Vežu baldus iš Bar Hill: tiesiogiai be tarpininkų ir nerealių pažadų

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, per kelias dešimtis metų mačiau viską – nuo pavogtų priekabų Lenkijoje iki baldų, kurie tiesiog iškrito ties greitkelio viduryje. Žmonės dažnai klauso, kaip vyksta tas procesas, ypač kai kalba eina apie specifinius maršrutus. Pavyzdžiui, dažnai girdžiu užklausą, kad reikia vežti baldus iš Bar Hill. Tai mažas miestelis netoli Kembridžo, ir ten viskas atrodo paprasta, bet logistikoje paprastumo beveik nėra. Noriu papasakoti, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš mano pusės – be šlapių lopšelių, be marketingo frazių, o tiesiog taip, kaip yra. Kartais gali būti tvarkingai, kartais ne, bet savo darbą žinu iš galo.

Kaip viskas prasideda ir baigiasi

Ar sunku susitarti dėl išvežimo iš Bar Hill? Siaubingai sunku, jei žmogus nekalba lietuviškai ar angliškai, o tik rankomis rodo. Bet paprastai susitari. Kai sakau, kad vežu baldus iš Bar Hill, tai turiu omenyje, kad pats važiuoju paimti, o ne perduodu kažkam kitam. Viskas prasideda nuo to, kad žmogus paskambina ir sako „turiu sofą“. Aš klausiu: „ką dar turi?“. Jis sako: „spintą“. Aš klausiu: „kokia spinta?“. Jis nežino. Viskas užtrunka, kol nusifotografuoja arba nusiunčia ką nors panašaus iš interneto. Susitarti lengva, jei klientas tikslus. Jei ne – tai lošimas.

Kiek laiko užtruks, kol baldai atkeliauja į Lietuvą? O čia jau klausimas, ant kurio niekas negali duoti 100 proc. atsakymo. Paprastai saku 3-4 dienas, kai vežu baldus iš Bar Hill, bet angliškas oras gali su viską sugadinti. Prieš savaitę stovėjau 6 valandas ties Ferry terminalu, nes buvo vėjas. Taigi, teoriškai – greitai, praktiškai – žiūrėk, kaip sėks. Geriau neskubėk, o tai, kad aš važiuoju tiesiai, be pervežimų per sandėlius, jau sutaupo laiko.

Ar įeina sofa į jūsų vagoną? Žmogau, tu ką, man čia cirkas? Nežinau, kokia tavo sofa. Vienos įeina, kitos ne. Paskutinis kartas, kai vežu baldus iš Bar Hill, teko išmontuoti vieną „Corner sofa“, nes klientas pagalvojo, kad ji įeis pro duris kaip ir nieko. Matuoju visada aš, o ne klientas. Jei įeina – įeina, jei ne – reikia arba išmontuoti, arba vežti atviralaukiniame vagonelyje, o tai brangiau ir pavojinga lietaus.

Ką daryti, jei netelpa visi daiktai? Palik juos ten (juokauju). Bet rimtai, jei suplanavai 5 kubus, o pats pripylėi 8, tai reikės arba atsisakyti ko nors nereikalingo, arba mokėti už papildomą vietą. Aš negaliu magiškai išplėsti vagono. Vieną kartą teko vežti pianiną, kurio niekas neįvertino dydžio, ir teko viską kitaip perkraustyti po pusiau kelio. Tai tiesiog būna taip – ne visada telpa tai, ką planavai.

Ar galite užvežti šiandien? Jei aš būčiau stebuklas, galbūt ir galėčiau. Bet aš vairuotojas, ne taxis. Turiu grafiką, turiu kitus užsakymus. Jei tu skambini ryte, kai aš jau važiuoju link Eurotunelio, tai tikrai nešiandien. Planuoti reikia bent savaitę iš anksto, o idealiausiai – dvi. Tuomet, kai vežu baldus iš Bar Hill, galiu tiksliai suderinti laiką.

