Vežu baldus iš Askern: dviejų dešimtmečių patirtis ir realios situacijos

Dirbu su kroviniukais jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo sofos, išlindusios per tentą, iki tokių dėžių, kurias neįmanoma pakelti vienam žmogui. Jei ieškote kas patikimai vežu baldus iš Askern, tuomet esate tinkamoje vietoje, bet nepamirškite – šis darbas niekada nesąlyginai tobulas. Askernas, esantis netoli Donkasterio, turi savo niuansų, apie kuriuos dažnai užmiršta net patys patikimiausi klientai. Šiame straipsnyje pasistengsiu papasakoti, kaip viskas vyksta iš vidaus, be jokių gražių viršelių. Čia gausi tiesos, kart su neryžtingomis akimirkomis ir praktiškais patarimais.

Kodėl kainos kyla ir kodėl reikia kantrybės

Kiek kainuoja vežti baldus iš Askern į Lietuvą?

Visada sakau klientams, kad vieno mygtuko nėra. Jei kas tiesiogiai sako, kad vežu baldus iš Askern už fiksuotą kainą nepaisant tūrio, tuomet kažką čia slepia. Standartinis reisas kainuoja nuo kelių šimtų eurų, bet viskas priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau vietos jums reikia. Paskaičiuoti kubinius metrus telefonu yra beveik neįmanoma, todėl dažnai tenka sekti savo intuiciją, kuri dažniausiai nieko negera.

Kas daro įtaką galutinei kainai be tūrio?

Būna taip, kad tūris mažas, o svoris didelis, pavyzdžiui, jei pervezate metalines konstrukcijas ar sunkią senovinę spintą. Tada vairuotojas gali įsiduoti, jei tikrai sunku įkelti. Taip pat įtakos turi pats maršrutas – ar reikės važiuoti į gyvenvietę, kur siauri keliai, ar galima tiesiai iš magistralės paimti. Dar vienas dalykas – degalų kaina Anglijoje svyruoja labai stipriai, nors klientams tai dažnai neatrodo svarbu.

Ar galiu gauti nuolaidą, jei turiu mažai daiktų?

Jeigu tikitės didelės nuolaidos vos už vieną ar dvi dėžes, tai gali nukristi. Tiesą sakant, mums labiau praverčia krovinius, kurie užpildo vidų, negu po kišenę. Bet visada galima susitarti, jei jūsų daiktai yra kelyje, kurią ir taip važiuoju. Tada aš galiu pasakyti „gerai, įmesime jums“, bet tai ne taisyklė, o labai dažnai atsitiktinumas.

Kas nutinka, jei užsakovas vėluoja susitikti su vairuotoju?

Anglijoje dažnai būna, kad susitarti laikas yra griežtas, bet... gyvenimas. Jei pavėluote valanda, vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už laisvo laiko laukimą, nes ten taisyklės griežtos. Esu matęs situaciją, kai klientas neatėjo prie sandėlio, nes užmiršo kodus, ir vairuotojas privalėjo važiuoti toliau, palikdamas dalį krovinių. Geriau rašykite man iš anksto, kad įtariate vėlavimą.

Ar į kainą įeina krovimo darbai ar tai atskiras mokėjimas?

Tai dažniausia paini vieta. Kai sako, kad vežu baldus iš Askern, dažniausiai turiu omenyje tik transportą. Jei reikia nešti iš trečio aukšto be lifto, tai jau kita istorija ir kaina didėja. Vieną kartą teko nešti pianiną laiptais, kurie buvo tokie siauri, kad neįsivaizdavau, kaip mes tai padarėme be sužalojimų, todėl toks darbas visada apmokamas atskirai.

Kaip geriausia apmokėti už paslaugas – grynais ar pervedimu?

Pinigai visada yra jautri tema. Mums geriausiai, kai sutarta dalis sumos surenkama iš anksto, o likusią – pristatymo metu. Anglijoje grynaisiais mokėti nebepopiaru, o Lietuvoje – vis dar įprasta. Dėl to kartais kyla nesusipratimų. Aš visada patariu pasirašyti sutartį, kad būtų aišku, kas ir kada turi sumokėti, taip sutaupysite nereikalingų nervų abiem pusėms.

Kelionės eismas: Askernas, Donkasteris ir keliai

Kiek trunka kelionė iš Askern iki Lietuvos?

