Vežu baldus iš Cheadle: kas vyksta girdyse ir ką reikia žinoti

Sėdžiu prie stalo ir vėl galvoju apie tą maršrutą. Jau beveik dvidešimt penkerius metus dirbu šioje srityje, o Anglija niekada nesustojos stebinti. Ypač kai kalba eina apie regionus toli nuo Londono. Dažnai klientai klauso, kas vyksta, kai sakau, kad vežu baldus iš Cheadle. Tai ne tiesiog paprasta kelionė iš punkto A į punktą B. Čia susiduria specifinis Anglijos šiaurės ritmas, vietiniai keliai, kurie, tiesą sakant, kartais priverčia susiraukti sprandus, ir žmonės, kurie tikrai nori savo daiktų atgal. Esu matęs viską – nuo idealiai supakuotų virtuvių iki sofų, kurios tiesiog neįeina į liftą. Štai trumpas, bet nuoširdus aprašymas, kaip tai atrodo iš mano pusės.

Kainos ir pinigai (arba kodėl nebus už pusę penkių)

Kiek kainuoja, kai vežu baldus iš Cheadle?

Tai labai dažnas klausimas, ir atsakymas niekada nėra vienodas. Priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelios dėžės, ar visas namų ūkis su didelėmis spintomis. Paprastai, kai vežu baldus iš Cheadle į Lietuvą, kaina svyruoja pagal kubinius metrus. Jei tai mažas kiekis, gali būti pigiau, jei sutalpinsime į bendrą krovininę. Bet nepamirškite, kad dabar degalai brangūs, ir Anglijoje tai jaučiamas labai stipriai. Taip pat įkainoje yra mano darbas ir rizika. Aš stengiuosi būti sąžiningas, bet už du šimtus svarų visko nepavežsiu. Geriau iš karto susitarti dėl realios sumos, nei vėliau gailėtis.

Ar galima gauti nuolaidą, jei aš jau esu laukęs?

Sunku sakyti. Jei turiu laisvos vietos mašinoje ir tavo daiktai tinka į tarpus, galiu nuleisti kainą. Bet aš ne turgus, kurio galima prekiauti. Kai vežu baldus iš Cheadle, mano maršrutai yra suplanuoti savaitėmis į priekį. Jei tu užsirašai paskutinę minutę, aš galiu net teikti papildomą mokestį už skubą, nes tenka keisti planus. Viskas priklauso nuo to, kiek lankstumo aš turiu tą savaitę. Kartais tiesiog noriu padėti žmogui, ypač jei jis seniai laukia, bet verslas yra verslas.

Kokie mokesčiai dar gali iškilti po kelyje?

O čia prasideda smagumai. Muitinė – tai tas dalykas, kurio visi bijo. Jei tu perveži naudotus asmeninius daiktus ir turi GVNR kodą, dažniausiai tai nemokama. Bet jei būna kažkas naujo arba per didelio kiekio, muitininkai gali užkabinti. Be to, yra kelių mokesčiai Anglijoje, ypač jei tenka važiuoti keliais, kuriais nebūnu įpratęs. Ir dar, žinoma, gali būti mokestis už sunkvežimio priėjimą prie namų, jei ten yra restrikcijos – Londonas žinomas tuo, bet Cheadle taip pat turi savo niuansų.

Ar saugu mokėti iš karto?

Aš visada saku – nedarykite taip, jei nesuprantate kur leidžiate pinigus. Yra daug blogų įmonių, kurios paims pinigus ir išnyks. Aš dažniausiai prašau nedidelio avanso, kad žinčiau – klientas rimtas. Likusią dalį mokate, kai daiktai pasiekeina Lietuvą arba tą pačią dieną. Kai vežu baldus iš Cheadle, aš stengiuosi užtikrinti, kad jūsų pinigai būtų saugiu. Bet aš suprantu jūsų baimes, nes pats matęs esu, kaip žmonės prarado santaupas nekokybiškų vežėjų dėka. Geriau pasirašyti sutartį.

Kodėl kaina skiriasi nuo kitų pasiūlymų?

Nes aš ne dinozauras, kuris vežia tik vieną dalyką. Kiti gali siūlyti pigiau, nes jie nebus tie, kurie fiziškai ves tavo krovinią. Jie gali būti tarpininkai. Aš dirbu su savo komanda ir savo mašina. Mano kainoje įskaičiuota mano patirtis ir tai, kad aš pats atsakingu. Kai vežu baldus iš Cheadle, aš žinau, kur užsidėti kavą ir kur geriau pravažiuoti, kad netektų stovėt spūstyse. Kiti tiesiog žiūri į žemėlapį. O patirtis kainuoja.