Ar imate ir senus daiktus išmesti? Priklauso nuo to, ką tu vadini „senais daiktais“. Jei tai tiesiog senas sofa, kuris nėra jau koks puikus, aš galiu jį paimti, jei turiu kur jį numesti legaliai Anglijoje. Už tai imamas papildomas mokestis, nes man reikia važiuoti į specialią vietą. Negaliu tiesiog jį padėti prie kelio kažkur miške, tai ne mano stilius. Nors esu girdėjęs, kad kai kurie „vežėjai“ taip daro.

Kodėl kiti kurjeri pigesni? Nes jie turi 40 metų senumo vagonus, kuriai dega 30 litrų šimtui, arba jie tiesiog apgaudo. Aš moku mokesčius, aš turiu draudimą. Kai vežu baldus iš Bar Hill, aš nešiu atsakomybę. Pigiau – dažniausiai reiškia, kad tavo baldai keliaus „kažkur“ su kažkuo, kas net neturi kelties bilieto. Pasirink arba kainą, arba ramybę.

Ar vežate tik į Lietuvą? Daugiausia taip, nes ten mano bazė, ten draugai, ten gerai žinau kelią. Bet kartais nuvažiuoju ir į Vokietiją, Olandiją, Belgiją. Žinoma, jei tu esi Bar Hill ir nori nuvežti baldus į, sakykim, Ispaniją, tai mes kalbėsime apie visai kitas kainas. Ten jau nebe taip paprasta „užsukti paralyžiuoti“.

Pinigai ir kainos (nuo ko priklauso)

Kiek kainuoja vienas kubinis metras? Dabar, kai kuras brangesnis už auksą, kainos šokinėja. Paprastai sakau nuo X iki Y, bet tai labai apibendrintai. Jei tu turi vieną kėdę, tai kainuos brangiau už kubą, nes reikia važiuoti tik dėl tos kėdės. O jei turi pilną vagoną – nuolaida garantuota. Tas, kas vežu baldus iš Bar Hill, turi susimokėti už kelią, kurį nuvažiavo tuščias grįžtant.

Ar brangu, jei reikia nešti aukštai be lifto? Ar tu man atrodai kaip keltuvininkas? Aš turiu nugarą, ji jau seniai nebe ta pati. Jei reikia nešti 4 aukštus be lifto, tai darbo užmokestis didėja. Ne tiek dėl to, kad aš tingiu, o dėl to, kad tai užtrunka dvigubai ilgiau ir yra pavojinga. Paskutinis kartą nešiau indaplovę į 5-ą aukštą be lifto Bar Hill gyvenvietėje... (arba tai buvo 4-as? Nepaisyk, buvo aukštai) ir beveik numetau ją laiptais.

Ką daryti, jei neturiu grynųjų? Kas dabar naudoja grynuosius? Sutinku ir pervedimus, ir kortelę Anglijoje. Bet geriau, kai pervedimas padarytas iš anksto, arba bent jau depozitas. Yra buvę atvejų, kai atvežu daiktus, o oponentas sako „o, aš pamiršau paimti pinigų iš bankomato“. Tuomet aš sėdi ir žiūriu į sieną. Patogiausia – bankas.

Ar galima sutaupyti, jei pats paimsite iš manęs sandėlyje Lietuvoje? Žinoma. Tai vadinama „išvežimas iš sandėlio“. Tau nereikia mokėti už pristatymą iki namų. Atvažiuoju į Vilnių arba Klaipėdą, tu pasiimi ir važiuoji. Tai labai populiaru tarp tų, kurie nori sutaupyti 50-100 eurų. Kai tik vežu baldus iš Bar Hill, visada pasakau, kad ši opcija yra.

Ar imate mokestį už benziną (fuel surcharge)? Anksčiau neėjo, o dabar privalo. Kainos degaline kiekvieną savaitę keičiasi. Aš negaliu būti filantropas. Jei benzinas pakyla 10 proc., aš privalau pridėti šį procentą prie sąskaitos. Tai standartinė praktika pasaulyje, o ne mano išgalvojimas.

