Vežu baldus iš Coalville praktiškas vadovas ir kas slypi už antraštinės kainos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmečius, ir jei ką mačiau, tai tai, kad tarptautiniai pervežimai niekada nesvyruoja pagal vadovybę. Kasdien gaunu skambučius ir žinutes iš žmonių, kurie nori parsiveži daiktų iš Didžiosios Britanijos, ypatingai iš vidurio Anglijos regionų. Nors sakau, kad vežu baldus iš Coalville, tai iš tikrųjų reiškia, kad aptarnauju visą šląstį aplink Leicestershire’ą, nes ten dauguma mūsų lietuvių susikaupė. Sunku aiškinti tiems, kas nėra matęs tų kelių, kad tai ne tiesiog „užsukau ir išsivežiau“. Čia yra konkreti logistika, muštinės su britų muitine, kurios, tiesą pasakius, pastaruoju metu tapo dar užsidegdančios, ir nuolatiniai derinimai su klientais, kurie visada nori greičiau ir pigiau, bet tame viskas ir baigiasi. Bandysiu šiek tiek išdėstyti, kaip tai vyksta iš vidaus.

Pagrindai ir kaip tai tiesiog veikia (arba neveikia)

Kodėl pasirinkote būtent Coalville?

Nes taip susiklostė, gyvenimas. Tiesiog ten didelis lietuvių telkinys ir trys dideli sandėliai, iš kurių dažnai tenka ištraukinėti daiktus. Kai sakau klientams, kad vežu baldus iš Coalville, jie dažnai klausia, ar aš ten gyvenu. Ne, tiesiog maršrutai susiformavo tokie, kad ten važinėjusi nuolat. Be to, tiekiai Midlands’uose auga, ten viskas susitelkę – nuo senų „Airbnb“ butų išvarymo į kitas šalis iki paprastų tėvų, kurie vaikus išvežė į mokslus atgal į Lietuvą.

Ar pervežate tik baldus ar ir kitus daiktus?

Žinoma, ne vien baldus. Viena vertus, baldai yra pagrindas, bet įsivaizduok, kad prie sofa uždėtas dviratis ir trys dėžės su knygomis. Aš juos viską vežu kartu. Kartais būna keista – buvau atvežęs netgi didžiulę kolekciją senovinių etsių, kurią vaikas paveldėjo iš senelio Anglijoje. Taigi, jei nors ką turi tos vietovės, Coalville ar aplinkinių miestelių, parsivežti į Lietuvą ar kitur ES, mes sukomplektuojame viską į vieną krovininį.

Kaip vyksta užsakymas?

Viskas prasideda nuo jungties ant lentos. Žmogus parašo, turi ką nors parvežti, aš prašau nuotraukų arba sąrašo. Toliau susitaria dėl datos. Tiesą sakant, dažniausiai viskas vyksta per „WhatsApp“, nes telefonu kalbėtis su visais nelabai įmanoma, kai tu vairuoji kelyje M1. Užsakovas nusiunčia sąrašą, aš įvertinu tūrį ir sakau – taip, paimsiu arba ne, ten reikės dar vieno reiso.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Nelik tiek, kiek anksčiau. Brexit viską supainiojo. Anksčiau tai buvo penkios-sešios valandos per Kelius, dabar tai darbas su dokumentais, muitinės eilės (nors virtualios), ir kelionės trukmė gali išplisti. Esant normalioms sąlygoms, nuo to momento, kai aš surinksiu turtą Coalville sandėlyje, iki pristatymo į Vilnių ar Kauną praeina maždaug savaitė, gal šiek tiek daugiau, jei kažkas užstrigs uoste.

Ar saugu patikėti daiktus?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žinoma, visada yra rizika, bet aš jau dirbu tiek, kad žinau, kur padėti, kad neišsiritų. Nors stengiuosi vežti baldus iš Coalville kuo saugiau, buvo atvejų, kai dėl blogų kelių Anglijoje (o ten yra kur pradžiugo, ypač kaimo vietovėse) kažkas nukrito panašiai. Bet tai retumas. Dažniausiai viskas atkeliauja taip, kaip buvo užkrauta.

Ar reikia dėžių?

Labai rekomenduoju. Jei turi tik vieną ar dvi kresles, gali ir pagulėti atskirai, bet jei turi smulkių daiktų – dėžės būtinos. Aš neduodu dėžių, tai kliento reikalas, nes aš ne prekybos centras, o vairuotojas. Turime tai išsiaiškinti dar prieš man atvažiuojant į Coalville, kad nebūtų taip, kad aš atvykau, o tu stovi su krūva rankšluosčių be jokios pakuotės.

