Vežame baldus į Loftus: pilnas gidas kas čia vyksta užkulisiuose

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus. Pamačiau viską – nuo tada, kai reikėjo vežti vienintelę kraitį „mercedesu“ vokietijon, iki milžiniškų projektų, kai reikėjo išsiveržti su konteineriais į Australiją. Žmonės visada klauso: „kokia kaina?“, „kada bus?“, bet retas susimąsto apie tai, kas nutinka tarp to punkto A ir punkto B. Kai sakome, kad vežame baldus į Loftus, tai nereiškia tik to, kad pakrauname ir važiuojame. Tai yra sudėtingas mechanizmas, kur kartais suka ratus gerai, o kartais – tiesiog užšąna ant kelio. Čia jūsų ne tiek „gražus“ straipsnis, kiek realus pakalbos su vadybininku įrašas. Tie, kurie jau bandė daryti tai patys, žinos, apie ką kalbu, o tiems, kurie tik planuoja, pasakysiu – gerkite kavą, bus ilga kalba.

Apie pinigus, kad nenumirtum iš nustebimo

Kiek kainuoja vežti baldus į Loftus if we talk real numbers?

Žinoma, visi nori girdėti skaičių iš karto. Problema ta, kad kainos šiuo metu šokinėja kaip kiškys žiemą. Jei kalbame apie mažą siuntą, pavyzdžiui, keletą dėžių ar vieną divaną, tai gali siekti nuo 600 iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo to, kaip greitai reikia. Jei kalbame apie visą namų ūkį su konteineriu, tai skamba kitaip – čia jau kalbame apie 4-8 tūkstančius eurų neapykantoje. Nepamirškite, kad vežame baldus į Loftus ne oro linijomis, o jūra, tai svoris ir tūris čia valdovai. Praeityje buvo pigiau, bet degalai pabrango, ir tai ne mano kaltė.

Ar galima kažkaip padaryti, kad būtų pigiau?

Galima, bet tikrai nerekomenduoju. Žmonės sako, „ne, mes patys pakelsime“, „mes patys supakuosime“ o tada kyla pykčiai, kai dėžės sutrupa kelyje. Jei norite sutaupyti, galiu pasakyti tik vieną – atsikratykite nereikalingų daiktų. Kodėl jums vežti tą sovietinę spintą, kurią seniai planavote išmesti? Tas tūris moka. Tas, kas sako, kad vežimas gali būti pigus, meluoja. Jei kas siūlo neįtikėtinai low kainą, 100%, kad jis jums padarys problemų su muitine arba dingimo.

Kada reikia sumokėti ir ar įmanoma atidėti?

Standartinė praktika yra tokia, kad imame avansą, kad pradėtume darbus, o likutį – išsiuntus arba prieš išsiuntimą. Aš asmeniškai nebūčiau patikėjęs firmoms, kurios sako „mokėk kai gausi“. Tai per daug rizikinga. Mes bent jau turime apskaitą, o kai kurie „vairuotojai“ tiesiog išnyksta su jūsų pinigais. Aš turiu omenyje, kad yra geresnių ir blogesnių variantų. Kartais gali susitarti, jei esi ilgas klientas, bet dažniausiai reikia grynųjų arba perleidimo. Kredito kortelės taip pat imame, bet su pridėtimi.

Kas įeina į tą kainą? Ar yra paslėpti mokesčiai?

Turiu būti sąžiningas – į kainą įeina pakavimas (jei nurodėte), paėmimas iš namų, ir vežimas iki uosto. Kas neįeina? Tai yra patys gabenimo jūros mokesčiai, muitinės išlaidos Australijoje ir galutinis pristatymas į jūsų namus Loftus rajone. Ten vietiniai vežėjai turi savo tarifus, kurių aš negaliu nustatyti būdamas Vilniuje. Žmonės dažnai nustemba, kai gavę siuntą turi sumokėti dar 300-500 dolerių vietiniam agentui. Tai ne mokesčiai mums, tai jų darbas uoste.

Kas daryti, jei pasiūlyte kaina, bet man per brangu?

Neraginu ieškoti pigiau, bet jei tikrai šiurpina – pabandykite sumažinti tūrį. Kiekvienas kubinis metras kainuoja. Galbūt nereikia vežti dviračių, jei ten juos nusipirksite pigiau? Arba nereikia vežti tos didžiulės skrynės su drabužiais, kurių nenešiojate? Aš niekada nedirbuu savo nuostoliai, todėl nuolaidos galiu duoti tik vieninteliam atvejui – jei tuose pačiuose maršrutuose turiu dar kitą siuntą, tada galiu padalinti išlaidas. Tai vadinasi dalinimas krovejo arba dalinimas konteinerio.

Ar įmanoma gauti fiksuotą kainą?

Įmanoma, bet tik tam tikram laikotarpiui. Jei mes sudarome sutartį šiandien, ir aš įvertinu kainą, tai po trijų mėnesių kuras gali pabrangti 20%. Tada arba aš dirbu nuostolingai, arba aš turiu paprašyti papildomai. Dažniausiai stengiamės fiksuoti, jei tai yra standartinis kuras (fuel surcharge) nešokteli. Bet esant tokiai situacijai pasaulyje kaip dabar, garantuoti kainą ilgam laikui yra beveik neįmanoma. Taip yra ir su kitomis firmomis, jei jie sako kitaip – tikriausiai meluoja.

Ką daryti, jei neturiu tiek pinigų dabar?

