Vežu baldus iš Bromyard: kas vyksta tikrovėje, kai reikia išvežti gyvenimą

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus, per kuriuos mačiau viską – nuo sugedusių vaziuoklių Ispanijoje iki klientų, kurie bandydami sutaupyti, patys padėdavo susidoroti su sofais. Pastaruoju metu dažnai gaunu užklausų iš toliau, ir viena populiariausių kryptų yra tas, kai aš tiesiog vežu baldus iš Bromyard. Žinoma, tai ne Londonas, ten keliai kiek kitokie, o ir patys klientai paprastai būna labiau nervingi dėl tolimų atstumų. Čia nėra jokia mokslinė teorija, o gryvas kasdieninis darbas, kartais su rūkyta dešre rankose, kartas nuo karto su užstrigusiu sunkvežimiu viduryje lauko. Noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokio gražinimo.

Pagrindiniai klausimai apie darbo eiga ir Bromyard specifiką

Kaip aš įsivaizduoju, kas vyksta, kai sako, kad vežu baldus iš Bromyard?

Na, čia tas pasakymas "vežu baldus iš Bromyard" skambėti gali paprastai, bet realybėje dažniausiai prasideda nuo to, kad aš parduodu sau ir vairuotojui idėją, kad mes spėsime. Paprastai važiuojame iš Lietuvos arba iš Anglijos gilumos, susirenkame partiją, o Bromyard yra tarpinė stotelė arba galutinis taškas. Ten, kaip žinote, keliai ne toki plačiai, kaip automagistralėse, tad tenka sugalvoti maršrutą, kad nenuvažiuotume į kažkokį ūkį be išvykimo. Viskas vyksta taip: susitariame dėl laiko, važiuojame, pakrauname, ir tik tada suvokiame, kad ta sofa vis tiek per didelė pro duris, nors klientas tikino, kad "tilps".

Ar tikrai reikia tiek daug laiko planuoti, kai tiesiog vežu baldus iš Bromyard?

Žinote, dažnai man atrodo, kad klientai galvoja, kad aš turiu tą magišką mygtuką. Tiesą sakant, kai sakau, kad vežu baldus iš Bromyard, tai reiškia, kad reikia suderinti ir keltus, ir kitus keleivius, ir papildomus krovinius. Jei tu nenurodei, kad turi šešias dėžes su knygomis, aš planavau duvus su vienu vaikišku lovos rėmu. Laiko planavimas čia yra kaip šachmatai – vienas netikslus ėjimas ir vairuotojas gali pristigti valandos, o tada visi pikti. Taip, reikia laiko, ir geriau, jei tu jį duoti bent savaitę iki išvykimo.

Kiek kartų per savaitę aš iš tikrųjų vežu baldus iš Bromyard?

Kiekviena savaitis skiriasi, tai ne toks darbas, kuris būtų tvarkingas grafikuose. Kartą galiu važiuoti tris kartus, jei turiu didelį užsakymą ir tenka jungti kelis klientus, o kitą savaitę galiu ir neužlipti į tą rajoną visai. Viskas priklauso nuo to, kokia apkrova yra šiaurės vakarų Anglijoje ar Vidurio Anglijoje. Aš čia ne esu autobusų stotis, kad būtų tvarkaraštis. (Čia turiu omenyje, kad grafikas labai lankstus). Jei reikia garantuoto datos laiko, reikia derėtis iš anksto, kitaip žiūrėsiu, kaip galiu įtraukti tave į maršrutą.

Kodėl kainos skiriasi, jei aš tik sakau "vežu baldus iš Bromyard"?

Kodėl skiriasi? O todėl, kad kuras nebe tas koks buvo prieš penkerius metus, o ir patikra su muitine gali užtrukti ilgiau, nei mes planavome. Be to, jeigu tu gyveni pačiame miest centre, tenka mokėti už leidimą važiuoti į "zoną", arba už tai, kad vairuotojas praleidžia valandą stovėdamas eilėje. Kainą sudaro ne tik nuvažiuoti atgal ir atgal, bet ir vairuotojo poilsis, ir mokesčiai už tiltus. Vieniems tai atrodo kaip "tik pavogti pinigus", bet man tai – gryni sąnaudos.

Ar galiu būti tikras, kad mano daiktai nenukryps į kitą šalį?

