Vežame baldus iš Kingswinford: Neapdailintas tiesas apie pervežimus iš Jungtinės Karalystės

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir vis klystu, kai manau, kad mažiau kaip per savaitę viskas pasikeis. Anglija yra Anglija – ten visada atsiranda kažkas naujo, kas sugadina mūsų grafikus. Pastaruoju metu dažnai gaunu užklausų iš tos pačios vietos – Vakarų Midlandso. Žmonės grįžta namo ir jų labai domina, ką reiškia vežame baldus iš Kingswinford praktiniame lygmenyje. Nėra tiek paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač kai kalba eina apie senąjį kontinentą ir Breksito pasekmes, kurios vis dar kandią. Čia ne tik apie vairavimą, bet ir apie tai, kaip išvengti nervingų situacijų tarpininkaujant tarp kliento, kuris nori taupyti, ir vairuotojo, kuris nori miegoti.

Kaip prasideda viskas ir kiek tai kainuoja?

Kiek kaštuoja vežti baldus iš Kingswinford iki Lietuvos?

Čia visada yra pirmasis klausimas, nors atsakymas niekada nelabai patenkina. Jei kalbame tik apie kainą, tai ji svyruoja kaip orai. Esu dirbęs ir su tais, kurie mokėjo už VIP servisą, ir su tokiais, kurie norėjo, kad viską prisikračiau į „vabalą“ su juodais stiklais. Kaina priklauso nuo to, kiek tikrai vietos užims jūsų daiktai – ar tai bus viena sofa, ar visas namų ūkis. Be to, Kingswinford nėra prie pat patogaus magistralės, ten tenka važiuoti siaurais keliais, kas įtakoja laiką, o laikas – tai pinigai. Taigi, už nereikšmingą krovinį galima susimokėti nuo kelių šimtų eurų, o jei reikalingas pilnas krovinių mikroautobusas su kėlimu, skaičiuokite nuo tūkstančio aukščiau.

Ar galite kabliukais pavogti kainą, kaip kiti?

Aš niekada nedirbu su „kabliukais“, bet galiu pasakyti, kad rinkoje tokių gausu. Yra firmų, kurios sako „nuo 200 eurų“, o paskui atvyksta ir sako, kad jūsų spinta netilpo į skalbę, reikia antringo mašinos. Aš visada stengiuos įkainoti tikrai iš anksto. Kartais galiu suklysti dėl kelio ilgio (Anglijoje visados užstringa ties kąsniais), bet kainos aš nesikeičiu. Sutartis – tai sutartis. Jei aš sakau, kad vežame baldus iš Kingswinford už tiek, tai taip ir bus, net jei aš ten praleisiu valandą daugiau.

Ar verta laukti, kol užpildysite mašiną (grupinis krovinys)?

Kai kurie klientai taip daro ir taupo, bet man asmeniškai tai kelia nerimą. Palikti savo daiktus kažkurame sandėlyliu Birmingeme ar kitame mieste ir laukti, kol rasiems kampanijoną... Žinau, kad tai pigiau, bet rizikuojate, kad tą kampanioną bus kažkas, kas veža drabužius su kandimis ar statybines atliekas. Aš dažniau siūlau tiesioginį pervežimą, jei jums brangu rūpintis. Tačiau jei laiko nėra, grupinis krovinys yra būdas, kaip sutaupyti 30-40 proc. Vis dėlto, jei jums svarbu saugumas, geriau nesiginti su šia sistema.

Kaip mokėti? Grynais ar kortele?

Geriau banko pavedimu, turiu omenyje. Anglijoje vis dar daug kas moka grynais, bet aš vengiu tai daryti didelėmis sumomis – pavojinga važiuoti su piniginėmis. Kortelės mokėjimas tinka, bet tada reikia prisidėti procentą bankui. Paprasčiausiai viskas susitaria pavedimu – tai ir aišku, ir tvarkingai. Kartais kas nors bando sulyginti atvykus į vietą, bet aš tokio dalyko nepripažįstu. Dirbu su sąskaitomis, ne su kišeniniu.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Anglai myli savo šventes. Jei reikia važiuoti sekmadienį ar šventę, tenka mokėti vairuotojui už viršvalandžius, o Britanijoje darbo įstatymai griežti. Be to, sekmadieniais Kent’o sąsiauryje gali būti didelės eilės, ir tai suvalgo laiką. Aš visada stengiuos planuoti važiavimus viduryje savaitės, kada eismas mažesnis, bet jei jums reikia, kad ką nors atgabentum būtent šeštadienį, tai kainuos brangiau. Nėra čia jokios magijos, tiesiog logistika.

