Vežu baldus iš Iwade: kas turi būti žinoma apie pervežimus iš Anglijos

Sąlyginai sakant, aš tą verslą vadinu ne „pervežimu“, o „problemų sprendimu“ gyvame laike. Dirbu jau beveik dvidešimt tris metus, ir vienas dažniausių maršrutų pastaruoju metu yra Anglija, ypač Kento kraštas. Kai sakau, kad vežu baldus iš Iwade, dažniausiai žmonės galvoja apie idealų procesą: ateina vairuotojas, įkelia dėžes, ir va. Bet realybėje yra kitaip – ten ir gatvės siauros, ir rūsys pilnas drėgmės, o pašto kodai neretai meluoja apie pravažiuojamumą. Čia papasakosiu, iš ko viskas tai susideda, ir kodėl kainos kartais šokinėja kaip nori, o terminai nėra graviruoti akmenyje.

Kaip viskas prasideda ir kainos klausimas

Ar brangu vežti baldus iš Iwade?

Nesu tikras, ar „brangu“ yra tinkamas žodis, tačiau nebus pigu, jei lyginsite su „ikea“ pristatymu. Kai sakau, kad vežu baldus iš Iwade, kainą lemia ne tik atstumas, bet ir tai, kiek reikia vyrų. Jei ten krenta didelė sekcija arbait spinta, kurią neįmanoma nukelti vienam, reikia komandos. Be to, Anglijoje degalai visada brangesni, o prie jų dar prisideda ir kelių mokesčiai (M6 tolstanse arba Dartford Crossing). Taigi, skambučiu prašau nenuvertinti, nes kaina susideda iš daugybės dalykų, kuriuos klientas nemato – nuo mašinos amortizacijos iki vairuotojo poilsio laiko.

Kiek laiko užtruks kol mane pasieksite?

Visada sakau, kad tai užtrunka nuo trijų iki penkių dienų, bet tai labai apytikslis skaičius. Jeigu sakyčiau tiksliai, būtų melavimąsi, nes niekas nežino, kas bus Doveriuje (arba Folkestone'e). Kartais pervežimas iš Iwade į Vilniaus apylinkes trunka tik 48 valandas, jei mums pasiseka su keltų grafiku ir ne užstringame migracijoje. Bet esu patyręs ir atvejų, kai dėl techninių gedimų arba audros La Manše šis laikas prasideda ir iki savaitės. Geriau planuokite savo atvykimą su savaitės atsarga.

Ar imate ir po vieną dėžę?

Taip, imame, tai vadinama daliniu krovininiu (angliškai sakant „part load“). Bet čia yra gudrybė – mes negalime važiuoti tik su viena jūsų dėže per visą Europą, tai būtų absurdiškai brangu. Todėl mes surinkame kelis tokius užsakymus iš Iwade arba netoliese esančio Sittingbourne, suskirstome į mašiną ir važiuojame. Tai gali šiek tiek prailginti laiką, nes reikia surinkti visą „puzzle“ (dėlionę), bet jums tai išeis pigiau. Vienintelis dalykas, kuris gali trukdyti, jei jūsų dėžė stovi kažkur toli nuo įėjimo, o ten neįvažiuoja sunkvežimis.

Kas su mokėjimu – grynaisiais ar kortele?

Mums geriausiai, kai banko pavedimu, nes grynųjų cirkuliacija Anglijoje ir Lietuvoje skiriasi, o vairuotojams neverta nešioti didelių sumų sau. Tačiau kartais, jei tai nedidelis pristatymas pats į namus, galima padėti ir vairuotojui į rankas. Tiesą sakant, stengiamės nebedaryti tokių dalykų dėl saugumo. Vieną kartą turėjau situaciją, kur klientas norėjo atsiskaityti didelę sumą grynaisiais, ir mes abudu buvome įtariami kaip kažkokiai nusikaltėliai ties banko skyriumi (nors paprasčiausiai norėjome užduoti darbą). Dabar liekame prie sąskaitų.

Ar apsilankote ir kituose miestuose prieš Iwade?

Žinoma, jeigu maršrutas leidžia. Keliuose Anglijoje viskas susikerta, ypač kai važiuojame iš Londono link pakrantės. Jei turite ką nors paimti iš Maidstone arba net iš Ashford, tai dažniausiai ne problema. Bet turiu pasakyti, jeigu reikia nukrypti labai toli į šoną, pavyzdžiui, į Portsmouth, tai tada tai jau nebe „vežu baldus iš Iwade“ maršrutas, o atskiras užsakymas. Reikia suprasti, kad kiekvienas posūkis valandų kainuoja mums laiką, o laikas – pinigus.