Žinoma, visada yra toks pavojus, ypač kai vežu baldus iš Bromyard toliems atstumams ir tarpinėse stotelėse kauname krovinius. Bet po dvidešimt trejų metų aš jau mokuu žiūrėti, kas yra kas. Turiu savo žymeklių sistemą, o ir vairuotojai mano komandoje yra patikimi, ne tie, kurie "pasiimdo sau ant kelio". Viskas užrašoma, sąrašai pasirašomi. Tačiau, jeigu tu įmesi į dėžę kažką brangaus be aprašymo, tai tada gali būti problema, jei dėžė sužlugtų. Būk aiškus – tuomet ir aš būsiu už tave.

Kas nutinka, jei vairuotojas negali rasti namo Bromyard rajone?

Tai įvyksta dažniau, nei galite įsivaizduoti. Ten kaimai, kaimeliai, viena gatvė veda į niekur, kita – į fermą. Aš visada prašau siųsti vietos koordinates, o ne tik "post code", nes Anglijoje pašto kodas gali padengti visą kaimą. Kartais vairuotojas telefonuoja man triją ryto, sakdamas, kad čia tik pievos ir avis. Tada aš turiu žiūrėti žemėlapį ir vadovauti jį telefonu. Tai darbo dalis – nebūtinai fizinis, bet labai nervuojantis.

Logistika, rūpesčiai ir ką daryti, jei kas nepasiseks

Ar reikia išmontuoti baldus, prieš aš juos vežu iš Bromyard?

Geriau taip padaryti. Žinoma, aš galiu atvežti ir surinktą spintą, bet tada turiu būti tikras, ji perės pro duris. Vakar buvau tokiame būste Bromyard, kur durys buvo tokios siauros, kad netgi mano petys užkliūno (šipuliavau). Ten teko viską išmontuoti lauke, lietuje. Tai nėra malonu nei man, nei klientui. Jeigu turi galimybę, išsukink rėmus, išimk stalviršius – taip sutaupysim laiko ir išvengsime nereikalingo streso. Nenusimęk, aš turiu įrankių, bet geriau, jei tai padarome ramiau.

O jeigu aš neturiu dėžių? Ar jūs jas turite, kai atvykstate?

Taip, aš dažnai vežu su savimi dėžių komplektus, bet ne visada aš turiu jų užtenkant visam namui. Geriau, jeigu tu juos pasirūpinsi iš anksto, nors ir galiu už papildomą mokestį paduoti tau. Kai vežu baldus iš Bromyard, dažniausiai stengiuosi turėti penkiolika–dvidešimt dėžių atsargoje sunkvežimyje, bet jei tu turi viską supakuota į maišus, tai manąs nebus taip lengva sudėti į mašiną. Maišai užima daugiau vietos ir juos sunku apkrauti statyti.

Kas daryti, jei aš pamirščiau kažką ir vairuotojas jau važiuoja?

Čia yra klasika. Vairuotojas važiuoja link Birmingham'o, o tu skambini ir sakai: "O gal palikau raktus ant spintelės?" Tuomet sustojame, jeigu dar neperžengėme tam tikros ribos, bet jeigu jau toli, tai gali tekti laukti kito reiso arba siųsti kurjeriu. Aš niekada nesakau, kad tai neįmanoma, bet tai kainuos. Geriausia susitarti, kad paskutinis žmogus išeidamas pasuktų raktą ir padėtų į specialų maišelį, o ne tiesiog paliktų ant stalčiaus. Niekada negali būti per daug tikrumo.

Ar galima vežti augalus ar maistą, kai aš vežu baldus iš Bromyard?

Augalus galima, bet ne tą tą tą labai didelę palmę, kuri neužsistovi be specialios atramos. Maistas – tai pavojinga sritis. Jeigu tai yra džiovinti produktai, tai gerai, bet jeigu tu įmeičiau šaldytuve mėsą ir pasileidi į kelionę trims dienoms... tada atvykus bus ne malonų kvapą. Muitinė taip pat gabi užkabinti maisto produktus, jei juos deklaruoji. Geriau suvalgyk viską geriausiu prieš išvykstant, o ne bandyk vežti pusę šaldytuvo su savimi.