Galima pabandyti kreiptis į banką dėl paskolos, arba tikrai laukti. Nenorėčiau, kad tu darytum kaip vienas klientas prieš penkerius metus – jis pardavė pusę baldų, kad galėtų susimokėti už išvežimą. Tai gaila, bet buvo būtina. Geriau palikti keletą daiktų čia ir saugiai vežti tai, kas svarbiau, nei bandyti spausti save ir tada verkti, kai pritrūksta pinigų muitinėje.

Kaip viskas tikiai vyksta? Vežame baldus į Loftus specifika

Kaip prasideda viskas? Ar jūs atvykstate namo?

Prasideda nuo skambučio arba užklausios. Tada mes susitvarkome vizitą. Aš arba mano vadybininkas atvykstate pas jus, pažiūrime, ką turite. Nerekomenduoju siųsti tik nuotraukų, nes nuotraukoje nesimatomas tūris. Vieną kartą žmogus siuntė nuotraukas pasakydamas, „tai tik kelios dėžės“, o atvažiavome pamatėme, kad jis rengia savo butą visiškai. Turime fiksizuoti viską sąraše (inventory list). Kitu atveju vežame baldus į Loftus ir vėliau ten kilnojime nebežinome, kas kur dėžė.

Kaip gerai reikia supakuoti daiktus?

Labai gerai. Tarkime tiesiog – jei tu daiktą numesi ant grindinio ir jis sulūžta, tai ne mūsų kaltė, jei nebuvo supakuota. Naudojame specialias dėžes, burbuliukus, stiklo vatus. Pats blogiausias dalykas yra kai žmonės bando taupyti ant popieriaus. Nupirkau pigiausias dėžes iš parduotuvės, jos sugrūdo ir klientas pyksta. Kaina už pakavimą atsiperka, kai atvyksta į Sydney ir viskas yra sveika. Ypač jei tai yra brangūs porceliano arba stiklo daiktai.

Kas nutinka su daiktais, kol jie plaukia jūra?

Jie sėdi konteineryje, tik tikiuosi, kad konteineris yra sandarus. Kartais laivai užstrigsa, kartais jūra banga. Kai mes vežame baldus į Loftus, mes nekontroliuojame vėjo ar bangų. Esu girdėjęs istorijų, kai dėl audros konteineriai nukrito su laivo – tai retas atvejis, bet įmanomas. Dažniausiai viskas vyksta ramiai, laivas plaukia 3-4 savaites ir tą patį. Tuo metu tu gali ramiai skraidyti lėktuvu ir laukti.

Ar jūsų vairuotojai yra normalūs?

Dauguma taip, bet visada pasitaiko išimčių. Turėme kartą vairuotoją, kuris buvo galingas specialistas, bet nieko nemokėjo anglų kalbos. Norėjo užlipti į konteinerį ir pradėjo šūktelioti lietuviškai, o uosto darbuotojai žiūrėjo kaip į ateivį. Reikėjo skubiai kreiptis pagalbos. Tačiau dažniausia tai profesionalūs žmonės, kurie žino savo darbą. Jie neša sunkius daiktus, nejuokauja su keliais. Ką turiu būti tikras – tai jų fizinė jėga, nes vienas sofas gali sverti šimtus kilogramų.

Kiek laiko užtrunka visas procesas nuo pasiskaitymo iki pristatymo?

Jei sakyčiau tiksliai, būčiau melagis. Priklauso nuo to, kai tu pasirašai sutartį. Užpildymas gali užtrukti dieną arba dvi. Tada laukiam laivo, kuris išvyksta kas savaitę arba kas dvi savaites. Pats plaukimas trunka apie 40-50 dienų. Po to dar muitinė Australijoje. Tai gali užtrukti nuo 8 savaičių iki 3 mėnesių. Kartais viskas eina greičiau, jei pasiseka su tuščiais konteineriais, bet nereikia to tikėtis.

Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Taip, bet tik iki tol, kol ji atsiduria uoste. Kai konteineris užfiksuojamas sistemoje, mes galime duoti numerį. Tada tu matai, kur laivas yra. Bet kai jis atplaukia į Sydney, informacija dažnai sustoja keletą dienų, nes muitinė dirba lėtai. Ten nėra tokio greičio kaip čia, „Amazon“ stiliaus. Ten viskas daroma popieriniuose lapuose ir sistemose, kurios buvo sukurtos dar prieš dvidešimt metų.

Muitinė, dokumentai ir Australijos specifika

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant?

Būtina turėti detalią inventoriaus sąrašą anglų kalba. Be jo jūs nepraeisite. Taip pat reikia kopiją paso. Jei turi techniką – tai serialų numerius. Vienas kartas klientas pamiršo nurodyti dviračio numerį, ir tai užstrigo uoste dvi savaites, kol ieškojo kas tai per daiktas. Dokumentai turi būti tikslūs, kitaip australai yra griežti. Jie net nežiūri, kad tu esi lietuvis, jiems svarbu, kad popieriai būtų tvarkingi.

Ar mums reikia mokėti muito ar PVM?

Jei tu esi gyventojas ir turi vizą (pvz., 489 arba 189), ir tu gyveni Australijoje ilgiau nei 12 mėnesių, tu gali turėti nemokamą importą (concession). Tačiau reikia įrodyti, kad naudojai tuos daiktus mažiausiai 12 mėnesių. Jei veži naujus daiktus, kur pirkta prieš mėnesį, tu mokesi mokestį ir PVM (GST). Tai yra apie 10 % nuo vertės. Geriau nenusipirkti naujos televizijos dviejų savaičių atgal.

Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Jei mes padarome klaidą, mes ją taisome. Jei tu padarai klaidą, gali tekti mokėti baudą. Australijos muitinės (Australian Border Force) nėra juokaujančios.