perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo sofos, užkliuvusios laiptuose, iki kliento, kuris norėjo nuvežti vieną vazą per visą Europą. Dažnai žmonės klauso, kaip vyksta procesas, ir tiki, kad tai yra kaip filmuose: paprasta, greita ir be jokio streso. Bet realybėje, kai sakau, kad vežu baldus iš Tavistock, tai reiškia ne tik vairavimą, bet ir milžinišką kiekį smulkių detalių, kurios gali sukliudyti. Čia nėra tikslus mokslas, kartais tiesiog reikia prisitaikyti prie situacijos ir orų. Toliau pasakysiu taip, kaip yra – be gailesčio, bet ir be nereikalingo gėdijimosi.
Viskas prasideda ne tuomet, kai užsivedu variklį, o dar prieš tai, kai susitariame dėl vietos. Tavistock yra Devone, tai ne pats lengviausias miestas pasiekti dideliu sunkvežimiu, ten siauros gatvės ir daug kalvų. Paprastai atvažiuoju į nurodytą adresą, įvertinu, kiek daugiau ar mažiau vietos užims krovinys, ir pradedu krauti. Tai gali trukti valandą, o gali ir pusę dienos, jei klientas nėra pasiruošęs. Vėliau keliaujame į uostą, kelias trunka apie 4-5 valandas priklausomai nuo eismo. Išsilaipinę Europoje, važiuojame per Prancūziją, Vokietiją arba Belgiją – priklauso nuo to, kaip gerai sudėlioti maršrutai. Atvežu ir iškraunu. Paprasta? Teoriškai taip, bet praktiškai visada ką nors stinga.
Jei būtų taip paprasta, gyvenčiau Maljorkoje, o ne vairuočiau. Žiūrėkime, aš turiu savo grafiką, šiandien galiu būti Vokietijoje, rytoj – Lenkijoje. Neįmanoma tiesiog pasukti vairu į kitą pusę be didelių nuostolių, ypač kai kalbame apie tokius nuotolius kaip Tavistock. Paprastai reikia planuoti bent savaitę – dvi iš anksto. Kartais įvyksta stebuklai ir turiu laisvą vietą kelyje, bet tai retas atvejis. Geriau susitarti iš anksto, kadangi tuomet galiu jums pasiūlyti geresnę kainą, surinkus daugiau krovinių tame pačiame maršrute.
Populiarus nelabai, daugiau taip susidavo istoriškai. Ten yra nemažai lietuvių, kurie grįžta iš Jungtinės Karalystės, o taip pat britų, persikeliančių gyventi į žemyninę Europą. Be to, ten gana gražu, žmonės įsigyja namų, o tten reikia perkelti daug daiktų. Geografiškai tai tikrai ne patogiausia vieta – ten teks važiuoti keliu A386, kuris kartais primena ne kelią, o ožiukų taką (ypač jei ten važiuoju dideliu sunkvežimiu). Bet darbas yra darbas, tenka sukti galvą, kaip privažiuoti, kad neišplėščiau veidrodžio kaimyno tvoroje.
Tai klausimas, nuo kurio man šaltos svaista. Centras senasis, gatvės siauros, žmonės statosi kaip nori. Jei turu didelį sunkvežimį, 18 ar daugiau metrų, tai galiu įvažiuoti tik tada, jei adresas yra pakankamai toli nuo senamiesčio arba yra pravažiavimas. Kartais tenka krauti ant mažesnės sunkvežimėlės (tokio 7,5 tonos) arba net "vilkiko" su atvežimu artimesnėje vietoje, o paskui perkrauti. Vieną kartą bandžiau įvažiuoti į vieną skersgatį ir beveik užstrigau – teko atgal važiuoti pirmyn atgal 50 metrų. Nuo tada dažniau prašau susitarti artimesnėje vietoje, nebent tikrai įmanoma pravažiuoti.