Teoriškai tai turėtų trukti apie 24–30 valandas纯 vairavimo, bet realybėje viskas užtrunka ilgiau. Reikia įskaityti pietus, poilsius ir, žinoma, muitinę. Jeigu viskas vyksta sklandžiai, tai šiandien užsakovą iškviečiame, o po dviejų-diejų jau gali būti pas jūsų namuose. Kartais vėluojame, nes tiesiog užstringame urvuose, tai normalu.

Kiek mylių per dieną įveikiama vairuotojui?

Mes turėtume važiuoti pagal tachografą, bet kartais... žinote, keliukai. Vidutiniškai tai yra apie 400–500 mylių per dieną, jei nėra didelių spūsčių prie Londono ar Birmingham. Ypač kai važiuojame pro Donkasterą, ten eismas gali būti labai chaotiškas. Vieną kartą stovėjome tris valandas dėl avarijos ant M18 kelio, tai viską sugadino.

Ar sunku važiuoti į patį Askerno miestelį dideliu sunkvežimiu?

Askernas nėra didelis miestas, o labiau miestelis, todėl ten yra siaurų gatvių. Jei gyvenate centre su važiuojamąja dalimi kuria sunkiai pravažiuoja didelė mašina, gali tekti perkrauti daiktus į mažesnį furgoną prie miesto ribų. Aš asmeniškai stengiuosi to išvengti, bet kartais nieko nepadarysi – gatvės tiesiog nepritaikytos 18 metrų ilgiams monstrams.

Kur tiksliai susitinkame su vairuotoju daiktus pasiimti?

Paprastai tai būna jūsų namų kiemas arba artimiausias viešasis parkavimas. Bet jei ten yra „Yellow line“ geltona linija, vairuotojas negali stovėti. Tada reikia ieškoti variantų. Geriausia, jei jūs pats padėsite surasti vietą, kur nesišauks neigiamo dėmesio iš policijos ar vietinių gyventojų, kurie myli skųstis dėl sunkvežimių.

Ar galiu susivažiuoti su vairuotoju iki Lietuvos?

Retai kas kuria tokius klausimus, bet kartais nutinka. Teisiškai tai sudėtinga dėl draudimo ir tachografo taisyklių. Jeigu jūs būsite kabine, tai vairuotojas turi pratestuoti poilsio laiką, o jis ne visada nori tai daryti. Be to, ilgas kelias su nepažįstamu žmogumi gali būti varginantis, geriau jums nusipirkti bilietą lėktuvu.

Kaip su kelių žymėjimu ir greičio matuotojais Anglijoje?

Ten visur yra kamerų, ir baudos didelės. Nors esu senas vilkas, kartais ir aš užsidegu, o tada ateina laiškas po mėnesio. Vežant baldus iš Askern reikia būti ypač atsargiamui, nes važiuojant pro gyvenvietes greitis greitai krenta. Nenorėčiau, kad mokėtumėte už mano baudas, tai įskaitoma į sąskaitą, jei kas nutiktų.

Ką daryti, jei kelias užsidaro dėl statybų?

Anglijoje viskas kažkas pasta ar remontuoja. GPS kartais meluoja ir siunčia į uždaromas gatves. Tada reikia šalti ir ieškoti apvažiavimo, o tai suvalgo degalus ir laiką. Prašau kantrybės, jei vairuotojas skambina ir sako, kad pasiklydo – tas miestelis gali būti labai painas, ir net vietiniai ne visada žino kur eiti.

Baldų paruošimas: kas nuo ko priklauso

Kaip apsaugoti baldus, kad jie nesužaloti įsikrovimo metu?

Turime plėvelių ir uždaromų dėžių, tai pagrindas. Jei baldai turi stiklinės dalys, jos turi būti uždengtos storomis kartonais. Vieną kartą klientas pasakė, kad „viskas tvarkingai“, o pasirodo, vitrinos durys buvo nepririštos. Galvojau, kad sprogs. Visada patariu patiems vartyti ir uždengti brangius daiktus, o mums palikti tiesiog krovimą (geriau perdaug, negu per mažai).

Ar reikia išmontuoti baldus prieš vežimą?

Didelės spintos ar lovos dažnai neina praeiti pro duris ar įlįsti į liftą. Jeigu jūsų baldai yra kompleksiniai, geriau juos išmontuoti. Aš galiu padėti su atsuktuvu, bet ne visada su manim yra meistras, kuris suprojektuoja baldus atgal. Dar geriau, jei pažymite, kuris skručas nuo kurios detalės, kitaip bus begalybė vargų surinkiant.

