiu, ar yra laiptai, ar reikia nešti per trečią aukštą be lifto, nes tai keičia kainą. Kai sakau, kad vežu baldus iš Whitburn, aš iš karto galvoju apie tą vietovės specifiką – ten daug siaurų gatvelių, kur sunku privažiuoti dideliem sunkvežimiams. Viską aptarinėjame gyvai, aš nešiu pasiūlymą, ir jei sutinkame, tada randame datą. Tai paprasta, bet kartais užtrunka, kol išsiaiškiname detales, nes žmonės dažnai neįsivaizduoja, kiek daiktų iš tikrųjų turi.

Ar reikia mokėti už apžiūrą ar paskaičiavimą?

Žinai, kai kurios firmos veža žmogų pažiūrėti tik tam, kad užpuldytų už keliasdešimt svarų. Aš to nedaru. Jei galiu, viską paskaičiuju atstumu ar nuotraukomis, kurias man atsiunti per WhatsApp. Tiesa, jei situacija labai keista, pvz., turiš kažką nepaprasto didelio ar labai brangaus, galiu ir važiuoti pažiūrėti. Bet 90% atvejų tai nereikalinga, aš jau mačiau viską – nuo standartinių "IKEA" spintų iki antikvarinių pianinų, kurias buvo be galo sunku išnešti pro langą.

Kiek laiko užtrunka surašyti inventorius?

Tai priklauso nuo to, kaip greitai mes judame. Paprastai tai trunka valandą, dviejų, jei namuose tvarka. Bet buvo atvejų, kai teko rašyti ir ilgiau. Vieną kartą važiavome į vieną namą Whitburn'e, kur klientas turbūt niekada nieko nebuvo išmetęs. Mes ten praleidome pusę dienos tik surašydami, kas yra kuo. Tai viena tokių situacijų, kai tiesiog nusišypsoju ir einu toliau dirbti, kas bebūtų. Svarbiausia, kad viskas būtų užfiksuota, kad vėliau nebūtų ginčų, kur dingo tas vienas indas.

Ar dirbate savaitgaliais ar tik darbo dienomis?

Daugiausia dirbu darbo dienomis, nes taip lengviau išvengti spūsčių kelyje, ypač ties Birmingham arba Londonu, jei ten teka važiuoti. Bet jei situacija įtempta, galiu išvažiuoti ir šeštadienį. Tiesą sakant, savaitgaliais kartais net lengviau privažiuoti prie gyvenamųjų namų, nes nėra kitų mašinų. Tačiau turiu omenyje, kad paskutinėmis dienomis prieš šventes visada būna šurmulyje, geriau to vengti. Jei nori, kad aš vežu baldus iš Whitburn ramiausia atmosferoje, geriau rinktis antradienį ar trečiadienį.

O jeigu aš sužinojau tik prieš pat išvykimą, kad turiu daugiau daiktų?

Tai labai dažna problema. Žmonės pradeda dėti dėžes ir staiga pamato, turi dar du maišus drabužių ir seną dviratį. Jei pasakyti man prieš dieną ar dvi, aš visada įsiskaičiuosiu. Bet jei atvažiuoju ir staiga turiu dvigubai daugiau krovinio, galiu nusiprasti. Turiu omenyje, kad mašina turi tam tikrą talpą. Vieną kartą teko atsisakyti pusės daiktų, nes žmogus nepasakė apie didžiulę garso aparatūrą rūsyje. Geriau daugiau kalbėti iš anksto.

Kainos ir mokėjimo klausimai

Kiek maždaug kainuoja toks pervežimas?

Kainos šiuo metu... na, jos šokinėja. Degus labai brangus (ir vis dar kyla), o ir mokesčiai už perkėlimą per jūrą padidėjo. Jei kalbame apie standartinį 1-2 kambarių butą iš Whitburn į Lietuvą, tai gali būti nuo 800 iki 1200 svarų, priklausomai nuo to, kiek tikrai daiktų. Aš stengiuosi būti sąžiningas, bet negaliu dirbti nuostoliu. Turiu omenyje, jei kas siūlo už 300 svarų vežti visą namą, tai arba jis vogia turtą, arba jo mašina nesuirs per pusę kelio.

Kas įeita į tą kainą, ką tu paskaičiuoji?

Į kainą įeina mano darbas, benzinas, keltų bilietai ir padėjėjų (jei reikia) darbas. Taip pat naudojamos užklotos, juostos, kad baldai nesibraižytų. Aš niekada neprašau papildomai už tai, kad užrišu dėžę. Kai sakau, kad vežu baldus iš Whitburn, turiu omenyje pilną paslaugą – nuo tavo durų iki lietuviškų durų. Viskas įskaičiuota, be jokių staigmenų, nebent tu pats nuspręsi, kad reikia ypatingo pakavimo, pvz., kriptomoje (t.y. medinėje dėžėje) vežti paveikslą.