Paprastai pradedu galvoti apie tai, kai gaunu prašymą. Jei tai vienas klientas su pilna mašina, tai viskas aišku – skiriame datą. Jei tai dalinis krovinys (kai vežu kelių klientų daiktus), tai čia jau galvos skausmas. Reikia sudėlioti mozaiką: kas kada bus pasiruošę, kurio maršruto eiti. Gali trukti dieną, o gali ir savaitę, kol surasiu tinkamus "kaimynus" kelyje. Taip pat reikia užtikrinti, kad visi dokumentai būtų tvarkingi, ypač dabar, po „Brexit“, nes muitinės nėra tos pačios. Tai ne taip, kad atėjau ir važiuoju, reikia tiksliai žinoti, ką ir kada vežu.
Negaliu pasakyti vieno skaičiaus, nes viskas priklauso nuo tūrio. Jei tai keletas dėžių – tai viena kaina, jei pilnas namas su baldais – kita. Maždaugai galima vadovautis tuo, kad vienas kubinis metras kainuoja nuo 100 iki 200 svarų (priklausomai nuo sezono). Taigi, jei turite 10 kubinių, tai žiūrėkite į tūkstantį svarų. Degus brangsta, o prie Tavistock reikia dar važiuoti ir atgal tuščią (arba ieškoti krovinio atgal). Kaina apima darbą, krovinių įkrovimą, iškrovimą, draudimą ir kelionę. Nežiūrėkite į tiek, kas kainuoja 50 eurų – tai tik paslaptis.
Nes kaina – ne vienintelis dalykas. Kai kurie dirba "juodai", nedraudžia krovinių, naudoja senas technikas, kurios gali nueiti pusės kelio. Aš turiu viską legaliai: ir draudimą, ir atnaujintą sunkvežimį, ir asmens dokumentus tvarkingus. Be to, kai kurie tiesiog "užpildo" mašiną kaip konservus ir važiuoja, o aš stengiuosi, kad baldai nebraižytusi. Kartais pigiau reiškia, kad jūsų sofa atkeliaus su plyšiu arba vėluos dvi savaites. Mokėkite už kokybę ir ramybę, o ne už pačią pigiausią pasiūlymą rinkoje.
Galima visada pasikalbėti, bet yra ribos. Jei aš turiu važiuoti į Tavistock specialiai dėl jūsų trijų dėžių, tai man tai tiesiog neapsimoka, nebent jūs sumokėtumėt už pilną kelionę. Tačiau jei aš jau turiu krovinių toje zonoje arba tarpinėse stotyse, galiu padaryti nuolaidą. Būna taip, kad žmogus sako: "Aš tik vieną stalą vežiu", o tas stalas sveria toną ir yra labai keisto formos. Tada kaina nebe tokia maža. Geriau iš karto pasakykite tikrųjų dydžių, o ne "nedidelis stalas".
Muitinės mokesčiai ar PVM (jei taikomas) dažniausiai nėra įskaičiuoti į manęs kainą, nes jie priklauso nuo to, ką tiksliai vežate. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius, dažniausiai mokesčių nėra (Transfer of Residence relief). Bet jei perkate naujus baldus iš UK ir vežate juos į Lietuvą, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Aš padedu užpildyti dokumentus, bet mokesčius moka klientas. Vieną kartą klientas nustėro, kai gavo sąskaitą iš muitinės, nors maniau, kad aiškiai paaiškinau. Taip, tenka dažnai kartoti.
Taip, tai įprasta praktika. Imu maždaug 10-30 proc. užstatą, kad užtikrinčiau, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Jei aš jau pasiruošęs, rezervavau vietą laive, o jūs sakinėte "nebebereikia", aš prarandu pinigus. Užstatas grąžinamas arba atskaityjamas nuo galutinės sumos. Kartais žmonės baiminasi pervesti pinigus į užsienį, bet aš dirbu jau ilgai, turiu visus duomenis, galite patikrinti. Geriau saugu šiek tiek pasidairyti, nei rasti "keliautojus" iš skelbimų, kurie pasiims pinigus ir išnyks.