Kas jei baldai į mano namus neįeina pro duris?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta, o durys per siauros. Tada tenka išmontuoti langus arba kabilti į antrą aukštą pro langą. Kartais padedame, kartais sakome – „mes nevedame per langus“. Už papildomą mokestį, žinoma, galima išbandyti visus variantus, bet atsakomybę už sugadintą sieną ar langą prisiima užsakovas. Buvome tokioje situacijoje Shefielde, tai... nelabai smagu.

Ar galite pervežti pianiną ar kitus labai jautrius daiktus?

Vežu baldus iš Askern įvairiuos, bet pianinai ar senoviška porcelianas yra atskira tema. Jie reikalauja specialios įrangos, kurią ne visada turiu šioje mašinoje. Tokiu atveju reikia planuoti specialų reisą, o tai kainuos brangiau. Negaliu tiesiog įmesti pianino ant grindų tarpjų, jis tikrai subyrs nuo vibracijos.

Ką daryti su buitine technika – šaldytuvais, skalbimo mašinomis?

Jos turi būti išleistos iš vandens ir visiškai išdžiūvusios. Jeigu šaldytuve liks vanduo, jis užširs per tunelį arba užliegs kitus daiktus. Taip pat būtina užfiksuoti dangtelius juostele, nes jie gali atsiverti ir nulūžti rankenos. Dažnai klientai tai pamiršta ir vėliau stebisi, kodėl jų šaldytvas kvapuoja pelėsiu.

Ar reikia sudaryti inventoriaus sąrašą?

Būtina. Be jo, jei dingsta kažkas mažo, pvz., pašto dėžutės raktas, mes negalėsime nieko padaryti. Sąrašas taip pat padeda muitinėje, nes ji mėgsta žinoti, ką vežate. Parašykite ant popieriaus arba nufotografuokite viską, tada bus aišku. Geriau daugiau laiko praleisti rašant, nei vėliau ginčytis.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos reikalavimai

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš Anglijos?

Nors Anglija jau ne ES, tai vis tiek reikia pagrindinių dokumentų: vairuotojo pažymėjimo, transportavimo sutarties ir, svarbiausia, inventoriaus sąrašo. Jeigu jūsų daiktai yra buvę naudojami ilgiau nei 6 mėnesius, galima kreiptis dėl PTO (perkeliamų turtui daiktų) išleidimo, tai sutaupo daug pinigų. Be to, turi būti tvarkingi TIR dokumentai, jei važiuojame su tentu.

Kas yra TIR važtaraštis ir kodėl jis svarbus?

Tai tarptautinis dokumentas, leidžiantis važiuoti be muchių kiekvienu pasienio punkte. Askerne tai nebūtina, tačiau kertant sieną tarp Kalės ir Doverio, jis praverčia. Nemanau, kad jums reikia gilintis į detales, tiesiog žinokite, kad tai mūsų galva. Jei TIR neteisingai užpildytas, baudos gali būti didelės.

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą muitinėje?

Techniškai taip, ypač jei tai yra brangūs daiktai: kompiuteriai, brangios laikrodžiai, juvelyriniai dirbiniai. Jeigu deklaruosite mažiau, o rinks daugiau – tai kontrabanda. Esu matęs, kaip muitininkai iškrauna visą furgoną vien dėl to, kad klientas neparašė apie dviračia. Geriau parašykite viską, ką tikriausiai turite.

Kas nutinka, jei trūksta kokių nors dokumentų pasienyje?

Tada laukiamės. Kartai tai gali trukti valandą, kartai dvi dienas, jei reikia siųsti dokumentus iš naujo. Nors aš stengiuosi turėti viską tvarkoje, kartais klientai nusiunčia pavėlavus. Tas laukimas mums nieko neduoda, tik prarandame laiką, kurį galėtume praleisti važiuodami keliu. Buvau toks laikas, kai teko prašyti muitininko, kad leistų važiuoti be vieno popieriaus, pažadėjus jį atsiųsti vėliau (žinoma, tai ne visada pavyksta).

Kodėl Lietuvoje muitinė dažnai stabdo mašinas su baldais?

