Vežu baldus iš Falmouth: kas nutinka už uždarų durų?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus, tad mačiau viską – nuo prarastų konteinerų jūrose iki tų pačių baldų, kurie tiesiog neįeina pro duris. Klientai dažnai klauso, kaip tai viska veikia iš tikrųjų, ne iš reklamos brošiūros. Jei sakau, kad vežu baldus iš Falmouth, tai dažniausiai reiškia viena dalyką – ilgas kelias per visą Angliją ir nemažai nervų, ypač jei tenka važiuoti per Truro ar siaurus kaimo keliukus Kornvalyje. Čia nėra taip paprasta kaip atvežti keletą dėžių iš Londono. Falmouth yra toli, tai geografinė tiesa, kuri nulemia ir kainą, ir laiką. Tačiau jei suprantate procesą, viskas vyksta gana sklandžiai, bent jau 90 proc. atvejų. Noriu pasidalinti tai, ką žinau, be jokių užmaskuotų tekstų.

Kainos ir maršruto niuansai

Kodėl brangiau vežti iš Falmouth nei iš Londono?

Tai klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Atsakymas paprastas – atstumas ir grįžtamojo reiso problema. Kai sakau, kad vežu baldus iš Falmouth, aš turiu apskaičiuoti ne tik važiavimą į ten, bet ir tai, kad sunkvežimis gali važiuoti tuščias atgal, jei tenka nebūna kitų užsakymų. Kornvalis yra „akligalis“ geografiniu požiūriu – ten važiuoti lengva, bet išvažiuoti su kroviniu reikėtų laukti kitų klientų. Degalai šiais laikais brangūs, o vairuotojo valandos taip pat. Be to, kelyse ten daug siaurų kelių, kuriuose judėjimas lėtesnis, kas taip pat suvėlina procesą.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Įprastai tai trunka apie savaitę, gal net šiek tiek daugiau, jei kyla problemų su keltu ar muitine. Turime nuvažiuoti iki Falmouth, surinkti baldus, uždaryti konteinerį arba užsegti sunkvežimį, turi nukeliauti iki Prištolo ar Pilmuto (priklausomai nuo tvarkaraščio), parodyti dokumentus, perplaukti Lamanšą, o turi vėl važiuoti per visą Belgiją ar Vokietiją iki Lietuvos. Kartais vėluojame dėl britų muitinės – jie dabar, po „Brexit“, labai griežti. Vieną kartą stovėjome pasienyje net 12 valandų nes jie negalėjo nuskaityti brūkšninio kodo ant dežės (buvo nuplyšęs lipdukas).

Ar į kainą įeina ir pakavimas?

Įprastai ne, nebent susitariame kitaip. Aš asmeniškai rekomenduoju pakuočiai pasirūpinti klientams arba pasamdyti vietinius meistrus Falmouth. Jei aš su komanda važiuoju tiesiog įkelti, mes tik užsegamus klijais ir plėvelėmis, bet neiname baldus į dėžes. Tas atsiskaitymas paprastai vyksta atskirai. Yra kompanijų, kurios daro „viskas įskaičiuota“, bet jų kainos dažnai astronominės. Geriau susitarti dėl „fiksuotos“ kainos už pačią transporto dalį, o pakavimą apsieiti pigiau vietiniam gyventojui. Tiesa, jei baldai labai seni ir trapūs, geriau mokėti profesionaliam pakavimui, kad neišsirituliotų kelyje (buvo tokių atvejų).

Ar galima gauti nuolaidą, jei turiu mažai krovinius?

Sunku sakyti. Problema tame, kad kai sakau „vežu baldai iš Falmouth“, man reikalingas pilnas konteineris ar bent jau pusiau pilnas sunkvežimis, kad mokėčiau už degalus. Jei turite tik dvi kėdes ir vieną stalą, man reikėtų surasti kitus klientus tame pačiame rajone, kad pildyti erdvę. Tai vadinama dalinio krovinio (groupage) logistika. Taip, nuolaida galima, jei sutinkate laukti, kol aš surasiu kitus siuntas. Gali praeiti dvi savaitės, o gal ir mėnuo. Jei skubate – teks mokėti pilną kainą už vietą.