Geriausiai banko pavedimas, ypač kai kalbame apie didesnes sumas ir tarptautinius pervežimus iš Tavistock. Galima ir kortele, bet tada tenka pridėti papildomus procentus dėl banko mokesčių, o niekas to nenori. Kartais imamu ir grynaisiais, bet tik tada, kai pasirašome sutartį vietoje, kas retai nutinka krovinių pervežimo atveju. Vengčiau kriptovaliutų ir visokių keistų dalykų – mums reikia aiškios apskaitos, kad muitinė neprašytų papildomų paaiškinimų, iš kur pinigai.
Galiu padaryti abu. Jei norite sutaupyti, pakaukite patys – tik užtikrinkite, kad dėžės netvirtos. Jei norite, kad aš padariau, tai aš atvežiu plėvelę, dėžes, putplasčius. Tai papildomai kainuoja, bet taip baldai atkeliauja sveiki. Ypač jei kalbame apie taurę, pianiną ar brangius antikvarinius daiktus. Vieną kartą klientas pakavo indus į dėžes be putplasčio, tik su laikraščiais... Atėjo į Lietuvą viskas susmulkinęs. Neklauskė, kiek tai kainuoja, geriau užsidėkite porą eurų daugiau už medžiagas.
Pianinai ar dideli seifai – tai atskira istorija. Negaliu tiesiog užmesti ant peties ir nešti. Reikia specialių priemonių – juostų, rogių, kartais net krano (jei reikia iškelti pro langą, nes laiptai nepatenka. Tokiu atveju reikia žinoti iš anksto, kad aš pasiruočiu. Nerekomenduoju šių dalykų vežti "dabar pat", nes reikia suderinti vietą gale mašinos. Jei sakinėte "vežu baldus iš Tavistock" ir turite pianiną, prašau pasakyti iš karto. Nes galiu atvykti su mašina, kurioje jis netilps.
Jeigu įmanoma ir tai apsaugos baldą – taip. Didelės spintos, lovos, stalai – tai išardiname, kad jie neužpltų mašinoje ir nebraižytų vieni kitų. Atvykus į vietą, surandame atgal. Kartais žmonės prašo neišardyti, nes bijo, kad nesurinksime. Aišku, surandame, bet jei spinta per didelė ir ją bandysime įkišti pro duris neišardžius, galime tiesiog ją sulaužyti. Patirtis rodo, kad išardyti visada saugiau ir efektyviau. Be to, taip taupykite vietą mašinoje.
Tada jie lieka. Negaliu viršyti leistino svorio ar aukščio, kitaip gausiu baudą kelyje arba tiesiog nepravažiuosiu po tiltu. Jei matote, kad daiktų per daug, reikia arba atsisakyti ko nors nereikalingo, arba planuoti dvi keliones. Kartais klientai bando spausti: "įkišk kaip nors bet kaip". Aš galiu kažką užspausti, bet ką darys, jei tada atsiras muitinės patikra ir reiks viską iškrauti? Ten bus chaosas. Geriau tiksliai susiskaičiuoti kubinius metrus.
Jei reikia, galiu paimti daiktus anksčiau, susidėti į sandėlį ir laukti, kai bus pilnas krovinys. Tai dažnai būna, kai žmonės turi išsikraustyti iš namų Tavistock, o nauji dar nebaigti arba kitaip. Turiu saugų sandėlį Lietuvoje (o kartais ir UK partnerių), viskas užrakinta, su vaizdo kamerais. Niekur nedings. Bet tai neįeina į standartinę kainą, tai papildoma paslauga. Tačiau tai duoda ramybę, kad nereikia bėgioti su dėžėmis galva.