Kiek laiko trunka pati pakrova?

Tai priklauso nuo to, kiek tu turi daiktų. Jeigu tai viena kėdė ir dvi lagaminos, tai užtrunkame penkias minutes. Jeigu tai visas trijų kambarių butas su pianinu, tai gali užtrukti ir tris valandas. Aš stengiuosi įvertinti realų laiką, bet kartais būna, kad klientas sako "turime tik keletą dalykų", o ten stovi pilnas sandėlis su senais žurnalais, kuriuos jis nebeprisimanta kada nupirko. Tada važiuojame lėčiau.

Ar reikia drausti krovinius?

Aš asmeniškai nerekomenduoju rizikuoti. Nors aš vairuoju atsargiai ir mano vairuotojai taip pat, kelyje gali būti visko – nuo rąsto ant kelio iki avarijos. Kalkuliuokite ar verta rizikuoti savo senelių lobiu. Dauguma mano klientų pasirenka papildomą draudimą, nes tai duoda ramybės. Be to, kai sakau, kad vežu baldus iš Bromyard, aš neatsakau už tai, kas nutinka su pasauliu už mano kabino langų.

Ką daryti, jei kelyje sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Esu patyręs tai ne vieną kartą. Tada aš iš karto skambinu savo pagalbininkų tinklui ir stengiuosi rasti kitą mašiną, kuri galėtų perimti krovinius, arba taisome vietą. Žinoma, tai sukelia vėlavimą. Klientai paprastai būna supratingi, kai paaiškinu situaciją tiesiai ir be melagių. Meluoti šioje srityje beprasmė – vistiek gausi nepasitenkinimą, jei atvyksi vėlai.

Pinigai, sutartys ir įvairios bėdos

Kada reikia apmokėti už paslaugas?

Standartiškai aš prašau užstatą arba pilną sumą tada, kai krovimas jau atliktas ir prieš išvykstant. Yra klientų, kurie nori mokėti tik tada, kai daiktai jau atvyksta į Lietuvą, bet tokiose situacijose aš jaučiuosi nepatogiai – kas jeigu tu atsisakysi priimti prekę? Geriau susitarti dėl banko pavedimo iš anksto arba grynaisiais, kai prieš tave stovi vairuotojas su įrankiais. Tai abipusė garantija.

Ar imate užstatą, kai sutariate, kad vežu baldus iš Bromyard?

Žinoma, nedidelį. Tai ne siekis uždirbti, o užtikrinimas, kad tu neatsisakysi paskutinę minutę. Kartais žmonės susiranda pigesnį variantą (nepatikimą firmą) ir tiesiog dingsta. Tuomet aš lieku su tuščia mašina ir uždirbtu kuru. Užstatas grąžinamas arba atskaiciuojamas nuo galutinės sumos. Tai verslo logika – be to negaliu gyventi.

Ar galima susiderėti dėl kainos, jei aš turiu labai mažai krovinių?

Galima bandyti, bet aš turiu savo minimalias kainas, kad nevežčiau į nuostolį. Jeigu turi tik vieną dėžę, tau tikrai nėra verta kviesti sunkvežimio per visą Europą. Tau geriau kreiptis į kurjerių paslaugas. O jeigu turi, tarkime, pusę mašinos krovinių, tai galime kalbėti. Aš stengiuosi būti lankstus, ypač jeigu galiu tave sudėlioti su kitu klientu tame pačiame maršrute – tada laukia nuolaida.

Kas yra "pavėluvinio atvykimo" mokestis?

Tai tas dalykas, kurio visi nemėgsta. Jeigu sutarėme, kad vairuotojas atvyksta 8:00 ryto, o tu nusiunčia jį pasivaikščioti po miestą iki 12:00, tada laukia papildomas mokestis. Vairuotojo laikas – tai pinigai. Mes negalime laukti valandą, kol tu rasi savo šuniui priežiūros. Būk punktualus, ir mums bus lengviau. Aš suprantu, kad gyvenimas, bet turi ir mums kažkaip uždirbti.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos tu nepasakai?