Ar galima mokėti grynaisiais ar tik kortele?

Geriausia kortele, ypač didelėms sumoms. Ne, kad aš nemėgstu grynųjų, bet dabar visokie bankai ir taisyklės... nebežinau, kur mes gyvenam. Be to, jei sumama didelė, keisti grynųjų yra pavojinga ir nepatogu. Vieną kartą vyresnis ponas norėjo atiduoti man visą sumą grynaisis pinigais tuometinėse svarų banknotose, kurios jau buvo pakeistos. Tai buvo šou, nes aš jų negalėjau priimti. Taigi, kortele arba pavedimu – saugiau ir paprasčiau.

Kokia yra depozito suma ir kada ją reikia mokėti?

Įprastai imama nedidelė užstato suma, kad aš žinčiau, kad planas realus. Tarkime, 50 ar 100 svarų. Tai užtikrina, kad aš nevažiuosiu tuščiomis, jei tu nuspręsi atšaukti paskutinę minutę. Likusią dalį mokėti tada, kai krovinys yra pas mane arba kai jau atvežu į paskirties vietą. Aš esu pasitikėjimo žmogus, bet per tą dvidešimt metų buvau apgautas ne kartą, todėl turiu būti atsargus.

Ar kainuoja laiptai ar nešimas į aukštą be lifto?

Tai ne įtraukiama į bazinę kainą, jei aš apie tai nežinau iš anksto. Jei turi butą penktame aukšte be lifto ir ten reikia nešti sofos, tai ypatingas darbas. Mano nugaria sensta, o ir padėjėjai nori uždirbti. Paprastai tai susitarta papildoma mokestis, bet jis nėra kosminis. Tiesiog būk sąžiningas ir pasakyk apie tai iš karto. Nereikia slėpti, kad vairuotojas sužinotų tik atvykęs ir pamatęs, kad reikia kopti kalnu.

O jeigu krovinys bus mažiau nei tikėjausi, ar sumažins kainą?

Taip, logiška, kad jei mažiau daiktų, tai ir mažiau kainuos. Bet čia yra vienas "bet". Jei aš jau užsakęs keltą arba planavau eiti tam tikru maršrutu, kuris be tavęs neapsimokėtų, tai gali būti sunkiau. Jei pasakai prieš važiuodamas, tai viskas gerai. Jei paskelbsi vietoje, kad pusė dėžių "neprireikė", aš galiu nusiprasti, nes vietos mašinoje jau galbūt buvau planavęs kitiems klientams. Viskas – derybos.

Baldai, daiktai ir jų saugumas

Ar vežate ir sofą, kuris netilps į liftą?

Ah, sofos... Tai mano mėgstamiausia dalis. Ne, ne todėl, kad jos lengvos, o todėl, kad su jomis visada būna drama. Jei sofa netilps į liftą, mes bandysime ją nešti laiptais. Kartais tenka išmontuoti kojas ar net nuplėšti dalį audinio (vėliau sušiuosi), bet paprastai mes įveikiame. Turiu omenyje, jei sakau, kad vežu baldus iš Whitburn, aš taip pat turiu omenyje, kad galiu turėti išmontuoti ir atgal surinkti baldus. Tai mano darbas.

Kaip su pakavimu, ar aš turiu pats dėti į dėžes?

Gali pats dėti, tai bus pigiau. Aš galiu atvežti dėžių. Bet jei nori, kad aš tai padaryčiau, tai galiu ir padaryti. Tiesa, turiu pasakyti – aš ne toks kruopštus kaip profesionalūs "pakavimo ekspertai", kurie kiekvieną lėkštę apvynioja po tris sluoksnius. Aš vynioju gerai, tačiau greitai. Jei turi labai brangų porcelianą, geriau jį padėti pats į mažas dėžutes ir pažymėti "trapu". Aš žinau, ką reiškia "trapu".

Turiu paveikslus, ar juos saugiai vežate?

Paveikslus reikia apvynioti storu kartonu arba putomis. Aš dažnai juos įdedu tarp matracų – tai saugiausia vieta visoje mašinoje. Matracas neleidžia jų sulenkti ar sužaloti. Vieną kartą vežiau didelį paveikslą, kuris buvo brangesnis už mano mašiną (turbūt). Visa kelionę aš jį laikiau priešais save ir žiūrėjau į veidrodį, ar jis nejudinės. Atvežiau nepažeistas, savo garbė. Taip, paveikslus vežu saugiai.