Tai mano pagrindinis darbas. Žmonės persikėlia iš Jungtinės Karalystės gyventi į Lietuvą arba atvirkščiai. Suprantu šį stresą – reikia rūpintis ne tik baldais, bet ir vaikų mokyklomis, dokumentais, bankais. Aš imamuosi techninės dalies. Kai žmogus sako "vežu viską", tai reiškia, kad nešame ir šaldytuvą (reikia jį išdžiovinti), ir drabužius, ir dviratį. Vienkartinis pervystimas, kai atvykstate su visais daiktais, yra lengviau nei gabenti po trupdelį. Ypač dabar, kai kuro kainos...
Nuo tada, kai UK išėjo iš ES, tapo sudėtingiau. Reikia sandorio, jei perkančio naujus daiktus (pirkimo-s pardavimo sutartis), arba deklaracijos "Transfer of Residence" (Tors), jei tai asmeniniai daiktai ir gyvenote ten ilgiau nei 12 mėnesių. Be to, reikia pakrauto dokumento (CMR), kurį išrašau aš. Jei trūksta bent vieno lapo, muitinėje gali pristabdyti. Vieną kartą klientas neturėjo pasų kopijų, teko siųsti skanuoti pusę dienos, kol mašina stovėjo pasienyje. Gerai, kad nebuvo skubu.
Ne visada, bet kartais. Jei man atrodo, kad daiktai nauji, arba jei deklaracija užpildyta klaidingai, gali sustabdyti. Jei vežate asmeninius daiktus, paprastai tikrina tik dokumentų teisingumą. Jei pervežate prekes verslui – tikrina kruopščiau. Svarbiausia būti nuoširdus. Jei bandysite paslėpti alkoholį ar cigaretes tarp drabužių, gausite baudą ir prarasite visą krovinį. Nėra verta rizikuoti dėl poros butelių.
Nes muitininkai turi žinoti, ką vežate. Negalima rašyti "baldai". Reikia rašyti "medinė spinta", "sofa", "stalas". Jei rasite "elektros įrenginiai", klaus, kokie būtent. Vieną kartą buvo situacija, kai klientas parašė "įrankiai", o tai buvo pilnas komplektas brangių profesinių grąžtų, kurios atrodė kaip prekybai skirtos. Tenka aiškinti, kad tai asmeninis naudojimas. Detalus sąrašas taupo laiką patikros metu.
Tai vienas iš tų dokumentų, kuris sukelia daugiausia galvos skausmo. Jis reikalingas tam, kad parodytume, jog krovinią išvežame iš UK legaliai (jei taikoma atleidimas nuo PVM). Jį reikia užpildyti tinkamai, pateikti Tors numerį. Jei padarysite klaidą, gali tekti mokėti PVM visiems daiktams, nors jie jums naudoti. Aš padedu su šiuo dokumentu, nes jis sudėtingas tiems, kurie su tuo niekad nedirbo. Geriau, kad tai padaro profesionalus.
Jeigu klaida padaryta dėl to, kad manote man blogai pateikėte informaciją, tuomet atsakomybė jūsų (arba dalijamės). Jeigu aš sužinojau duomenis ir suklydau formuodamas – aš atsakau. Paprastai viską tikrinu du kartus, nes baudos už neteisingą deklaravimą gali būti didelės. Yra vokiškas posakis: "Wer lesen kann, ist klar im Vorteil" (Kas gali skaityti, tas laiminguose). Čia tikrai taikoma – reikia tikrai tiksliai užpildyti visus laukus.
Tavistock yra pietvakariuose, tai reiškia, kad ten reikia važiuoti per visą Angliją arba per M5. Iš Škotijos maršrutai kiek kitokie, dažniau eina per šiaurę. Bet muitinės procedūros tos pačios. Skirtumas gali būti tik tame, kad toli nuo uostų (pvz., iš šiaurės Velsas ar Škotija) reikia daugiau laiko planuoti. Tavistock nėra toli nuo Plimuto (Plymouth), bet tai vis tiek kelių valandų kelias iki pietų pakrantės.