Logistika ir maršrutas (kaip aš čia užklystu)

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Normālai, jei nieko nepainioja, tai trys–keturios dienos. Bet aš sakau "jei". Anglijoje dabar didžiuliai eismo kamščiai, ypač aplink Mančesterį. Cheadle yra netoli jo, taigi tenka būti atsargiam. Vėliau yra jūra – štai ten dažniausiai ir prarasime valandą ar dvi. Toliau Lietuvoje viskas priklauso nuo to, kiek klientų turiu iškrauname. Kartais aš važiuoju tiesiai, o kartą reikia apsilankyti penkiuose miestuose. Taigi, nedarykite išvadų pagal Google Maps. Realus gyvenimas yra lėtesnis.

Ar galima nurodyti tikslią išvežimo datą?

Galiu nurodyti, bet nieko negaliu garantuoti 100 procentų. Geležinkelio perkėlimai turi savo grafikus, o jei laivas pavėluoja dėl audros, tai aš nieko nepadarau. Stengiuosi būti tikslus, kai planuoju, kad vežu baldus iš Cheadle, bet gamta ir muitinės yra už mano kontrolės. Geriau būti pasiruošusiam, kad gali atvykti diena vėliau, nei verkti, kad vėluoju. Tokio darbo specifika tokia – nėra fiksuoto traukinio, kuris važiuoja minutę laiku.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs?

Turiu savo variantų. Aš ne vienas šioje srityje, turiu draugų. Jei mano sunkvežimis sugenda, aš susisiekiu su partneriais. Tačiau tai retai nutinka, nes prieš išvykdamas visada tikrinu techninę būklę. Bet jei nutinka kažkas neprognozuojamo, pavyzdžiui, variklio gedimas ar avarija kelio viduryje, tada gali būti delsimas. Tada aš pats skambinu klientui ir paaiškinu situaciją. Meluoti nėra prasmės, vėliau vis tiek viskas aiškėja.

Ar vežiate į mažus kaimelius Lietuvoje?

Žinoma, ką aš, selektorių? Jei sunkvežimis įvažiuoja, tai pristatysiu. Yra vietų, kur keliai labai siauri, tenka krauti į mažesnę transporto priemonę. Bet aš apie tai įspėju iš karto. Jei gyvenate kur kažkur toli nuo pagrindinio kelio, pasakykite tuojau pat. Kartais žmonės sako "vykome į Vilnių", o pasirodo, jie gyvena už 40 km miško viduryje be asfalto. Tuomet kaina kyla, nes reikia organizuoti papildomą pervežimą.

Ar įmanoma sekti, kur yra mano krovinys?

Galiu siųsti žinutes, kai važiuoju, bet nuo to momento, kai krovinius paduodu į sandėlį ar laivą, stebėjimas tampa sudėtingesnis. Ten jau priklauso nuo terminalų sistemos. Aš asmeniškai stengiuosi būti kontaktinis. Kartais užduodu sau klausimą, ar verta viską tai sekti kas valandą, ar tiesiog palaukti skambučio, kai artėju. Nervinimas nepadeda. Bet jei reikia, galiu duoti telefono numerį vairuotojo, jei jis sutiks kalbėti (nors dažnai vairuoja ir neatsako).

Pakavimas ir daiktai (ką jūs mums duodate)

Ar turite supakuoti viską patys?

Geriau taip. Jūs geriausiai žinote, kas yra trapu ir kas ne. Aš galiu padėti su dideliais daiktais – suvynioti sofą ar spintą plėvele. Bet mažus dalykus, šaldytuvo turinį ar asmeninius daiktus geriau sudėti į dėžę patys. Būna situacijų, kai atidarau sunkvežimį, o ten čia pat gulimi padėklėliai su indais be uždengimo. Tai tikra katastrofa laukiantis. Taigi, kai pasirūpinkite dėžėmis, man darbas lengvesnis, o jūsų daiktai saugesni.

Kas daryti su tais sofais, kurie neilgėja?

Tai klasika. Parduotuvėse parduodami dideli kampiniai sofai, kurie tiesiog neina pro duris. Aš turiu įrankių, galiu išmontuoti kojas, kartais net atidaryti mechanizmą. Bet jei tai nėra numatyta, aš nebegaliu jų pjauti per pusę. Viena kartą teko stovėti valandą ir galvoti, kaip įvežti milžinišką "švedišką" spintą pro siaurus laiptus (ir tenka labai nusispjauti, kad pavyko). Taigi, patikrinkite matmenis prieš skambindami man. Aš nėra stalius, kad viską supjaustytų.