Pakavimas ir paruošimas – kas dažniausiai klysta

Ar jūs pakuojate, ar aš turiu pats?

Mes galime užtikrinti „pakavimo paslaugą“, tai yra mums atvyksta žmonės su popieriumi, burbuliukais ir visa kita reikmenų. Bet tai papildomai kainuoja. Dažniausiai klientai pasirenka pakenti patys, kad taupytų. Čia beveik visada pasitaiko tos pačios problemos – dėžės per sunkios arba per didelės. Viena kartą teko nešti dėžę, kurioje buvo knygos ir buvo užklijuota tik viena lipduka. Žinoma, ji plyšo nešant per Iwade takus. Geriau daugiau mažų dėžių negu viena milžiniška.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Jei spinta ar sofa netelpa pro duris arbait koridorių (kas Angliškuose namuose „terrace houses“ yra dažnas dalykas), taip, reikia išsukti. Vairuotojai turi su savim pagrindinius įrankius – atsuktuvus, raktus, bet jie ne meistrai baldų. Jeigu jūsų baldas yra kažkoks sudėtingas „IKEA“ šedevras, kurį reikia išardyti dalimis, geriau tai padarykite iš anksto. Aš asmeniškai mačiau, kaip vienas vairuotojas bandė išardyti lovą be instrukcijų ir sugriovė vieną koją (tai nebuvo mūsų komanda, bet girdėjau istoriją).

Kas dėl kilimų ir patalynės?

Kilimus geriausia suvynioti į rulonus ir užrišti juostomis, kad jie nešlapintų kitų daiktų. Patalynę ar drabužius būtų protingiauia dėti į storas, uždaromas dėžes arba vakuominius maišus. Kartais klientai padeda tiesiog į plastikinius maišus – tai blogiausias variantas, nes tokie maišai plėšiasi. Kai mes vežame baldus iš Iwade, dažnai tenka važiuoti per lietų Angliją, ir jei drabužiai sušlaps, jums nelabai bus malonu viską džiūvinti atvykus į Lietuvą.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Turiu pripažinti, kad visada yra rizika. Mes turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas), bet jis neapima visko. Ypač jeigu kalbame apie labai brangius meno kūrinius, juvelerinius dirbinius ar senovinius gintarus. Tokius dalykus geriau vežti asmeniškai arba specializuotuose transportuose. Pavyzdžiui, vienas klientas buvo įdėjęs į dėžę senovinį laikrodį, supakuotą tik į rankšluostį. Žinoma, jis nukrito nuo krėslio mašinoje važiuojant pro Birmingham (nors rūpesių maršrutas, bet gūsiai buvo blogi). Mokėjame kompensaciją, bet laikrodžio neatgavome.

Kaip elgtis su elektronika?

Televizorius, kompiuteriai – visa tai turi būti originalioje pakuotėje, jei dar ją turite. Jei ne, tai reikia uždaryti į storą putų plastiką (pupa). Niekada neneškite monitorių be dėžės, tiesiog įmauvę į automobilio bagažinę (jei tai dalinis krovinys). Vieną kartą gavau skambutį, kad klientas nešiojo monitorių ant kelnių (sėdėjo su juo), o kai vairuotojas staigiai stabdė, monitorius nulėkė ant grindų. Elektronika yra jautria, tai geriau būti per daug atsargų.

Kelionės ypatumai ir techniniai niuansai

Ar sunku važiuoti į pačią Iwade?

Iwade yra ganėtinai maža gyvenvietė pietryčių Anglijoje, kelyje tarp Sittingbourne ir Queenborough. Problema tame, kad ten kai kurios gatvės labai siauros, o prie namų dažnai pastatyti automobiliai abiejose pusėse. Mūsų 7.5 tonų sunkvežimis (ar didesnis) gali tiesiog neprasimušti. Prieš išvykstant visada prašau klientų nusiųsti nuotraukas arba patikrinti, ar yra kur pastatyti mašiną. Kartais tenka krauti ant „trolley“ (vežimėlio) ir nešti 200 metrų, nes mašina negali priartėti prie pat durų.

Ką daryti, jei mašina sugenda?

