Vežu baldus iš Poyle: kaip iš tiesų vyksta pervežimai ir kodėl viskas ne visada taip paprasta

Sveiki, dirbu šioje srityje jau labai ilgai, per tą laiką matydamas viską – nuo paprastų dėžių iki pilnai įrengtų virtuvių, kurios reikėjo išmontuoti per valandą. Sakau tiesiai: kai sakau, kad vežu baldus iš Poyle, aš žinu, ką turiu omenyje, nes Poyle zona netoli Londono turi savo niuansų, kurių nesužinosi iš vadovėlių. Ne viskas vyksta pagal knygą, kartai vairuotojai pavargsta, o muitinės pareigūnai yra smarkiai išrankūs, todėl reikia turėti nervų. Čia nesu niekoks rašytojas, tiesiog noriu paaiškinti, kaip tai veikia realiame gyvenime be jokių grožyblių, kad žinotum, į ką įsigręžti.

Kaip prasideda viskas Poyle zonoje

Ar įmanoma vežti baldus iš Poyle iš karto?

Žinoma, sakau, kad vežu baldus iš Poyle beveik kas savaitę, bet viskas priklauso nuo to, kiek vietos liko vagonėlyje, nes turiu savo grafiką. Jeigu tu skambini ryte, aš galiu būti jau prie Vilniaus, tada reikia laukti kito reiso, kuris gali būti tik po savaitės. Paprastai turiu tvarkaraštį, bet jei pavargęs vairuotojas arba gabijant buvo nesklandumų su dėžėmis, gali pasidaryti triukšmo. Geriau pranešti bent savaitę iki, nors aš kartais ir sužinau tik paskutinę minutę, kai turiu laisvos vietos.

Kokios Poyle yra tos vietos?

Poyle industrijoje daugiausia yra sandėlių ir didelių aikštelių, ten ne visada lengva privažiuoti dideliu sunkvežimiu, jei ten nėra specialios aikštelės. Vieną kartą buvome įstrigę ties viena firma maždaug valandą, nes niekas nepareiškė, kur įvažiuoti, ir teko reversuoti pro visą sankryžą. Turiu omenyje, kad kai sakau vežu baldus iš Poyle, reikia tikslaus adreso ir kontakto, kuris atsilieptų, kitaip mes tiesiog pravažiuojame toliau, nes negaištant laiko.

Kiek laiko užtrunka tas pasiruošimas?

Pats krovinio surinkimas gali trukti nuo valandos iki visos dienos, jeigu ten yra didelių spintų arba systeminių baldų, kuriuos reikia išmontuoti. Jei ten tik keletas dėžių, tai greita, bet jei tai butas iš bankroto, tada ten baisus chaosas – viskas sumišta, trūksta detalių, o aš turiu kažkaip tai susikrauti. Sako, kad lengva, bet atėjus į vietą, pasirodo, kad reikia nešti penkis aukštus be lifto, tai nėra malonu.

Ar galite užsukti tą pačią dieną?

Jei tu esi laimingas ir aš būnu netoliese, taip, galiu užsukti, tačiau geriau nesikibti prie tokio varianto, nes planas dažnai keičiasi. Vieną kartą važiavau pro Poyle ir klientas skambino, ar galiu pamatyti sofa, bet aš jau buvau vėluju prie kitokio krovinio, todėl teko atsisakyti. Aš esu žmogus, ne robotas, kuris gali būti penkiose vietose vienu metu, tiek tiek supraskit.

Kainų ir mokesčių rūbas

Kiek maždaug kainuoja toks reisas?

Kaina nėra fiksuota, ji svyruoja priklausomai nuo degalų ir to, kiek vietos užims tavo daiktai mano mašinoje. Vežu baldus iš Poyle ir galiu pasakyti, kad niekada nėra vienodai – kartais sunkių krosnių krovimas užima daugiau energijos nei keletas sofų. Skambink man, pasakysiu konktretų skaičių, bet nesikibk prie to, kas parašyta internete senais metais, dabar viskas pasikeitė, ypač britiški mokesčiai.

Kas įeina į tą kainą?

Į kainą įeina mano darbas, degalai (pasidalyti su kitais kroviniais), ir krovimas, jei nereikia specialios technikos. Tačiau jei tau reikia pakuočių medžiagos arba labai atsargaus elgesio su brangiomis vazom, tai gali tekti papildomai mokėti už „stiprią ranką“. Nepainiok to su paprastu pervežimu, kai aš tiesiog metu į priekabą ir važiuoju.

Ar imate prišoka?

Dirbu su įmokomis, bet tai nėra tikras prišokas, kaip banke, tai daugiau susitarimas tarp draugų – 30 proc. pradžioje, likusį – atiduodi iš karto, kai gabi daiktus į Lietuvą. Nebūsiu čia jokių pinigų ieškoti po pusę metų, tai ne mano stilius, aš noriu uždirbti ir pamiršti, o ne nuolat skambinti ir prašyti. Darau taip, kadrai patogu, bet pasitikėjimas turi būti abipusis.