Ar galima krauti ir drabužius be dėžių?

Galima, bet nepatarčiau. Jei drabužiai sudėti į maišus, juos lengviau įspraudžiamas į erdves, bet jie gali susibraižyti ar drėgti. Geriau naudoti dėžes arba specialius drabužių konteinerius, kur galima užkabinti ant kabyklos. Kai vežu baldus iš Cheadle, dažnai tenka susidurti su tuo, kad žmonės nesusiruošia ir meta viską į šiukšlių maišus. Vėliau Lietuvoje tenka išsirūpinti chemijos valymą, o tai papildomi rūpesčiai.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Stiprias. Senos "Samsung" ar "Bosch" dėžės iš po buitinės technikos yra idealios – jos tvirtos ir vienodo dydžio. Nenaudokite pašto dėžučių, jos plyšta po kelių metrų sunkvežimyje. Aš galiu padėti uždėti juostą, bet jei dėžė minkšta, viduje esantis stiklinis indas tiesiog susitrins. Ypač jei vairuotojas stažiai stabdo (kas, deja, kartais nutinka Anglijoje apšalpus keliuose). Tarkime taip – kuo tvirtesnė dėžė, tuo ramiau man.

Ar saugu krauti brangius daiktus?

Brangius daiktus aš visada rekomenduoju vežti su jumis arba specialiu draudimu. Aš atsakingas už krovinių saugumą, bet jei dingsta tūkstančių vertės brangakmenis ar paveikslas (o tokių atvejų buvo), tai gali būti ilgas ginčas. Geriau tokias detales nešti sau į mašinos saloną. Aš turiu tarpinių sienelių, aš užrakinu sunkvežimį, bet vis tiek – 100 proc. garantijos negaliu duoti, nes nežinau, kas vyksta tamsioje stovėjimo aikštelėje naktį.

Specifika apie Cheadle ir Angliją (lokalios problemos)

Kodėl būtent Cheadle toks sudėtingas?

Tai ne kad jis būtų sudėtingas, bet yra specifika. Cheadle yra netoli Mančesterio, o ten didžiulis statybų bumas. Dažnai uždaromas tas pagrindinis kelias (A34), ir tenka važiuoti apsisukimais per miestelius, kur yra daug siaurų gatvelių. Be to, ten gyvena daug turtingų žmonių, namai dideli, bet vartai irgi ne visada pritaikyti sunkvežimiui. Kai sakau, kad vežu baldus iš Cheadle, aš turiu omenyje, kad gali tekti šoktelėti į gatvę, kurioje neleidžiama stovėti.

Ar matote blogų įmonių vežiančių iš ten?

O, kaip matau. Yra daug "vienadienių" firmų, kurios užsiregistruoja adresu Cheadle, nes skamba gerai, o iš tikrųjų jų nėra. Jos surenka pinigus ir išnyksta. Aš šioje srityje jau senai, pažįstu pavardes. Kartais klientai sako, kad radą pigų pasiūlymą iš to regiono, o aš tikinučiau atidžiau pažiūrėti į reitingus. Ten, kur yra didelis koncentracas, visada bus ir boružių. Geriau pasirinkti tą, kurį pažįsti.

Ką daryti, jei angliškas klientas vėluoja atiduoti raktus?

Tai nervinga. Aš negaliu laukti amžinai, nes turiu kitų klientų. Paprastai laukiu valandą, maksimaliai dvi. Jei neatsiranda – skambinu klientui Lietuvoje, kad jis spręstų. Kartais teka palikti daiktus garaže arba pas kaimynus (jei sutinka). Yra buvę atvejų, kai raktus neįleidžia išgerti norintys buvę savininkai, tai kelia papildomą stresą. Tada reikia įsikišti vietos policijai, bet aš nenoriu su jomis turėti reikalų (nors kartais tenka).

Ar tenka dirbti šaltą orą?

Anglija yra drigna. Ne tiek šalta kaip Lietuvoje, bet tas drėgnumas įsisuka po odą. Kai krauname daiktus žiemą Cheadle, dažnai lyja, rankos šaltos, o dar reikia būti atsargiam, kad nenukristų dėžė. Aš jau pripratau, bet klientai dažnai stebisi, kodėl aš toks drąsus. O tiesiog nėra kito pasirinkimo – darbas turi būti atliktas. Užsidėju gerą striukę ir ėmuosi veiklos. Po to reikia gerai išgerti arbatos.

Ar dažnai važiuojate pro oro uostus?