Jie tiesiog atsargūs. Dažnai būna bandymai įvežti prekes pavadintas „asmeniniais daiktais“, o iš tikrųjų tai prekybai skirtas turtas. Jeigu aš vežu kelis šimtus dėžių su vienodu turiniu, tai keliauoja įdomumą. Jei tai tik jūsų išsikraustymas iš buto, dažniausiai viskas praeina sklandžiai.

Ar patys registruojate krovinius ar tai turi daryti klientas?

Mes su vairuotojais tai darome jau automatiškai, kadangi sistema tokia yra. Jūs tik turite pateikti duomenis (knygnešių sąrašą), o mes juos įvedame į sistemos. Jeigu kas nors negerai, aš pats skambinu ir sureguliuoju, nereikia jums jaudintis dėl tų biurokratinių reikalų, nebent yra kokių nors ypatingų atvejų.

Kokia yra tikimybė, kad krovinys bus tikrinamas fiziskai?

Nedidelė, bet egzistuoja. Statistiškai apie 5–10 proc. mašinų patenka į „raudonąją zoną“. Askernas nėra labai įtartinas rajonas, bet jei krovinys atrodo keistai – pvz., padėtas netvarkingai – gali sustabdyti. Tada turi viską iškrauti (ir vėl užkrauti), o tai laiko imlus procesas (ir kartais nerealingai brangus).

Ką daryti, jei daiktai sugadinti pervežimo metu?

Pirmiausia reikia sukurti defektų aktą dar vietoje, prieš pasirašant pavedimus. Jei pasirašote, kad viskas gerai, o vėliau namuose pastebite įtrūkimą, mums bus labai sunki padėti. Turime draudimą, bet jis neveikia, jei pažeidimas pastebėtas jau atidarius furgono duris pas gavėją. Būkite budrūs.

Ar galima sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių mašinų turi GPS sekimą. Aš galiu jums nusiųsti nuorodą, kur pamatysite, kur mašina yra. Bet ne visada tai veikia tiksliai, ypač tuneliuose arba kai vairuotojas užmiršta įjungti terminalą. Geriau tiesiog man irskambinkite, jei jus kamuoja nerimas.

Kaip elgtis, jei vairuotojas sulaiko daiktus be priežasties?

Tai yra nelogiška, mums moka už atliktą darbą, o ne už laiką, kai krovinys stovi pas mus. Kartais įvyksta avarijos ar techninės bėdos, bet apie tai pranešame iškart. Jeigu vairuotojas neatsiliepo į skambučius per 24 valandas – skambinkite man, aš pats susirasiu jį per radiją arba policiją (tikrai, buvo tokių atvejų, kai reikėjo).

Ar verta rinktis mažesnes įmones?

Kodėl aš rekomenduoju mažas, patikimas komandas o ne gigantus?

Didelės firmos turi standartus, bet neturi individualaus požiūrio. Jeigu aš vežu baldus iš Askern, aš žinau kiekvieno savo kliento vardą ir ką jis vežia. Didelėse firmose daiktai dingsta tarp sandėlių, o paskiau niekas nežino, kur jie dingo. Mažos komandos vertina savo reputaciją, nes vienas neigiamas atsiliepimas gali sunaikinti verslą.

Ar mažos komandos turi draudimą?

Taip, mes privalome turėti KET draudimą (atlyginimo už krovinių dingimą ar sugadinimą draudimas). Be to, neturiu teisės vežti be jo. Užsakinėdami pasitikėkite ta firma, kurios duoda sutartį, o ne tik „žodį“ per žinutę. Tai jūsų saugumas.

Kaip sužinoti, ar firma yra patikima?

Pažiūrėkite ne tik į gražias nuotraukas svetainėje, bet ir į tai, kiek laiko jie egzistuoja. Jei sako, kad veža jau 20 metų, tačiau jų įmonė įkurta prieš mėnesį – tai aštuoni. Paprašykite adresų ar buvusių klientų atsiliepimų (tikrų, o ne nupirktų).

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad logistika yra sudėtingas procesas, kurio negalima visiškai valdyti, net jei turi 20 metų patirties. Jei ieškote, kas profesionaliai ir sąžiningai vežu baldus iš Askern, svarbiausia yra komunikacija ir pasitikėjimas. Nenuviltų, jeigu kas nors nepavyks pagal planą, svarbiau, kad būtume pasiruošę tai išspręsti. Susisiekti su manimi visada galite iš anksto, o mes su vairuotojais pasistengsime padaryti viską, kad jūsų turtas atvyktų saugiai ir laiku.