Kada reikia apmokėti už paslaugas? Geriausia 50 proc. iš anksto, 50 proc. atėjus. Arba 100 proc. gavus prekes. Niekada nedirbu 0 proc. avansu, nes nieko neįmanoma numatyti. Gali būti, kad tu pats atšauksi dieną prieš išvykstant. O aš jau busu pirkęs bilietus.

Ar pervedate PVM sąskaitas? Taip, esu legalus veikėjas. Galiu pateikti sąskaitą faktūrą. Žinoma, jei tau reikia „be PVM“ (ir mums abiem žinom, ką tai reiškia), tai mes galime kalbėtis kitaip, bet oficialiai – viskas su štampais ir dokumentais.

Ar galima derėtis dėl kainos? Galima bandyti. Aš ne robotas. Jei turiu tuščias vietas grįžtant, galiu nuleisti kainą. Jei tu esi studentas ir veži tik kelias dėžes, galiu padaryti nuolaidą. Bet jei tu veži visą butą ir bandysi nuleisti kainą iki minimumo, tai atsiprašau – aš čia ne dirbti nuostoliui.

Bar Hill specifika ir maršrutai

Ar lankėtės Bar Hill anksčiau? Žinoma, važinėju ten nuolat. Tai geras taškas, nes geras priėjimas nuo A14 greitkelio. Nėra ten tokių siaurų gatvelių kaip kai kuriuose kaimuose. Viskas tvarkinga. Yra ten vienas „Park & Ride“ netoliese, kur dažnai sutinku lietuvius, laukiančius darbo. Taigi, vietą žinau kaip savo kišenę.

Ar sunku vairuoti tose Anglijos kelyse? Kairė pusė... po 20 metų vis dar kartais užmirštu, kur variklis. Bet serijoziai, Anglijos keliai, ypač aplink Kembridžą, yra labai užloaded. Viskas metu. Kai vežu baldus iš Bar Hill, visada skiriu papildomą valandą tam, kad tiesiog priartėčiau prie greitkelio. Transporto srautai ten siaubingi.

Ar yra kokių nors apribojimų Bar Hill? Ne, ten nėra tokių giliųjų namų, į kuriuos negalėtų privažiuoti sunkvežimis, nebent tu gyveni kažkur priešais pat upę. Bet tą reikia pasakyti iš karto. Yra viena vieta prie pat ežero (Bar Hill Lake), kur važiuoti sunkvežimiui nebuvo leista... arba gal buvo leista? Dabar jau geriau nebandyti, geriau susitinkame stotyje.

Ar galite užsukti į parduotuvę prieš tai? Jei tai kelyje, tai kodėl ne? Aš ne iš kieto. Bet jei turiu nukrypti 30 mylių į šiaurę, kad nusipirktum burrito, tai tada ne. Laikas – pinigai. Bet jei reikia nusipirkti pakavimo juostos ar dėžių, galiu sustoti prie „Tesco“ ar „Waitrose“ ten pat.

Ar ten yra kur užpilti degalų? Yra keli degaliniai. Benzinas ten brangus, kaip ir visur Anglijoje. Geriau užpilti prieš pat išvykstant iš Lietuvos, arba prieš plaukiant keltu, jei važiuoju per Harwichą. O jei per Doverį – ten ir taip daug mažmeninių degalinių.

Ar saugu palikti vagoną Bar Hill naktį? Niekuomet nepalikčiau vagono gatvėje be priežiūros. Jei reikia įrengti naktį, stengiuosi rasti saugią aikštelę arba stovėjimą su apsauga. Aš girdėjau istorijas, kai tiesiog nupjaununta priekabos spynos. Geriau užsidaryti sandėlyje arba važiuoti toliau.

Pavojai, problemos ir blogos firmos

Kodėl kiti kurjeri praranda daiktus? Nes jie dirba chaotiškai. Užkrauna, užrašo ant lapelio, o lapelis dingsta. Aš turiu sistemą. Bet ir man nutiko... kartą praradau vieną dėžę su indais. (Tiesą sakant, ji gal užslydo po sofa). Žmonės yra žmonės. Blogos firmos tai daro specialiai, kad gautų draudimo išmoką, o aš tiesiog stengiuosi neprisidirbti.