Kas jei kaina pasikeičia kelyje?

Tai retai nutinka, jeigu tik neatsiranda kažkokių nemalonių netikėtumų, pavyzdžiui, uždarytas kelias arba muitinėje reikalauja papildomų dokumentų, už kuriuos reikia sumokėti brokeriui. Tada aš nedelsiant skambinu ir pasakau – žiūrėk, taip ir taip, reikia pridėti dešimtėlį svarų, ar sutinki. Nieko nedaroju slaptai, viskas aišku ir paprastai.

Ar brangu vežti atskirą daiktą?

Jei tai viena maža dėžė, tau neapsimokės, geriau susirask kurjerį, nes aš turiu užpildyti mašiną dideliais kraisiniais. Vežu baldus iš Poyle dideliais kiekiais, o ne po vieną vazoną, nors ir galiu įsibrauti, jei turiu kur. Bet būk pasiruošęs, kad už tą vieną vietą sumokėsi kaip už dalį viso reiso, tokios jau logistikos taisyklės.

Britų dokumentų chaosas

Kas tie Brexit dokumentai?

Oho, čia yra didžiausias galvos skausmas šiuo metu. Kai sakau vežu baldus iš Poyle, turiu omenyje ir tuos muitinės popierius, kurie pridaro daug rūpesčių. Dabar reikia tiksliai užpildyti deklaracijas, kitaip pristabdys visą mašiną Francūzijoje arba Belgijoje, ir tada gailėsis. Turiu žinoti, ką perveži, ar tai naudoti daiktai, ar nauji, nes mokesčiai skiriasi.

Ar jūs už tai atsakote?

Aš padedu parengti dokumentus pagal tą, ką tu man pasakai, bet jei tu nusišneleši ir parašysi „dovana“, o ten bus 20 tonaus vario, tai problema bus tavo. Buvau atvejų, kai klientai taip padarė, ir jiems teko mokėti baudas, o aš tiesiog važiavau toliau su kitu kroviniu. Būk sąžiningas, ir mes lengviau susitarsim.

Ką daryti su T1 dokumentais?

Tai technical stuff, bet trumpai tariant – jeigu daiktai keliauja per ES teritoriją (o jie keliauja), reikia T1, kuris užtikrina, kad prekės išvyks iš ES. Poyle zonoje daug kas to neįsivaizduoja ir mania, kad galima važiuoti tiesiai. Be šitos popieriaus galvos skausmo, geriau nesiimti vežti prekių, kurios gali būti apmokestinos.

Ar sunkus gauti EORI numerį?

Nėra labai sunkus, bet reikia laiko, ir dažnai klientai užmiršta tai padaryti iš karto. Tada stovime pasienyje ir laukiam, kol kas nors susiruošia. Vieną kartą laikėmės 12 valandų, nes klientas negalėjo prisijungti prie sistemos. Geriausia padaryti tai iš anksto, o ne tada, kai mašina jau stovi prie tavo namų.

Techninės pusės ir vairuotojai

Ar vairuotojai moka kalbėti lietuviškai?

Dauguma moka, bet yra ir tokių, kurie kalba tik rusiškai arba angliškai, tai gali būti nemažas triukšmas, jei nori kažką papasakoti kelyje. Aš stengiuosi siųsti tuos, kurie supranta bent pagrindus, bet kartais tenka imti tą, kas yra laisvas. Nereikėtų tikėtis, kad jis su tavimi aptars filosofiją, jis nori įveži krovinį ir miegoti.

Ar įmanoma sekti mašiną?

Turiu GPS sistemą, bet ji kartais meluoja arba baigiasi registracija, todėl nepanikuok, jei pamati, kad mašina stovi vietoje valandą. Gali būti, kad vairuotojas tiesiog gėrė kavą arba buvo polcijos patikrinimas (o jų ten dažnai). Geriausia tiesiog palaukti rytojo, jei aš nesakau, kad kažkas blogai.

Ką daryti, jei baldai netilps?

Jeigu netilps į šarvuotą mašiną (kurią aš dažniausiai naudoju), teks žiūrėti atskirą reisą arba didesnį mikroautobusą. Poyle sandėliuose kartai būna labai dideliški rėmai arba marmuro stalai, kurie tiesiog fiziškai neina pro duris. Tada tenka išmontuoti arba ieškoti specialios technikos. Žiūrime vietas išmatavimuose, jei tu pats juos padarei teisingai, o dažnai žmonės klysta dešimtimis centimetrų.

Ar saugu transportuoti šaldytuvus?

Šaldytuvus reikia laikyti stovėjimo pozicijoje keletą valandų po išjungimo, o ne juos įkišti į mašiną ir važiuoti, kitaip gali sugesti kompresorius. Aš apie tai visada primenu, bet žmonės vis vien užmiršta, o paskui klausia, kodėl jis neveikia. Vežu baldus iš Poyle pagal taisykles, bet jei klientas savo norą stato ant viršaus, aš nebegaliu padėti.