Kokius mokėjimo būdus priimate?

Geriausiai banko pavedimas, ypač kai kalbame apie didesnes sumas. Anglijoje vis dar mėgsta čekius, bet Lietuvoje jie jau paseno, o vairuotojas gali tiesiog nepriimti grynųjų dėl saugumo. Yra buvę atvejų, kai mums stigo grynų maistui kelyje, tačiau didelią sumą pinigų kaboti su savimi sunkvežimyje – tai tiesiog kvestas. Vengiame ir kreditinių kortelių be terminalo (vairuotojai jo dažnai neturi). Geriausiai viską apmokėti iš anksto paskyrant sąskaitą, tada yra mažiau abejonių abiem pusėms.

Techniniai dalykai ir pakrovimas

Ar sunkvežimis gali užvažiuoti į mano kiemą Falmouth?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Falmouth senamiestyje daugiausia siaurų gatvių, vingiuotų ir be išvažiavimo. Didelis 18 metr� vilkikas ten tiesiog neapsisukss. Jei gyvenate pietinėje pakrantės dalyje ar prie pat uosto, gali būti, kad teks krauti į mažesnį 7,5 tonų sunkvežimį ar net tiesiog su perkrautuve (lorry with tail lift). Tai papildomai brangina. Vieną kartą teko atsisakyti pristatymo tiesiai į duris, nes vairuotojui tiesiog nebuvo kur pasukti – krautėme artimiausioje Didžiosios Britanijos pašto (Royal Mail) aikštelėje (sutikę su viršininku, aišku). Geriau iš anksto nufotografuoti savo įvažiavimą ir atsiųsti man.

Kas daryti, jei baldai netelpa į liftą ar laiptus?

Tada prasideda „smaguonis“. Mes esame pervežimo kompanija, ne perkėlėjai, tačiau dažnai padedame fiziškai, jei vairuotojas vienas arba jei sutinkame dėl papildomo mokesčio už sunkų kėlimą. Bet taisyklė tokia – jei reikia išardyti sofą, tai turite padaryti jūs arba jūsų meistras. Mūsų vairuotojai turi atsargines rankines ir kelnas, bet jie ne baldų montuotojai. Aš asmeniškai stengiuosi įspėti – ne išardę spintos su veidrodžiu nebegalėsite nieko nuvežti, nes ji tiesiog lulūs pirmame posūkyje.

Ar užeinate į kambarį su baldais?

Įprastai taip, vairuotojas užneša iki paskirties vietos, jei tai įmanoma. Bet jei namuose yra naujas grindų parketas ar baltos kilimėlės, mes neatsakome už jų užteršimą. Naudojame apsauginius „batus“ ant batų, bet lietus Anglijoje – tai dalykas kasdieninis. Kartais tepa kelnėmis ar rankomis, kad neapsibrėžtų. Jei labai bijote savo interjero, geriau pasirūpinkite apsauginėmis viršėmis iš anksto. Nesu aš toks blogas, bet girdėjau istorijų, kai kitos firmos vairuotojai nulipdė dalį apdailos nešdami pianiną.

Kaip apsaugote baldus nuo drėgmės?

Naudojame stiprias plėves (stretch film) ir kartoną. Kornvalis drėgna vieta, ypač pajūryje. Jei baldai stovi sandėliuke be sienų ar patalpose su dideliu oro drėgnumu, guti bus blogai. Mes nepriimame drėgnų baldų – vairuotojas tiesiog atsisakysi juos įkrauti. Yra buvę atvejų, kai klientai bandė įkrauti šlapius sofas, sakydami, kad jis „tik kiek drėgnas“ iš lietaus. Tuomet aš atiduodu atsakomybę – jei supuvės kelyje, tai ne mūsų kaltė. Geriau palikti džiūti porai dienų šiltame garaže prieš mūsų atvykimą.