Taip, jei tai nedidelis krovinys arba jei klientas turi padėjėją. Aš vienas negaliu nešti trijų metrų sofos, nes tiesiog nusirinsiu nugarą arba ją numesiu. Jei reikia iškrauti pilną namų ūkį, reikia, kad klientas pasirūpintų bent vienu žmogumi pagalbai. Arba aš gali susitarti dėl pagalbininkų jūsų pusėje (už papildomą mokestį). Nerekomenduoju tikėtis, kad vairuotojas bus ir krovikas, ir baldų surinkėjas, ir liftas. Jis yra vairuotojas, kuris padeda, bet turi savo ribas.
Kelionėse įvyksta viskas. Proga užstringa dėl avarijos magistralėje, dėl blogo oro La Manše (negali išplaukti keltas), arba dėl to, kad klientas Tavistock nebuvo pasiruošęs ir krauvėme 4 valandas vietoje 2. Jei aš vėluoju dėl savo kaltės (techninė gedimas), stengiuosi pranešti. Jei dėl kliento – tai aš nieko nedarysiu, tik važiuoju toliau, kai įmanoma. Būna, kad atvykstu naktį, jei dieną spėti nepavyko. Žmonės dažnai nori tikslaus laiko "14:00", bet tarptautiniuose pervežimuose tai veikia kaip "apytiksliai 14:00".
Turiu GPS sekimo sistemą savo mašinoje, tačiau neduodu prieigos visiems, nes nenoriu, kad mane sektų kas nors kitas. Bet galiu siųsti savo vietą kiekvieną valandą arba pranešti, kada pailsiu. Žinoma, didelės firmos turi gerai sukurtas apps, kur rodo mašiną žemėlapyje. Aš esu mažesnis vežėjas (arba dirbu savarankiškai), tad čia labiau ryšiai per telefoną ar WhatsApp. Manau, kad asmeninis kontaktas yra geriau už bet kokį programėlę.
Galiu dirbti, jei susitariame, bet paprastai stengiuosi ilsėtis, kaip ir normalus žmogus. Jei reikia atsiimti daiktus sekmadienį Tavistock, nes tik tada galite, tai galima, tai kainuoja brangiau. Vairuotojai taip pat turi poilsio laikus, reguliuojamus įstatymais – negaliu važiuoti 24 valandas iš eilės. Taigi, jei matote, kad atvykimas numatomas sekmadienį, tikriausiai aš praleisiu naktį mašinoje arba viešbutyje ir atvyksiu pirmadienio ryte.
Maistą galima vežti, bet yra apribojimai, ypač mėsą ir pieno produktus iš UK į ES. Negalima vežti kiaulienos dešrelę ar keptos vištinos, jei tai nėra gamintojo supakuota ir užtikrinta. Kai kurie žmonės bando įsivežti pusę šaldytuvo. Jei muitinė randa – visa išmeta. Geriau suvalgykite ten, o čia nusipirkite naują. Alkoholio kiekis taip pat ribojamas – iki tam tikros sumos be mokesčių. Nereikia bandyti contrabanda vežti, nėra verta.
Tai jau nebe mano sritis, aš vežu baldus, ne gyvūnus. Gyvūnus reikia vežti su specialiomis licencijomis, tais pačiais maršrutais, bet tarpinėse stotyse reikia juos išleiti, girdyti, patikrinti veterinarinius pasus. Aš nešiu daiktus, kurie gali būti be oro dvi dienas (tiek mašina stovi kelyje). Gyvūnui tai mirtis. Geriau kreiptis į specializuotas pervežimo kompanijas, kurios žino, kaip elgtis su šunimis ir katėmis. Nenoriu būti tas, kuris sugadina jūsų šuns kelionę.