Pakavimo ir krovinio niuansai

Ar aš turiu pats susirinkti baldus?

Galite, tik tada nepykite, jei ko nors neįsukuote atgal. Esu matęs, kaip žmonės išardytus spintas meta į krebą be vinų maišelių. Tada tas susirinkimas vietoje trunka tris kartus ilgiau. Aš pasiūlyau paslaugą – surinkimas ir išrinkimas. Nors aš tarpininkauju, bet vairuotojai dažnai sugeba tai padaryti greičiau. Tai sutaupo laiko vietinėje pusėje. Angliški baldai kartais būna keistoki, su savotiškomis detalėmis, tad be instrukcijų gali būti trapu.

Kaip su elgetėjimo kainomis už pakavimą?

Kai sakau „pakavimas“, tai ne tik, kad įmeskite į maišelį. Aš turiu omenyje putoplasto, kartono, lipdukus. Kartais atvykstu į butą, kur viskas stovi ant grindų, o klientas klausia: „Ar jums neprireiks pakavimo?“. Žinoma, reikės. Negaliu įkrauti nuogo stikalo indo į furgoną. Pakavimo medžiagos dabel brangios (dėl tos pačios infliacijos), tai ne stebuklo dalykas. Jei norite sutaupyti, užpakuokite patys, bet atsakingai. Jei kažkas sudužs jūsų dėka, aš nebusiu kaltas.

Ar galima vežti ir maisto produktus?

Tai yra sudėtingas klausimas. Jei tai džemai ar uždarytos skardinės – tai prašom. Bet jei bandote įvežti mėsą ar sūrį, čia prasideda muitinės šou. Mums neverta rizikuoti visa mašina dėl kelio dešrų. Muitininkai turi šunų (tikrai, tokia tiesa), kurie uodoja viską. Jei randa draudžiamų produktų, gali konfiskuoti ir baudžia. Ir baudą sumoka vairuotojas, o ne jūs. Taigi, geriau neparašyti manąs sąrašo su kumpiu. Aš draudžiu tokius dalykus savo maršrutuose, kad nesutraukčiau galvos.

Ar sauguvežti pianiną ar didelę vitriną?

Dideli, sunkūs daiktai reikalauja ne tik jėgos, bet ir įrangos. Paprastas „Ford Transit“ su vienu vairuotoju čia nepastovės. Reikia keltuvo arba bent jau dviejų stiprių vyrukų. Aš vieną kartą matęs, kaip bandė įstumti pianiną laiptais be Juodmarškinių – gale teko skambinti gelbėtojams dėl nugaros skausmo. Jei turite tokį daiktą, praneškite iš anksto. Mums reikės pasirūpinti technika. Tai kainuoja, bet ne tiek, kiek kainuoja naujas pianinas ar gydytojas.

Ką daryti, jei daiktų yra daugiau nei planavome?

Tai klasika. Skambinate sakydami, kad tik tris dėžes, o atvykstate – ir ten pilnas butas. Aš to nekenčiu, nes mano mašinos planuotos pagal kubus. Jei daiktų padaugėja, gali tekti palikti kažką ant kiemo arba reikalingi dar du reisai. Aš stengiuos įvertinti atidžiai, bet jei jūs patys nežinote, ką turite, tai aš nebūrėtojas. Būkite sąžiningi dėl kiekio, tai padės mums abiem.

Kelionės, muitinė Anglijos specifika

Kiek trunka kelionė iš Kingswinford?

Teoriškai – 24-36 valandos iki Lietuvos, jei vairuoti be sustojimų. Tačiau mes ne robotai, o ir kelyje yra Anglija, kurioje eismo įvykiai kasdien. Be to, reikia nueiti iki Dover’io ar Folkestone’o, persikelti per kanalą. Tas persikėlimas gali užtrukti valandą, o gali ir penkias, jei techniniai nesklandumai ar audra. Taigi, skaičiuokite, kad nuo išvežimo iki pristatymo praeina 2-3 dienos. Nereikia skambinti man kas valandą klausiant „kur jūs?“, jei aš važiuoju per Belgiją ir ten yra eismas.