Ar galima vežti ir papildomus daiktus (dviračius, padangas)?

Žinoma, tereikia tik tai užfiksuoti dokumentuose. Jei sakau „vežu baldus iš Falmouth“, tai dažnai kartu su baldais keliauja ir dviračiai, sodininko įrankiai, net ir šaldytuvai. Svarbiausia, kad tai nebūtų pavojingos medžiagos (benzinas, aerozoliai). Dviračius paprastai pakavame į specialias dėžes arba užsegame ant rėmų, kad nesisužiotų. Padangos daug vietos neužima, jei Jos nėra ant ratlankių, bet už jas imamas toks pat tarifas kaip ir už tą patį tūrio kiekį erdvės sunkvežimyje.

Ar tikrinote baldus prieš įkrovimą?

Būtina. Vairuotojas su jumis kartais eina ir aptarinėja kiekvieną įbrėžimą. Mes užpildome „protokolo“ lapą, kur nurodoma kiekvieno daikto būklė. Nėra nieko blogiau nei atvykimas į Lietuvą, kai klientas sako: „Čia anksčiau tokios įbrėžimos nebuvo!“. Todėl fotografuojame viską iš visų pusių. Vienąkart klientas bandė padėti lūžusią koją į sąskaitą, kuri buvo lūžusi jau prieš mūsų atvykimą (matėsi senas klijų pėdsakas), tad dėl to buvo nemažas ginčas. Dėl to šiuo metu esame labai budrūs.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ nelaimės

Kokius dokumentus reikia parengti?

Pagrindinis tai – eksporto deklaracija (EX1 formą jungtinėje karalystėje) ir importo deklaracija Lietuvoje. Taip pat reikia krovinio manifestą (Packing List) ir sandorio (pirkimo-pardavimo) sutartį, jei baldai nenaudojami arba nauji. Jei baldai yra asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, galima kreiptis dėl atleidimo nuo PVM (Transfer of Residance). Bet tai reikalauja daugiau popierių – važiavimo leidimą Lietuvoje (TM), gyvenamosios vietos patvirtinimą iš JK. Be to, viskas turi būti anglų kalba arba su oficialiu vertimu.

Ar reikia mokėti PVM ir muito?

Jei tai jūsų asmeniniai, seni baldai, dažniausiai mokesčių nėra (Transfer of Residence procedūra). Tačiau jei tai naujas baldas iš parduotuvės ar antikvariatas, teks sumokėti PVM (21 proc.) ir galbūt muitą, priklausomai nuo medžiagos (medis, tekstilė). JK muitinė dabar labai tiksliai tikrina, ar tikrai baldai „naudoti“, o ne parduodami verslui. Jei pavadinime rašo „vežu baldus iš Falmouth“, o dešimt sofų yra visos vienos rūšies ir su etiketėmis, jūsų lauks didelis baudas apskaičiavimas. Geriau visada pasakyti tiesą apie kilmę.

Kaip vyksta kontrolė Lietuvos pasienyje?

Sunkvežimis atvyksta į muitinės postą (pavyzdžiui, Kybartuose arba Medininkuose). Priklausomai nuo deklaracijos, gali būti „raudonoji“ ar „žalia“ juosta. Raudonoji – reiškia fizinę patikrą. Tada vairuotojas turi iškrauti viską (o tai trunka valandas), o pareigūnai tikrina, ar viduje nėra nelegalių daiktų ar tabako. Dažnai tenka mokėti už iškrovimą-krovimą muitinės teritorijoje. Esu matęs, kaip klientai pyksta dėl to, bet mums negalima kalti – tai valstybės reikalas. Mes tiesiog laukiame, kol baigiasi šou.