Ar vežate elektrinius prietaisus, šaldytuvus ir t.t.?

Šaldytuvus reikia išjungti iš anksto, bent parą prieš kelionę, kad išdžiūtų vanduo. Jei ne, tai tau atkeliaus su vandens baseinu viduje, o man – drėgna grindys mašinoje. Televizorius, kompiuteriai – viskas turi būti originalioje pakuotėje (jei liko) arba gerai apsaugota. Aš neesu elektrikas, todėl neatsakingas už tai, jei tu įjungsi šaldytuvą ir jis sprogs, nors aš jį nešiau kaip kiaušinį. Bet fizinių pažeidimų aš stengiuosi išvengti.

O jeigu turiu kažką labai trapaus, pvz., vazoną?

Vazonus geriausia dėti į dėžes su smėliu arba pusiau supilti drėgnos spaudos (tokia popieriaus masė). Aš galiu tai padaryti, bet turiu įspėti – jei vazonas senas ir jau su įtrūkimais, jis gali sukristi nuo vibruojančios mašinos. Nėra to idealaus kelio, būtų melas pasakyti. Bet aš stengiuosi juos padėti ten, kur mažiausiai juda. Tarkime, vairuotojo kabinos gale, ant specialios pagalvės.

Ar galima suvežti ir dviratį ar sodininko įrankius?

Dviračius – taip, juos labai lengva pririšti. Sodininko įrankius... jei jie švarūs ir be žolių, tai nėra problema. Bet jei ten purvas, žolė, vabzdžiai, tai muitinėje gali būti problemų. Turiu omenyje, kad turi viską nuplauti. Aš vieną kartą vežiau žmogui visą sodą su žeme, ir muitininkai mus beveik nepraleido. Teko aiškinti, kad tai tik asmeniniai daiktai, ne prekybai. Nuo tada tikrinu, ką krauname.

Kelionės, muitinė ir realijas kelyje

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Lietuvos?

Įprastai tai trunka apie 3-4 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Važiuojame per Angliją, paimame keltą (arba tunelį) į Europą, o toliau per Vokietiją ar Lenkiją. Bet jei aš vežu baldus iš Whitburn, pats važiavimas iki pietų Anglijos (kur dažniausiai yra keltai) užtrunka beveik visą dieną. Taigi, neskubėk. Geriau sakyk, kad atvyks po savaitės, o atvyks po penkių dienų, nei atvirkščiai. Oras, eismo įvykiai, viskas įtakoja.

Ar sustojate po keliuose ar važiuojate nuolat?

Mes važiuojame pagal taisykles – vairuotojai turi poilsio režimus. Negalima važiuoti 24 valandas. Sustojame poilsio aikštelėse, parduotuvėse. Kartais, jei turiu laiko, galiu užsukti pas pažįstamus arba pavalgyti gerą kebabą vienoje vietoje Vokietijoje (ten yra vienas toks nuostabus pastas). Bet aš nešaldau maisto, jei tai nėra šaldytuvas. Sustojimai trumpi, tik kad pailsėtų ir užpildytų degalus.

Kas dėl muitinės, ar reikia ką nors daryti?

Jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai ilgiau nei 6 mėnesius, tai mokesčių nėra. Reikia užpildyti T formos dokumentą (perkėlimo deklaraciją). Aš galiu padėti su tuo, arba tu gali tai padaryti pats elektroniniu būdu. Svarbiausia – nerašyk "nauji daiktai", jei jie seni. Muitininkai yra protingi žmonės, jie mato, kai ką nors bandoma paslėpti. Vieną kartą teko iškrauti visą mašiną, nes vienas klientas užmiršo deklaruoti brangų dviratį. Buvo nemalonu.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną smulkmeną?

Nereikia rašyti "kelnės, 5 vnt." arba "dantų šepetėlis". Rašome grupėmis: "drabužiai", "buitinė technika", "knygų dėžė". Bet jei turi kažką brangaus, pvz., auksinius papuošalus ar brangų horologiją, tai geriau tai pažymėti atskirai ir paimti draudimą. Aš neatsakingas už turtą viduje, jei jis nėra inventoriuose. Geriau per daug parašyti, nei per mažai.

Kas vyksta, jeigu pajūrio užeina audra?

Kai kurie keltai nustoja važiuoti. Tada mes stovime uoste ir laukiame. Tai viena tokių dalykų, kurių negaliu kontroliuoti. Aš tave iš karto informuosiu, jei bus atidėta. Nereikia man rašinėti kas valandą "kur yra mano krovinys". Jei aš turiu ryšį, aš parašysiu. Vieną kartą teko laukti 12 valandų Harviče (tai toks uostas Anglijoje). Buvo nuobodu, bet padarėme.