Stengiuosi kalbėti atvirai. Kainoje įskaičiuota kuras, vairuotojo darbas, mokestis už keltą (jei toks yra). Kas gali atsirasti papildomai? Tai mokestis už muitinės deklaravimą, jei turi daugiau leistinų ribų (nors asmeniniams daiktams dažniausiai netaikoma), arba už darbą rankomis, jeigu reikia nešti daiktus toliau nei 20 metrų nuo mašinos. Nieko "paslėpto" nėra, jeigu klausi.

O jeigu aš pamirščiau pasakyti apie trečią aukštą be lifto?

Tuomet vairuotojas, atvykęs, gali paprašyti papildomo mokesčio arba atsisakyti nešti, jeigu jo sutartyje to nėra numatyta. Nešti sofos aukštyn žemyn trečią aukštą be lifto yra fiziškai sunkus darbas. Aš visada klausiu: "Ar yra liftas?" Jeigu tu nesi tiesiogas, tai vėliau kyla problemų. Geriau iš karto pasakyti tiesą – surasime sprendimą, galėsime nuomoti kėbulėdžius.

Ar pripažįstate kreditines kortas ar tik grynaisiais?

Geriau grynaisiais arba pavedimu, nes kortelių terminalai kelyje dažnai neveikia arba neturi signalo. Yra buvę atvejų, kai klientas nori sumokėti kortele Bromyard viduryje, o vairuotojo telefonas "mato" tik vieną juostelę. Vėlu. Geriau susitarti dėl pavedimo iš anksto, tai saugiau ir abiem pusėms.

Pakavimas, saugumas ir keisti dalykai, kuriuos sužinojau

Ar turiu kažką daryti su baldais prieš jūsų atvykimą?

Pagrindinis dalykas – ištuštinti spintų ir stalčių turinį. Niekada nebandyk nešti pilnos spintos su knygomis – ji tiesiog užlūžta arba išsitrauks sėdynės. (Čia turiu omenyje, kad sėdynės gali nulūžti). Jeigu galiu, padėk viską į dėžes. Tai greičiau ir saugiau. Aš matęs daugybę sužalotų baldų tik todėl, kad kas nors norėjo sutaupyti dėžių.

Kaip elgiatės su skrandžiu lūžtančiais daiktais, tarkime, veidrodžiais?

Tai pavojingiausia dalis. Aš turiu specialias dėžes veidrodžiams su putomis, bet jeigu tu pats juos apvyniojai tik į senius laikraščius, tuomet rizikuoji. Tiesiog pasakyk man, kad turi didelį veidrodį, aš duosiu specialią dėžę. Nenaudokimės tapybos drobėmis ar kažkuo panašiu. Turiu įrankių, bet aš ne burtininkas – jeigu tu numesi veidrodį ant grindų prieš mane, aš negaliu jo sutaisyti.

Ar galima vežti techniką, tarkime, šaldytuvą?

Galima, bet reikia jį išdžiovinti. Bent 24 valandas prieš išvykstant išjunk jį ir palik duris atviras. Kiek kartų girdėjau istorijas, kaip atvyjus atidarius šaldytuvą ten būna visa vandens dujų pavojus ir pūva. Be to, užfiksuok kompresorių, kad jis nesužiotų kelyje. Aš neatsakau už techniką, jeigu ji nebuvo paruošta taip, kaip reikia.

Kas daryti, jei aš neturiu sąrašo savo daiktų?

Sudarykime jį. Nereikia būti detaliajam, bet "10 dėžių su virtuvės reikmenimis" ir "1 sofa" yra būtina. Be to, kai vežu baldus iš Bromyard, muitinė kartais užklauso, ką vežame. Jeigu turi sąrašą, viskas eina lygiai. Jeigu ne, gali tekti atidaryti mašiną ir rodyti viską rankomis. Tai užtrunka.

Ar saugu palikti raktus nuo namų vairuotojui?

Dauguma klientų taip daro, jeigu jie patys negali būti ten. Aš vairuotojus pasitikiu, tai mano žmonės. Bet visada rekomenduoju palikti raktus pas kaimynus arba slėptuvėje, o vairuotojui nufotografuoti, kur jie yra. Taip bus ramiau ir tau, ir man. Nors darbas suklijuoja žmones, visada geriau būti šiek tiek paranojikumi.

O jeigu aš turiu kažką labai keisto, pvz., didelį akvariumą?