Kas nutinka, jei dokumentuose klaida?

Tuomet viskas sustoja. Vieną kartą klientas parašė neteisingą svorį – nurodė 500 kg vietoj 1500 kg. Sistema išmetė „risk“ signalą. Teko pildyti naujus dokumentus, mokėti mokestį už pataisymą (angliškai vadinama „amendment fee“). Užtrukome tris dienas. Dabar stengiuosi patikrinti viską du kartus prieš važiuojant į laivą. Jei nežinote svorio, geriau parodyti apytikslį ir parašyti „apytikslis“, nei meluoti. Muitininkai turi „akies“ programą, kurią sužino, kai tu meluoji.

Ar galite padėti su Transfer of Residence (ToR) numeriu?

Galiu padėti su patarimu, bet formą reikia pildyti pačiam klientui JK pusėje (HMRC svetainėje). Be ToR numerio jums gali tekti mokėti visą PVM, net jei baldai seni. Gavę tą numerį, jį privalu perduoti man, kad aš galėčiau įrašyti į eksporto dokumentus. Be šio numerio dokumentai bus neteisingi. Tai yra vienas sudėtingiausių dalykų dabar, nes dauguma lietuvių, išvykstančių iš JK, tuo nesirūpina, kol susiduria su sąskaita muitinėje.

Ar yra kokių nors draudimų dėl medžiagų?

Negalima vežti daiktų, kuriuose yra azbestas arba tam tikros rūšies odos be veterinarinio sertifikato (jei tai yra gyvūnų kailiai). Paprastai baldai tai ne problema, bet jei turite seną, XX a. pradžios sofab su natūraliu plunksnu ir odine, gali kilti klausimų. Taip pat draudžiama veži bet kokius vaistus, nebuvusius originalioje pakuotėje. Vieną kartą bandėme įvežti vokišką senovinę spintą, kurioje buvo rasta senų vabzdžių pėdsakų – muitinė pareikalavo dezinfekcijos.

Rizikos, nesklandumai ir realus gyvenimas

Kas daro, jei baldai sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Turime civilinę atsakomybės draudimą (CMR polisas). Jei aš pasakiu, kad vežu baldus iš Falmouth, ir tais baldais susidaužo veidrodis, mes atsimokame jo vertę (pagal apskaičiavimus, ne pagal tai, kiek jums brangus). Tačiau reikia įrodyti žalą protokole. Jei vairuotojas neatkreipė dėmesio į įbrėžimą įkrovimo metu, gali būti problemų. Nerekomenduoju vežti labai brangiausius antikvarinius daiktus be papildomo draudimo, mūsų standartinis apima tik 10 EUR už kg (pavyzdžiui).

Ar buvote, kad dingo visas siunta?

Per 23 metus kartą buvo incidentas su konteineriu, kuris nukrito iš keltinio (ne mano, bet kolegos). Viskas dingo. Bet su Lietuva ir Anglija tokie dalykai labai reti. Dažniau nutinka, kad dingna atskiros dėžės iš perkrovimo terminalų (pvz., Roterdame). Todėl svarbu pažymėti kiekvieną dėžę numeriu. Jei dėžės nėra sąraše, sunku įrodyti, kad ji buvo pas mus. Mes stengiamės naudoti užsegamus antspaudus ant vartų, kad niekas neužlįstų per sustojimus.

Kaip elgiatės su blogais keliais Anglijoje?

Angliški keliai, ypač A30 netoli Falmouth, gali būti košmara. Vasarą ten eilės iki pusės dienos, o žiemą – vėjavaižiai. Kartą vairuotojui teko stovėti devynias valandas dėl avarijos šalia Redruth. Klientas skambino ir pykdėsi, kodėl vėluojame, bet ką galiu padaryti, kai eismas stovi? Tokie dalykai privalomi įtraukti į sutartį – „Force Majeure“. Negalime būti atsakingi už uždangusius kelius.