Kaip dabar veikia muitinė su Breksitu?

Nepasakysiu, kad tai lengva. Anksčiau tiesiog važiuodavai, dabar reikia pildyti deklaracijas. Jeigu jūs perkate daiktus ir siunčiate sau (tai yra prekės), reikia mokėti PVM ir muito. Jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius, tai mokesčių nėra (reikia pateikti inventoriaus sąrašą su pasirašymu). Bet muitininkai gali abejoti, jei atrodys, kad viskas nauja. Aš esu matęs, kaip traukė į patikrą „naujus“ (pablukusius) baldus. Geriausia turėti nuotraukas ar pirkimo čekius, jei kas kils įtartų.

Ar reikia man daryti ką nors specialiai prieš atvykstant?

Sudarykite sąrašą. Ne „balda, kėdė, stalas“, o konkrečiai: „medinė spinta, 2x1m, 50kg“. Muitinei to reikia. Be to, pažymėkite dėžutes. Jei vairuotojas pamatys „Virtuvė“, jis žinos, kad dėžę reikia krauti ne po 100 kilogramų svorinę dėžę. Organizacija iš jūsų pusės pagreitina procesą. Aš negaliu būti jūsų vadybininkas, aš tik pervežėjas.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daug kas klauso. Teoriškai – taip, jei yra vietos (sėdynių keleivių skaičius yra ribotas). Bet praktiškai – vairuotojas įsibėgėjęs, jis nori pavairuoti, pailsėti, o ne kalbėti. Be to, kai kurios kompanijos draudžia imti keleivių dėl draudimo. Aš asmeniškai neesu prieš, jei tai sutarta iš anksto. Bet nepamirškite – Kelionė į Angliją ir atgal nėra poilsinė kelionė. Tai ilgas sėdėjimas vibruojančiame kablyje.

Kas vyksta su mašina, jei ji sugenda?

Tai mano blogiausias nerimas. Kartais tiesiog užsidega indikatorius, kartais – sunkiau. Aš visada turiu draudimą „pagalba kelyje“ ( breakdown cover ), kuris veikia visoje Europoje. Jei nutinka kažkas baisaus, mes gauname techninę pagalbą. Bet tai reiškia vėlavimą. Negaliu padaryti, kad mašina skraidytų. Jei skubate labai gerai, visada turkite galvoje Planą B, nors aš stengiuos, kad tokio nereiktų.

Komunikacija ir problemos

Kaip susisiekti, jei reikia skubiai?

Mano numeris visada aktyvus (kai aš nemiegu). Bet prisiminkite, gali būti, kad aš esu laukoje ar vairuoju. Geriausia rašyti žinutę – „WhatsApp“ ar „SMS“. Aš atsakau, kai tik galiu. Nereikia skambinti dešimt kartų iš eilės, jei neatsiliepu – reiškia, kas tikrai trukdo. Anglijoja ir kitur yra vietų, kurioj nėra ryšio, taip pat būna.

Ar jums patinka dirbti su Anglijos lietuviais?

Dauguma geri žmonės. Yra tokių, kurie bando sutaupyti iki paskutinio cento, bet to suprantu – gyvenimas brangus. Kartais būna nemandagu, kai žmogus negali suspėti susirinkti daiktų, o vairuotojas laukia po langais. Viskas priklauso nuo pagarbos. Jei jūs man atsiduodate raktus ir leidžiate dirbti, viskas praėga sklandžiai. Jei stovite viršuje ir vadovaujate kiekvieną žingsnį, tai užtrunka ilgiau ir erzina. (Aš pasakiau „erzina“? Nors turiu omeny „apsunkina“).

Ar buvote nusivylęs keliais klientais?

Žinoma. Vienas kartas vykau iš Kingswinford, o klientas atsisakė mokėti pristatymo mokestį Lietuvoje, nes... „jūs ir taip važiuojate ten“. Na, ką aš tau pasakysiu. Aš ne labdarys. Tokiu atveju aš palikau daiktus artimiausame sandėlyje Lietuvoje, o jis turėjo važiuoti pats pasiimti. Tai papildomi kaštai jam ir nervai man. Nerekomenduoku elgtis taip – verslas yra verslas.

Kaip elgtis, jei kažkas sulūžo pervežimo metu?

Tai retai nutinka, jeigu pakavimas geras.