Kartais, jei reikia paimti kažką iš pašto arba atvežti dokumentus. Bet manes daugiau domina namų ūkiai. Oro uostai – tai chaosas, ten nėra vietos stovėti. Aš vengiu tokių vietų, nebent būtina absoliučiai. Geriau susitarti tiesiogiai su žmogumi prie namų. Kai vežu baldus iš Cheadle, stengiuosi nesusidurti su Mančesterio oro uosto spūstimis, nors ten yra arti.

Muitinė ir dokumentai (popieriaus rūpesčiai)

Ar sunku praeiti muitinę?

Jei viskas tvarkinga – nesunku. Jei turi GVNR kodą, sąrašą su daiktais ir vertę, tai eina kaip per sviestą. Bet jei bandysi išvežti kažką, kas turi atrodyti kaip prekė, gali būti problemų. Aš patiems daiktams užpildau ekspedicinę deklaraciją. Aš žinau, ką rašyti, kad neiškiltų klausimų. Muitininkai mūsų jau pažįsta, žino, kad dirbu legaliai, taigi dažniausiai tik trumpai patikrina.

Kokius dokumentus reikia, kad vežu baldus iš Cheadle legaliai?

Reikia sutarties su klientu. Reikia GVNR kodo (jei perkeli daugiau nei leidžiama be mokesčių). Reikia paso duomenų, jei reikia užregistruoti asmeninį krovinių pervežimą. Aš pats parengiu visus transporto dokumentus – CMR sąskaitas. Tau tik reikia pasakyti, kas keliauja, ir nufotografuoti daiktus (kad būtų įrodymas, jei kas nors sulūžtų). Be dokumentų šiuolaikiniame pasaulyje nejudinsi nei žingsnio.

Kas nutinka su TIR sąskaitomis?

TIR naudojamas tarpautiniams vežimams be muitinės patikros tarp šalių. Tai patogu, jei vaziuoji pro daug šalių. Į Lietuvą iš Anglijos dažniauiai važiuojame su paprasta transitine deklaracija. TIR kainuoja brangiau, reikia užstatų. Dėl mažų krovinių tai neapsimoka. Aš pasiruošęs naudoti bet ką, kas ekonomiškiau klientui, bet jei jis nori greito praejimo be sustojimų, galima ir TIR (nors retai kas pasiruošia už tai papildomai mokėti).

Ar galima vežti elektrinius prietaisus?

Galima, bet turi būti pataisyta, kad jie yra naudoti asmeniniai daiktai. Naujus nešti negalima – bus muitai ir PVM. Taip pat reikia įsitikinti, kad jie veikia su 220 V (Anglijoje dažnai yra specifinių kištukų, bet įtampa tokia pati, tik reikia perdirbti). Kartais žmonės bando vežti senus televizorius, kurie svorio daugiau nei vertės. Aš saku – palikite juos čia, Lietuvoje pigiau nusipirkti naują.

Kodėl prašote TIN kodą?

Tai mokesčių mokėtojo kodas. Be jo negaliu padaryti oficialios importo deklaracijos. Jei jo nėra, daiktai gali būti sustabdyti arba net konfiskuoti (nors neįsivaizduoju, kad kas nors konfiskuotų seną kėdę). Bet rūpesčių bus daugiau. Aš negaliu vežti "aklais", viskas turi būti užregistruota valstybės sistemose. Todėl, jei dar neturite TIN, susitarkite su VMI prieš kviesdami mane. Tai jūsų interesas.

O jei aš pamiršau kažką parašyti sąraše?

Tada tas daiktas gali būti įrašytas kaip "papildoma". Jei tai nedidelė vertė, dažnai muitininkai akies nukirps. Jei tai kažkas brangaus, gali būti įtarimų, kad bandi slėpti turtą. Geriau sąrašą daryti atidžiai. Aš visada patariu pažymėti visus didelius dalykus – dviračius, grilius, pianinus. Negalima vėliau sakyti "o, dar štai šitas čia atsirado". Tai atrodo įtartai.

Baigiamieji žodžiai

Viskas su tuo pervežimu susiję yra ne tik apie tą fizinį judėjimą. Tai yra apie pasitikėjimą ir tai, kad aš pasiuimu už savo darbą. Kai sakau, kad vežu baldus iš Cheadle, aš žinau, ką turiu daryti. Nėra idealios sistemos, visada bus kas nors, kas ne taip – vėluojantis laivas, blogas kelias ar pamiršti raktai. Bet su patirtimi einasi pro tai. Jei reikia kruopštaus ir sąžiningo darbo, skambinkite, susitarsime. O jei ieškote pigių pasiūlymų be galvos, tai turbūt ne mano kelias.