Ar verta rūpintis apžiūra prieš išvykstant iš JK?

Būtina. Pažiūrėkite, ar vairuotojas uždaro sunkvežimį antspaudu (seal). Sužinokite antspaudo numerį. Atvykę į Lietuvą, prieš atidarydami vartus, patikrinkite, ar numeris sutampa. Jei nesutampa – nedarykite nieko, skambinkite man ir policijai. Tai vienintelis būdas įrodyti, kad kas nors įlindo į savo krovinią tarpinėse stotyse (pavyzdžiui, Vokietijoje). Yra nusikaltėlių grupių, kurios specializuojasi „perpjovti“ užrakus ir pavogti brangius daiktus.

Kodėl kai kurios firmos dirba pigiau?

Jei kas siūlo vežti už pusę kainos – tikrinkite ar turi draudimą. Dauguma „pigiau“ – tai tai pat vairuotojai su lenkiškais ar rumuniškais regitrais, kurie važiuoja savo rizika. Jei jūsų baldai sudegs (o buvo toks atvejis su defektuška elektros instaliacija vilkike), jūs nieko negaunate. Aš nekalbu apie visus, yra gerų mažų firmų, bet statistiškai geriau pasirinkti vidutinio dydžio, patikimą logistikos partnerį, negu ką nors iš skelbimų portalo „Gumtree“.

Kas daryti, jei atvežė ne tas daiktus?

Tai pasitaiko retai, bet įvyksta dėl „mikso“ sandėliuose. Jei gavote svetimą dėžę, nedėkite ją savo garaže, skambukite man mes organizuosime grąžinimą. Negalima jos atidaryti ir pasiimti viduje esančių daiktų, tai yra savivalis. Mes tada ieškome tų, kas gavo jūsų dėžę, ir keičiamės. Vienąkart pavogė mūsų kliento dviratį, kuris buvo pririštas prie sunkvežimio išorės... (ne, tai melas, jis buvo įdėtas viduje, bet paslėptas po dėžėmis).

Ar galima sekti kur yra mano krovinys realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS stebėjimą. Galiu atsiųsti nuorodą, kur matote, kur dabar yra vairuotojas. Tik neprašykite man skambinti jam kiekvieną valandą – vairuotojas negali kalbėti telefonu vairuodamas (Didžiojoje Britanijoje už tai baudos didžiulės). Geriau tiesiog žiūrėkite žemėlapį. Jis sustojo maistui pietums? Va, matote. Jis ne juda jau 3 valandas? Gali būti, kad miega arba dirba pakrovimo darbus.

Pabaigos ir techniniai klausimai

Kaip elgtis su atliekomis (pakavimo medžiagos)?

Po iškrovimo Lietuvoje likęs kartonas ir plėvė – tai jūsų problema (arba mūsų, jei sutarėme mokėti už išvežimą). Anglijoje mes tos šiukšlės nevežiame atgal, tai neapsimoka. Jeigu jums reikia, kad vairuotojas viską surinktų ir išvežtų į šiukšliadėžę, tai kainuoja papildomai 50-100 eurų, priklausomai nuo kiekio. Dažniausiai klientai patys susitvarko su kartonais – juos galima parduoti arba išmesti.

Ar priimate grynusius mokėjimui užsidarant?

Nebegalvoju. Vairuotojams draudžiama turėti didelius kiekius grynųjų, tai pavojinga. Viskas turi eiti per sąskaitas. Jei norite padėti arbatpinigių (tiptip) vairuotojui už gerą darbą – tai jūsų reikalas, bet jis negali reikalauti mokėjimo grynaisiais. Buvo atvejų, kai klientai bandė mokėti „rankomis“ tam, kad nereikėtų mokėti PVM, bet to mes nedarome – tai nelegalu.

Kas daro, jei vairuotojas susirgsta kelyje?