Pavojai ir nesklandumai kelyje

Ar dažnai gedžia mašinos?

Mechaniškai jos patikimos (tikiuosi), bet kelyje visada gali nutikti padangos sprogimas arba problemos su varikliu. Esu matęs viską – ir degančius sunkvežimius, ir tokius, kurie tiesiog nustojo važiuoti per kalną. Turiu draudimą, bet tai neduoda laiko atgal. Jei pavėluju dviem dienoms dėl techninio gedimo, tai tiesiog taip yra, pinigų negrąžinu už laiką (tikrai geriau kad sužinotum dabu).

Kas dėl pliktųjų pavojų?

Yra, yra pavojų, ypač kai važiuojame per peršaltą vokišką automagistralę arba kalnuotus rajonus. Vieną kartą vairuotojas vos nešvaistė į griovį dėl ledo, bet, Dievo malonė, susitvarkė. Aš nieko neslepiu – rizika egzistuoja. Bet geriau ir saugiau negu tu pats važiuotum su priekaba, kuri niekada nevažiavoji toliau Kauno.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Atsiprašau už tiesumą, bet 100 proc. saugumo garantuoti negali niekas, net jei tu moki tūkstančius. Aš stengiuosi aptempti viskas juostomis ir uždėti pleistrus, bet vairuotojas gali staiga sustoti ant raudono šviesoforo, ir viskas nuskris. Buvau, kad nudūžtų kojelės arba atitrūktų rankenos. Draudimas čia ne prabangos reikalas, o būtinybė, ypač kai vežu baldus iš Poyle toli.

Kas jei klientas nepasirodo iš kito pusės?

Tai klasika – aš važiuoju 1500 km, o Lietuvoje nieko nėra, arba telefonas neatsiliepia. Tada laukiu, skambinu kaimynams, kartais net tekrauti į sandėlį pas save, ir tai kainuoja papildomai pinigų saugojimui. Nerašyk man po to apie tuos pinigus, aš negaliu laikyti mašinos kieme nemokamai dienų bėgyje (čia turiu omenyje tuos, kurie mėgina meluoti).

Kas daro klientai blogai

Kodėl reikia tikslaus sąrašo?

Kai tu parašai „keletas dėžių“, aš galvoju 3, o tų dėžių pasirodo būti 15, ir jos pilnos knygų, kurios sveria toną. Tada vairuotojas pradeda šauktis, o aš turiu ieškoti vietos kitame reise. Būk tikslus, parašyk, kas kas yra, nes kitaip mes užstrigsime Poyle aikštelėje.

Ar galima susidėti daiktus pats?

Galima, ir netgi gerai, jei moki ką daryti, bet dažnai tai atrodo kaip katastrofa – dėžės plėšiasi, viskas juda viduje. Tada kelyje girdisi tas garsas... skambantis kaip muzika iš pragaras. Aš turiu savo pakavimo medžiagas, pasakysi, ir tai padės išvengti nenušalimų ir trūkinėjimų.

Kas dėl valiutos?

Mums viskas svarais arba eurais, priklausomai nuo to, kur susitariame. Neįsivaizduoju, kodėl žmonės bando mokėti senais litais arba kažkokiais čekais, tiesiog beveik kas. Viska sutariame iš karto, kad nebūtų nereikalingų diskusijų prie tavo namų, kai vairuotojas nori pietų.

Ar verta taip taupyti?

Jei renkiesi pigiausią variantą be draudimo ir be sutarties, tai nesusimaišyk su manimi. Aš kainuoju tiek, kiek kainuoja mano ramybei ir degalams, o ne tiek, kiek kainuoja „gaidys su priekaba“. Vežu baldus iš Poyle atsakingai, o ne tau padaryti demonstraciją, kaip nereikia daryti.

Galutinis pasiūlymas

Žinok, aš čia ne dėl to, kad gautų Nobelio premiją už literatūrą, o kad atvežčiau turtą saugiai. Jeigu sutinki su tais rizikais ir kainomis, kurias aš čia išdėstiau, tuomet mes susitarsime. Tiesiog būk sąžiningas, ir aš būsiu sąžiningas su tavimi.

Išvada

Galiausiai, tiesą sakant, vežu baldus iš Poyle nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir gerų nervų, nes kelyje visada gali kilti neprognozuojamų situacijų. Jeigu nori saugaus pervežimo, skambink iš anksto, tiksliai nurodyk, ką turi, ir neišsigąsk kainų, kurios apima tikrą darbą, o ne fantastiką. Aš čia ne tam, kad apgauti, o kad padėti nuvežti turtą namo, taip kad, sėkmės su planavimu ir laukiu tavo skambučio, jei nuspręsi, kad tau reikia profesionalo.