Ar vežate ir į kitus miestus ne tik Vilnių?

Taip, aš vežu visur. Kauną, Klaėdą, Panevėžį, net į kaimus važiuoju. Jei gyveni kažkur toli nuo magistralės, gali būti, kad reikės papildomo mokesčio už nuvažiavimą, bet mes aptarsime. Svarbiausia, kad adresas būtų tikslus. Niekada nepamiršk vieno kliento, kur davė koordinates, kurios vedė į vidur mišką, o ne į namus. Turėjome važiuoti atgal ir ieškoti kelio.

Problemos, nesklandumai ir patirtis

O kas, jei vairuotojas pavėluos?

Vėluoja retai, bet įvyksta. Gali sugesti padanga, gali būti eismo įvykis (nėra išvengta). Jei aš žinau, kad vėluosau, aš skambinu. Nebūk tą, kuris tiesiog laukia prie durų 3 valandas ir pyksta. Mes susitarti žmonės, viską galima išspręsti. Tiesa, jei tu pats nenuėjai laiku susitikti, tai tada laukiau papildomai. Mano laikas taip pat vertas.

Ar buvote padarę klaidų per tą laiką?

Žinai, aš ne robotas. Buvau atvejų, kai pamiršau pavėdėlę viename name (vėliau atvežiau paštu). Vieną kartą sumaišiau adresus ir atvežiau dėžes į gretimą gatvę (gerai, kad žmonės buvo sąžiningi). Kiekviena klaida – tai pamoka. Dabar viską dvikart patikrinu. Ir vėlgi, jei matai, kad kažką ne taip dėjau, pasakyk iš karto, o ne tada, kai jau esu Lietuvoje.

Ką daryti, jei pas mane, Whitburn'e, sunku privažiuoti?

Tai problema ne tik Whitburn'e, bet visur Škotijoje. Ten siauros gatvės, mašinos pastatytos ant šaligatvio. Jei sunku privažiuoti, mes galime padėti daiktus ant specialios platformos ir nuvežti iki mašinos, kuri stovi greta. Tai vadinama "kelias nešiojimų". Už tai imamas papildomas mokestis, bet nešti pusę kilometrą sofos nėra malonu. Geriau iš anksto pasakyti, kad gatvė uždaryta arba yra statybų.

Kaip elgtis, jei daiktas atkeliaus sulūžęs?

Tai blogiausia dalyka. Jei sulūžo dėl to, kad aš blogai užkrovau (o tai retai), aš atsiskaitau. Turiu draudimą. Bet jei lūžo dėl to, kad dėžė buvo blogai supakuota (pvz., stiklinė vaza be putų), tai ne mano kaltė. Visada patikrink daiktus atvykus vairuotojui dar buvus vietoje. Jei pasirašai dokumentą, kad viskas gerai, o vėliau randai sulaužytą lėkštę, tai padėti sunku. Būk atsargus su pasirašymais.

O jei aš noriu, kad daiktai būtų įdėti į sandėlį Lietuvoje?

Galiu padėti. Turiu kontaktų, kur galima palikti daiktus saugiai. Taip pat galiu atvežti tiesiai į tavo namus, jei jau jų lauki. Kartais žmonės dar neturi apsigyvenę, todėl reikia laikinai padėti. Tai ne problema, tik reikia tai žinoti prieš kelionę, kad aš galėtų suplanuoti maršrutą – nevažiuoti į Vilnių, jei reikia į Kauną į sandėlį.

Ar verta rinktis tave, o ne didžiąsias firmas?

Didelės firmos turi savo privalumų – jos didelės, jos turi daug mašinų. Bet jos dažnai yra brangios ir biurokratiškos. Su manimi kalbi su pačiu žmogumi, kuris ir vairuos, arba kuris viską kontroliuoja. Aš vežu baldus iš Whitburn ne kaip "krovinių vienetas Nr. 4567", o kaip žmogaus, kurio reikalus stengiuosi atlikti geriausiai. Ir taip, aš galiu pasiūlyti geresnę kainą, nes neturiu didelių biuro išlaidų.

Išvados

Viskas apie tai, kaip aš dirbu, yra paprasta: žmogiškas požiūris ir realus supratimas, kas vyksta kelyje. Nėra idealios logistikos, yra tik sunkus darbas ir noras padėti žmonėms persikelti. Jei tau reikia ką nors vežti iš Whitburn ar kitur Škotijoje, susisiek su manimi, ir mes susitarsime. Svarbiausia – būk sąžiningas dėl savo daiktų, o aš būsiu sąžiningas dėl savo darbo ir kainos. Sėkmės persikraustyme ir tikimės, kad oras bus mums palankus!