Ar dažnai įvyksta avarijų? Su Dievo malone ne. Bet matęs esu nemažai. Vieną kartą, kai vežu baldus iš Bar Hill, man priekais „užlipo“ kažkoks lenkas be vairuotojo pačios greitkelio viduryje. Visi stovėjo 4 valandas. Tokios dalykiai atsitinka. Tai riskas, kurį apima draudimas, bet nervų tai kainuoja daugiau nei pinigų.

Kas nutinka, jei sulūžo stiklas? Jei aš sulaužiau – moku. Jei tu blogai pakavai – tavo problemos. Stiklas yra labai jautrus daiktas. Reikia specialių dėžių, putų, o ne tik kelios senos laikraščio lapai. Esu matęs, kaip žmonės deda vitriną į „Ikea“ maišelį ir stebisi, kad ji atkeliauja subyrėjusi.

Ar pasirašote kokias nors sutartis? Žinoma, yra standartinis vežimo orderis (CMR). Jis yra pagrindas. Be jo niekur nevažiuoju. Jei kas nors sako „važiuok ant žodžio“, aš linkstu juoktis. Po 20 metų patirties žinau, kad žodis – niekas, kai stovi 10 tūkst. sterlingų vertės krovinys.

Kas jei vairuotojas susirga? Tuomet aš iešku pakaitinio. Arba, jei tai aš pats, stengiuosi važiuoti, kuo galiu. Kartais reikia nuryti tabletes ir važiuoti toliau, nes klientas laukia. Neidealu, žinau, bet tokia jau mada šioje verslo srityje. Sveikata – dalykas pavojingas.

Ar vežate chemiją ar pavojingus daiktus? Ne, nedarykite man tokių pasiūlymų. Aš ne chemikas. Aš vežu baldus, buities techniką, gal šiek tiek statybinių medžiagų. Bet jei tu bandysi įkrauti kažką, kas gali sprogti ar užsidegti, aš iškrentu iš vagono ir važiuoju namo.

Ar galiu su savimi važiuoti keleiviu? Techniškai negaliu. Mane gali bausti už tai, kad vežu nelegalų keleivį tarp prekių. Bet jei tai tavo žmona ir ji sėdi šalia, o mums tenka nuvykti į Angliją... kartais padarom išlygą, jei kelionė trumpa. Bet oficialiai – ne.

Ką daryti, jei pats sužinojau, kad nevykstu? Pranešk kuo ankščiau. Jei aš jau pripylęs degalų ir važiuoju link tavo namų, turi mokėti bent už kelionį iki to taško. Jei praneši savaitę iš anksto – nieko nemokėsi. Paprasta kaip morka. Atsakingumas – dalykas dvipusis.

O jei aš nežinau tikslaus adreso? Tu nežinai adreso, kur turi gyventi? Tai keista. Bet jei tai tik pervežimas tarp sandėlių, reikia bent pasto kodą (Postcode). Be posto kodo Anglijoje niekas niekur neranda. GPS tą žino, o aš pasikliauju GPS.

Ar pasitikite savo patikimumu? Po 23 metų dirbant šioje srityje, turiu ko pasitikti. Esu atvežęs tūkstančius baldų, esu padaręs klaidų, esu jas ištaisęs. Klientai grįžta, o tai geriausia rekomendacija. Tiesiog būkite sąžiningi dėl to, ką vežiate, ir bus viskas gerai.

Išvada

Galiausiai, viskas susiveda ne į tai, kiek aš uždirbu, o į tai, kaip saugiai turtas atkeliauja į vietą. Nors pasaulis pasikeitė, ir kainos skrido į viršų, principas lieka tas pats – kruopštumas ir sąžiningumas. Kai sakau, kad vežu baldus iš Bar Hill, aš žinau, ką turiu omenyje, ir žinau, kokių iššūkių gali tekti susidurti kelyje. Nesitikėkite idealų, tikėkite realiu požiūriu ir darbu, kurį atlieku. Jei reikia patikimo žmogaus su „senos mokyklos“ patirtimi – skambinkite, mes susitarsime.