Kainos, pinigai ir kitos nemalonios detalės

Kiek tai kainuoja?

Kiekvienas klausia kainos dar nepasakęs, ką turi. Tai kaip eiti į restoraną ir klausti „kiek kaino pietus?“ be meniu. Pagrindinis dalykas – tūris. Jei vežu baldus iš Coalville, maždaug vienas kubinis metras kainavo šią savaitę vieną sumą, bet kitą savaitę gali būti kita, priklauso nuo degalų. Taigi, apytiksliai galima sakyti, bet turiu matyti, ką reikia krauti. Tiesa, nesenai buvau atvežęs pilną „Ford Transit“ ir tai atėjo brangiau nei planavau, nes Britų muitinės mokestis už kvitą pakilo.

Ką daro kainą didesnę?

Degalai, keliai mokesčiai (Vinjetės Prancūzijoje – tos yra kelias dešimtis eurų), ir, naturally, mano laikas. Jeigu reikia įeiti gilyn į Anglijos kaimą, kur neprasivažiuoja sunkvežimis, tenka naudoti mažesnės masės automobilį, o tai pasidaro brangiau. Dar dėl to, kad dažniausiai ten reikia skubėti, o skubėjimas kainuoja.

Ar galima atsiskaityti grynais?

Grynais kažką seniai nebepriimu, pavojinga vežti tą Pinigų kiekius. Geriausia pavedimu arba per „PayPal“ / „Revolut“, nors pastarasis kartais suleidžia komisinių. Kadangi aš vežu baldus iš Coalville ne tik dėl pinigų, bet ir dėl ramybės, mokėjimas reikia, kad būtų gautas bent išankstinis įnašas, kad aš nevažiuotų tuščiomis.

Ar paimate užstatą?

Taip, tai normalu. Klientas dažnai nusprendžia atsisakyti paskutinę minute o aš jau esu prie Anglijos ribos. Užstatas užtikrina, kad aš neprarasiu laiko ir degalų. Po pristatymo jį grąžinu, arba atskaiciuoju iš galutinės sumos. Nerealiai viena, kai žmogus prilygsta ir sako „aš pamiršau, kad turiu važiuoti į ligoninę“.

Ar kainuoja daugiau, jei aš gyvenu toli nuo magistralės?

Taip, tikrai. Jeigu turi namus už miesto, kur reikia važiuoti penkias minutes nuo pagrindinio kelio, tai darbo nebuvę. O jeigu tai Lietuvoje kažkur Sūduvuose, kur reikia nukrypti iš magistralės į šalutį, tas nukrypimas kainuoja. Taigi, gyventi prie kelio A1 arba Vilniaus aplinkkelio yra pigiau.

Kas nutinka, jei nėra kur pakrauti?

Buvo toks atvejis, važiavau į Coalville, o klientas neturi patogios vietos – gyvena trečiame aukšte be lifto, ir dar gatvė siaura. Teko statyti užtvaras gatvėje ir krauti lietui, o žmonės pykdėsi, kad stabdome eismą. Tokiais atvejais kaina kyla, nes darbo truko tris kartus ilgiau nei įprasta. (Čia galvojau, gal išvis reikia atsisakyti tokių užsakymų, bet pinigai kaip visada lemia).

Muitinė, dokumentai ir Brexit siaubas

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Absoliučiai taip. Nuo 2021 metų Anglia nebe ES, todėl kiekvienas daiktas turi būti įtrauktas į deklaraciją. Kai vežu baldus iš Coalville, aš pats neužpildau tų formų už klientą, tai kliento reikalas (arba brokero), bet be jų neprašlys pro Kalnų Senųjį. Daugelis to nežino ir gauna mokesčius, kurių nesitiki.

Ką daryti su TIR knygelėmis?

TIR knygelės tai dažniau keliaujantiems dideliais sunkvežimiais su pilnu kroviniu. Man dažniau užtenka paprasto CMR kontramento ir eksporto deklaracijos. Bet jeigu krovimas didelis, gali prireikti. Sunku pasakyti iš karto, priklauso nuo to, kiek tų daiktų yra. (Galiu suklysti, bet manau, kad iki 3,5 tonos viskas paprasčiau su paprastais dokumentais).

Ar dažnai sustoja pasitikrinimui?