Žinoma, kiekvieną kartą. Tai gali būti el. paštu arba popierinis variantas. Sutartyje rašoma, ką vežame, iš kur, į kur, kokia kaina, kokia atsakomybė (draudimas). Tai apsaugo abejas puses. Jei aš pasakiau "taip, vežu" tik žodžiu, o paskui pakelsiu kainą arba neatvežiu, jūs neturėsite įrodų. Rašytinė sutartis – tai pagrindas. Nereikia bijoti dokumentų, jie jus saugo.
Aš turiu CVR (cargo) draudimą. Jei dėl mano kaltės (pavyzdžiui, aš staiga stabdžiau ir sofa nukrito) kažkas sulūžta, draudimas kompensuoja. Bet jei jūsų dėžė nenukrito per stipriai ir viduje esantis vazas sužlugo, tai gali būti "netinkamas pakavimas" ir draudimas nemokės. Todėl vėlgi – kruopštus pakavimas yra pusė sėkmės. Tikrai nenoriu eiti į draudimo ieškines, tai ilgai ir niūriai.
Jei turite 500 kvadratinių namą viloje Tavistock ir pinigų nėra problema – taip, jos padarys viską "po raktą". Jei esate normalus žmogus su biudžetu, kuris nori pervesti baldus ekonomiškai, tai mažesnios, bet patirtos firmos (kaip aš) gali būti geresnis pasirinkimas. Mes labiau lanksči, greičiau reaguojame, galime susitarti dėl specifinių dalykų. Didelės firmos turi standartinius procesus, kur kartais tiesiog nepajėgia.
Nešvaistykite laiko pakavime. Užrašykite kiekvieną dėžę (pavyzdžiui, "Virtuvė - indai"). Neneškite daiktų, kurių nereikia – atsikratykite senų drabužių, knygų (jų yra labai sunku nešti). Ir svarbiausia – pasakykite tiesą apie tai, ką turite. Jei sakinėte "mažai daiktų", o prieš duris stovi 40 dėžių, aš galiu tiesiog nusileisti ir važiuoti atgal. Sąžiningumas taupo laiką abiem pusėms.
Kol yra poreikis, kol žmonės juda iš vienos šalies į kitą, darbas bus. Britanija visada bus populiarus migracijos tikslas arba išvykimo vieta. Tavistock ypatingas savo grožiu, bet ir sudėtingumu. Taip, planuoju. Tik turiu pabandyti nusipirkti naujus ratus mašinai, nes šiuos metu kelyje daug duobių (ypač Vokietijoje). Bet tai jau mano problemos, ne jūsų. Susitikime kelyje!
Geriausia skambinti arba rašyti į WhatsApp. El. paštais atsakau lėčiau, nes vairuoju. Jei rašote naktį, atsakau ryte. Nesijaudinkite, jei neatsiliepsiu iš karto – galiu būti tuo metu įkraudamas arba pailsiu. Palikite pranešimą, ir aš susisieksiu. Tik nerašykite "Sveiki, kiek kainuoja vežti?", parašykite "Kiek kainuoja vežti 10 kubinių iš Tavistock į Vilnių?". Tada aš galiu duoti konkretų atsakymą.
Galiausiai, kai sakau, kad vežu baldus iš Tavistock, tai nėra tik paprasta frazė skelbime. Tai ilgos valandas kelyje, budėjimas prie pasienio, fizinis darbas ir nuolatinis sprendimų priėmimas. Nėra idealios kelionės, visada kažkas ne taip – vėluoja keltas, klientas neturi pinigų grynaisiais, arba kelią uždaro avarija. Bet tikslas vienas – pristatyti jūsų daiktus saugiai ir laiku. Jei suprantate, kad tai ne robotas, o žmogus, kuris stengiasi padaryti geriausiai, viskas vyks gerai. Susitarkime iš anksto, būkite sąžiningi, ir tada jokių nervų nebus.