Tai baisiausia košmara, bet tai įvyksta. Mes turime pagalbinę tarnybą Anglijoje, kuri gali atvykti su rezervine mašina arba nuvesti į servisą. Bet tai uždelgia laiką. Prisimenu vieną atveją, kai mums sugedo generatorius važiuojant link Eurotunelio. Klientas laukė Iwade, o jo daiktai stovėjo kažkur priešais Londoną. Dėl to mes padengėme jo nuostolius (už vėlavimą), bet nervų jis prarado daug. Tokios situacijos retos, bet tikros.

Ar dirbate šventinėmis dienomis?

Anglijoje yra griežtos taisyklės vairuotojų poilsio. Mes negalima važiuoti 24/7 be stabdymo. Be to, per Kalėdas ar Velykas keltų darbo grafikai keičiasi. Kartais „vežu baldus iš Iwade“ reiškia, kad mes išvažiuojame piradienį, o atvykstame trečiadienį ne dėl atstumo, o dėl to, kad keltas neplaukė. Visada patariu patikrinti kalendorių prieš planuodami persikėlimą per šventes.

Kaip vežiate per Lamanšą?

Dažniausiai naudojame keltus (Dover-Calais) arba Eurotunelį (Folkestone-Calais). Tunelis greitesnis, bet ten reikia griežčiau laikytis dydžių ir aukščių. Keltai leidžia daugiau laisvės, bet jūra gali būti audringa. Kartais vairuotojai sako, kad po keltų jausmas kaip po girtųjų namų – viskas juda. Bet kroviniui tai dažniausiai nekenkia, jeigu jis gerai užfiksuotas.

Kas dėl britų vairavimo pusės?

Tai mums jau įprasta, bet kai važiuojame į Iwade, reikia prisitaikyti prie kairės pusės. Svarbiausia yra išsivažiuoti iš kliento namų – jei ten siaura gatvė, reikia matyti, kur važiuoja kitas automobilis. Mūsų vairuotojai turi daug patirties, bet vienas kartas (prieš daug metų) buvo nuplėštas veidrodis, nes vietinis gyventojas važiavo per greitai. Nuo tada mes ženkliai mažiau greitą.

Dokumentai, muitinė ir Brexit

Ar reikia muitinės deklaracijos dabar?

Po Brexito – taip, būtinai. Nors vežate savo asmeninius daiktus (perkeliant gyvenamąją vietą), reikia pateikti „Transfer of Residence“ (ToR) numerį arba paprastą eksporto deklaraciją. Be to neprasimušime pro britų muitinę. Tai atlieka mūsų brokeris. Kartais klientai mano, kad jei tai ne prekė, tai nieko nereikia rašyti – tai didžiausia klaida. Gali sustabdyti mašiną ir neleisti išvykti kol bus sutvarkyta.

Kas jeigu aš nerašiau inventorizacijos sąrašo?

Tada mes jį susirašome patys, bet tai užtrunka laiko ir kainuoja. Be to, jeigu ten bus kažkas, ko nebuvo, arba bus nurodyta neteisingai, muitinė gali pavogti (t.y. konfiskuoti) arba baudžti. Geriausiai kai jūs parašote paprastą sąrašą ant lapo: „10 dėžių su buitine technika, 1 lova, 2 stalai“ ir t.t. Kiekvienas daiktas turi būti aprašytas bent jau trumpai.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Asmeniniam vartojui – taip, bet ribotais kiekiais. Negalima vežti dešimt kartonų mėsos arba alkoholio, pavyzdžiui, 100 butelių viskio, nes tai jau bus traktuota kaip prekyba. Muitininkai to nemėgsta. Vieną kartą teko atiduoti visą kliento dėžę su angliškais sausainiais, nes jis buvo įdėjęs per daug ir buvo įtariamas pardavimu. Buvo liūdna, bet taisyklės yra taisyklės.

Kas su T1 dokumentais?

Jei važiuojame tranzitu (pavyzdžiui, krovinys į kitą šalį, ne į Lietuvą), reikia T1. Bet jei galinis tikslas Lietuva, tai dažniausiai tiesiog eksportas. Aš nelabai esu ekspertas visose šių dokumentų subtilybėse (tai mūsų logistiko darbas), bet žinau, kad jei trūksta vieno parašo, visa mašina stovi. Todėl visada prašome duoti tikslius duomenis apie tai, ką vežame.

Ar mokate PVM?