Tada mes skubiai ieškome pakeitimo. Jei tai įvyksta Anglijoje, turime vietinius kontaktus, kurie gali priimti krovinį ir perduoti kitiems. Jei Europoje – tai sudėtingiau, bet įmanoma. Vieną kartą vairuotojas susirgo peršalimu Prancūzijoje ir negalėjo toliau važiuoti. Teikėme antrą vairuotoją lėktuvu, tai buvo brangu, bet mes to nepadinėme klientui. Tokios rizikos yra įskaičiuotos į mūsų maržą.

Ar galima užsisakyti pristatymą į konkretų laiką (pvz., 10:00 val.)?

Galime bandyti, bet garantuoti negaliu. Yra vadinamieji „time windows“, kuriuos muitinė ar uostas duoda, bet kelyje visada nutiko kažką nepagerėjimo. Galima susitarti dėl ryto dienos ar popietės, o ne tikslios valandos. Jei jūs turbūs į skrydį tą pačią dieną – geriau neišleisti baldų tuo pačiu laiku. Geriau juos pristatyti diena anksčiau ar vėliau, kad nebūtų streso.

Ką daryti, jei namuose nieko nėra, kas galėtų priimti krovinį?

Tada pristatymas neįvyks. Vairuotojas negali laukti valandas, kol jūs važiuosite ieškoti draugo. Mums reikalingas atsakingas asmuo vietoje. Jei nieko nėra – krovinys grįžta atgal į mūsų terminalą Klaipėdoje, o jums reikės sumokėti už saugojimą ir antrą pristatymą. Tai brangus malonumas. Pasirūpinkite, kad kažkas būtų namuose, net jei tai kaimynas.

Ar turite licenciją veži tokius krovinius?

Žinoma, mes turime visą reikalingą tarptautinę krovinių vežimo licenciją (ECMT arba bendrą EB licenciją). Be to, kiekvienas vairuotojas turi „Driver CPC“ pažymėjimą. Jei abejojate – paprašykite parodyti dokumentus prieš pasirašant sutartį. Sąžiningos firmos niekada to neslėps. Jei kas nors nutinka policijos patikroje, be šių dokumentų mašina gali būti areštuota, o baldai – konfiskuoti (nors retai).

Kodėl jūsų svetainėje kartojasi frazė „vežu baldus iš Falmouth“?

Kadangi aš tiesiog rašau taip, kaip mąstau, o SEO specialistas sakė, kad tai svarbu paieškoms. Bet tiesa tokia, kad aš tikrai dažnai važiuoju iš Falmouth, tai ne melas. Tai vienas gražiausių, bet logistiškai sudėtingiausių maršrutų, kuriuos atlieku. O tas pasikartojimas padeda jums rasti mane, jei ieškote būtent šios paslaugos Google.

Kaip palikti atsiliepimą ar skųstis?

Geriausia tiesiog paskambinti man arba rašyti į el. paštą. Jei kas blogai – mes ištaisysime. Jei kas gerai – labai dėkingas. Per tiek metų išmokau, kad geriausia reklama yra patenkintas klientas, kuras pasako kaimynui. O jei kas negerai – geriau susitarti taikiai, nei rašyti skundus „Facebook“.

Išvada

Galiausiai, viskas apie tai, kai vežu baldus iš Falmouth, sumažėja iki vieno dalyko – pasitikėjimo ir plano. Jūs turite žinoti, ką norite vežti, o aš žinau, kaip tą padaryti saugiai. Nėra idealių pervežimų, visada kažkas gali suklysti – vėluojantis laivas, blogas kuras ar tingus vairuotojas. Tačiau su daugiau kaip dvidešimt metų patirtimi aš galiu garantuoti, kad padarysiu viską, kad jūsų turtas atvyktų į Lietuvą tokiu, koks jis yra. Svarbiausia nebijoti klausti klausimų ir būti sąžiningu apie tai, ką vežiate. Tada ir man lengviau dirbti, ir jums ramiau miegoti.