Pastaruoju metu rečiau, bet išvis gali nutikti. Britų pusėje tikrina, ar nešame nelegalų tabaką ar daržoves (nepagyventa, kiek gėda), o Lietuvos pusėje gali žiūrėti, ar nėra preparatų. Buvu matęs, kaip gynėjai išardydavo pilną furgoną tik todėl, kad vienas dėžė atrodavo įtartai. Tai nervuolanti, bet susitaikome.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Negalima (pagal taisykles), išskyrus kai kuriuos dalykus už tam tikrą kiekį. Žodžiu, jei bandysi išsivežti dešrų ar sūrio ratus taušams, galiu nustoti ant sienos, nes galiu prarasti liudijimą. Geriau to nedaryti, nėra verta trijų batų girnos dėl keleto dešriukų.

Kokius mokesčius reikia mokėti?

Įprastai tai PVM ir importavimo mokestis, jei vertė viršija 150 eurų (ar kaip ten dabar nustatyta, kas keičiasi). Viską apskaičiuoja brokeris. Aš tiesiog vežu, už mokesčius atsiskaito savininkas. Buvau atvežęs daiktų, kur klientas nežinojo, kad reikia mokėti PVM, ir teko jam skubiai rasti pinigų uoste, kitaip neišleidžiau krovinio.

Ar galima susigrąžinti mokesčius?

Jeigu turi lietuvišką asmens kodą ir registruoji verslą (arba PVM mokėtojo statusą), tam tikrais atvejais gali. Bet paprastam žmogui, kuris perkelia savo daugyvę, tai dažniausiai „nuostoliai“.

Pakavimas, sprendimai ir kas daro trūpią nervus

Ar pats pakuoju daiktus?

Ne, aš nedirbu kelniuotojas. Aš atvykstu krauti. Klientas turi būti pasiruošęs. Pas mane yra buvę atveju, kai atvažiuoju į Coalville, o klientas dar pakuoja indus. Vėluoju valandą, vėliau praslydžiu Londono eismą... Tai tiesiog siaubas. Būkite pasiruošę.

Kaip apsaugoti brangius baldus?

Jeigu tai antikvarinės spynos ar prabangios sekcijos, reikia jų ne tik uždengti šiaudine plėvele, bet ir suklijuoti putomis. Aš pasidariau tokią patirtį – atvežiau vitriną be apsaugos, ir ją subraukė vibracija nuo furbelės. Dabar griežtau: apsaugos arba nevežiu.

Ar galiu vežti augalus?

Augalus sunku. Tiesa, kai vežu baldus iš Coalville, kartais įsileidžiu porą vazonų, jeigu tai ne į sąrašą įtraukti saugomi augalai, o paprasti „paparčiai“. Bet visada yra rizika, kad muitinė juos nuskins dėl žemės. Nepatariu vežti retus augalus per sieną.

Kas daryti, jei netelpa į furgoną?

Tai reali bėda. Kartais klientas sako „turiu tik dvi dėžes“, o atvykstu – čia visas butas. Teidžiu, kad netelpa. Tada tenka arba palikti dalį kitam kartui (brangu), arba skubiai ieškoti kolegos, kuris važiuoja tuščiomis. Tai sukelia stresą abiem pusėms.

Ar dirbate savaitgaliais?

Pabendrintuviais važinėju, tik kad ne per daug dažnai. Jeigu reikia kažką labai skubiai atvežti iš Coalville į Lietuvą prieš šventes, galime susitarti, bet kainuos tai premija. Vairuotojai taip pat nori poilsio, tad ne visada įmanoma.

Ar galima sekti krovinių vietą?

Esu senos mokyklos, todėl įdėju GPS, kurį nustatai, ir gali žiūrėti, kur aš esu. Retai turiu laiko rašytinis pranešimus kiekvieną valandą. Jei matai, kad aš stoviu Vokietijoje, žiūrėk, ar ne nakvojau, ar ne sustojau įpusnėje.

Įmonių ir ne tik darbo ypatumai

Ar dirbate su firmomis ar tik su žmonėmis?

Su visais. Dirbu su biurais, kurie perneša savo padalinius iš Londono regiono (ir Coalville aplink) į Vilnių. Dirbu ir su žmonėmis. Firmoms lengviau su dokumentais, o su žmonėmis daugiau emocijų ir nesupratimo, kodėl taip ilgai trunka.

Ką daryti, jei įmonė bankrutuoja?

Jei įmonė, kurios daiktus veži, bankrutuoja... o Dieve, tai bėda. Prieš tai pasirašoma sutartis, bet jei jau įvyko, tai reikėtų kreiptis į draudimą.