Jei esate verslo klientas ir vežate prekes, taip, sąskaitoje bus PVM. Jei esate fizinis asmuo ir persikeliate gyventi, dažniausiai paslauga yra be PVM (arba su 0 % tarifu pagal taisykles), bet tai priklauso nuo to, ar galite pateikti ToR numerį. Be jo, gali tekti mokėti britų mokesčius. Viskas susideda iš tų smulkmenų, kurios atrodo nuobodos, bet be jų niekas neinašvažiuoja.

Atvykimas ir iškrovimas Lietuvoje

Ar galite padėti nešti į butą antrame aukšte be lifto?

Taip, mes esame fiziškai stiprūs vyrai (nors ir nebe paaugliai). Bet tai papildomai kainuoja, nešant laiptais yra daugiau darbo. Jeigu yra liftas, problema išspręsta. Jeigu ne – reikia pasirūpinti, kad laiptai būtų laisvi. Kartais butuose stovi dar seni baldai, kur trukdo nešti naujus. Tada vairuotojas tiesiog palieka daiktus prie laiptų, o jūs turite juos patys pernešti (arba mes už tai papildomai imame).

Kas jeigu aš negaliu būti namuose iškrovimo metu?

Gali priskirti atstovą – giminaitį, draugą ar kaimyną. Reikia, kad kas nors būtų, kuris gali pasirašyti pristatymo dokumentus (CMR). Negalima tiesiog palikti daiktų kieme sodyboje ir nueiti. Mes ne atsakingi už jūsų daiktus, jei paliekate juos be priežiūros. Vieną kartą palikome dėžes prie garažo, o vėliau klientas skundėsi, kad dingo du žiūrėjimai. Nenorėjome būti kaltinami.

Ar surenkate baldus atgal?

Mūsų pagrindinis darbas – pervežti. Montavimas (surinkimas) yra papildoma paslauga, ir ne visi vairuotojai tai moka gerai. Jeigu turite sudėtingą sistemą, geriau pasikviesti meistrą vietiniame mieste. Tačiau paprastus dalykus ( stalą, kėdes, spintą ant atramų) mes surinksim be problemų. Tiesą sakant, mūsų vairuotojai dažnai tai daro greičiau nei specializuoti montuotojai, nes jie nori baigti ir važiuoti poilsiui.

Kaip elgtis su sugadintais daiktais?

Jei pastebėjote, kad dėžė sutrupėjo, arba stalas įskilęs – nedelsdami parašykite pastabą į pristatymo lapą. Jei pasirašote, kad „viskas tvarkoje“, o paskui skundžiatės, mes negalėsime nieko padaryti. Mes turime draudimą, bet be to įrašo ant popieriaus draudimo kompanija nemokės. Esu girdėjęs istorijų, kai klientai pačiai sugadino daiktą nešdami jį į namus, o paskui bandė kaltisti vairuotoją. Be įrodymų – pinigų negrąžiname.

Ar galima sumokėti atvykus?

Taip, tai dažniausiai ir būna. Pristatome daiktus, jūs patikrinote, mokate ir visi laimingi. Bet jeigu tai didelis užsakymas, mes paprašome avanso, kad užtikrintumėte, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę. Ypač jeigu važiuojame specifiai į Iwade tik dėl jūsų (t.y. tada tai būtų „ekskursinis“ reisas). Avansas yra kaip garantas, kad mums nebus žalinga važiuoti tuščia atgal.

Ar duodate garantiją?

Mes suteikiame garantiją, kad daiktai atvyks saugiai, jei juos pakavote pagal mūsų rekomendacijas arba pakavome mes. Bet negalime duoti amžinos garantijos, kad jūsų senas sofa neatsitrauks siūlėse, kai ją keliate pro duris. Fizikos dėsniai galioja visiems. Tačiau jei mes laužome – mokame. Mes stengiamės būti sąžiningi, tiesiog prašome ir jūsų sąžiningumo.

Išvados

Galiausiai, kai sakau, kad vežu baldus iš Iwade, aš kalbu ne tik apie fizinį judėjimą iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės, tikslumo ir abiejų pusių pasitikėjimo. Nėra idealųjų persikėlimų – visada kažkas nepavyksta arba užtrunka ilgiau, bet su dvidešimt penkerių metų patirtimi aš galiu garantuoti, kad išspręsime bet kurią situaciją. Svarbiausia – nebijokite klausti ir pasakykite mums apie savo baimes iš anksto, o mes pasirūpinsime, kad jūsų turtas atvyktų į Lietuvą gyvas ir sveikas.