Akvariumus vežti – tai siaubas. Jis turi būti išleistas, išvalytas, o tada supakuotas į specialią dėžę su mediena. Jeigu tai tik stiklas be rėmo, tai 100% sužlugs. Aš galiu jį vežti, bet tu turi suprasti, kad rizika yra didelė. Geriau jį parduoti Bromyard ir nusipirkti naują čia. Sąžiningai.

Galutiniai nuomonės ir patarimai iš mano patirties

Ką daryti, jeigu atvykstant randama įbrėžimas ant sofos?

Pirmiausia, nepanikuok. Parašyk pastabą vairuotojo dokumentuose. Jeigu buvo sudaryta draudimo sutartis, tuomet mes tvarkomės tai per draudimo kompaniją. Jeigu ne, tada kalbame su manimi. Aš nebedirbu su tais, kurie grožio nesugeba išlaikyti, bet aš sugebėjau išspręsti problemas ir be teismo. Svarbiausia – viską užfiksuoti iš karto, o ne po savaitės.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą rinkoje?

Nesu tikras, ar aš čia galiu būti objektyvus, bet mano patirtis rodo, kad "pigiausiai" paprastai baigiasi blogai. Kiek kartų teko važiuoti gelbėti krovinius iš firmų, kurios pažadėjo "neįtikėtinas kainas". Jų vairuotojai būna be miego, mašinos be techninės apžiūros. Tau galvojasi, kad sutaupai 50 svarų, o galutinai prarandi 500. Neklausyk manęs, klausk kitų, kurie patyrė.

Kaip geriausiai susisiekti su jumis, jei aš dar neapsisprendžiau?

Skambink arba rašyk žinutę. Aš ne koks didelis biuras su sekretorėmis, aš pats atsiliepiu. Kartais galiu būti užimtas kelyje, todėl atsakau vėliau, bet visada atsiliepiu. Parašyk, ką turi, kur norėtum nuvežti, ir aš tau paskaičiuosiu. Be jokių įsipareigojimų iš pradžių.

Ar jaučiate, kad šis darbas vis dar vertas po 23 metų?

Kartais klausiu pats savęs to, kai stoviu lietuje ties Bromyard ir bandau įstumti spintą į angą, kuri akivaizdžiai per maža. Bet taip, vertas. Dėl to, kai matai žmogaus akis, kai jis susiranda savo daiktus saugus ir sveikus kitame šalies gale. Tai duoda energiją. Tikrai nėra lengva, bet įdomu.

Ką pagaliau galite pasakyti tiems, kurie bijo perduoti savo turtą svetimiems?

Bijoti yra normalu. Bet pasitikėjimas uždirbamas. Aš čia ne vieną dieną, o beveik du dešimtmečius. Jeigu būtų vogęs ar gadindamas, nebegyventų šioje srityje. Patikėk savo intuicija, jeigu kalba atrodo šalta ar įtarti, ieškok kito. O jeigu jaučiasi, kad su tavimi kalbama kaip su žmogumi, o ne kaip su "kroviniu", tuomet gerai.

Ar kažką pamiršau paminėti apie tai, kad vežu baldus iš Bromyard?

Galbūt pamiršau pasakyti, kad kartais mes paimame ir nukrypimą pasigyventi, jeigu kelyje yra graži vieta. (Šipuliavau, nevisada leidžiama). Žinoma, jeigu laikas leidžia. Bet sunki verslo realybė tokia, kad dažniausiai tenka važiuoti toliau. Svarbiausia – kad tavo baldai atvyktų saugiai. O aš jau susitvarkysiu su likusiu rūpesčiu.

Išvados

Visas šis procesas, kai aš vežu baldus iš Bromyard, atrodo sudėtingas tik iš išorės, o viduje tai tiesiog ilgų valandų vairavimas, fizinis darbas ir nuolatinis sprendimų priėmimas. Nėra idealios sistemos, visada kas nors ne taip – vėluojame, užstringa, arba tiesiog blogai oras. Bet pagrindinis tikslas visada vienas – nugabenti turtą taip, kad tu galėtum toliau gyventi savo gyvenimą be galvos skausmo. Jeigu reikia patikimo žmogaus, kuris nebijo rankų darbo ir žino kelių taisykles, žinok, kad aš čia esu. Sušunkime tavo daiktus ir važiuokime toliau.