Veža baldus į Rugby: ką reikia žinoti, kad neišprotėtum su muitine ir kainomis

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, tikiuosi, galiu pasakyti viena – tarptautiniai pervežimai niekada nevyksta taip, kaip parašyta vadovėliuose. Ypač kai kalba eina apie Jungtinę Karalystę. Po „Brexit“ viskas tapo kur kas įdomiau, o kartais ir painiau, tiek mums, tiek klientams. Dažnai žmonės skambina ir klausia, kaip veža baldus į Rugby, tikėdamiesi, kad tai tiesiog vairuotojas įsivažiuos ir iškraus. Bet realybėje yra daugiau niuansų – nuo britų muitinės kaprizų iki to, kad jūsų senoji sofa gali netilpti į liftą Anglijoje. Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti taip, kaip būčiau pasakojus sau prie alaus arba per greitą žinutę, be jokių gražių frazių apie „bekompromisę kokybę“. Čia bus grynai praktika, su visomis aštriais kampais.

Kainos, terminai ir piniginiai klausimai

Kiek kainuoja, jei veža baldus į Rugby iš Lietuvos?

Viskas čia labai priklauso nuo to, kiek tiksliai turite daiktų. Jei tai tik kelios dėžės ir vienas sofa, tai galima daryti daliniu krovininiu, tai yra, jūsų daiktai važiuoja su kitais klientais į vieną didelę furgoną. Tada kaina gali būti nuo šimto ar kiek daugiau eurų už kubinį metrą. Jei reikia visiškai atskiro mašinos, tai skaičiuokite nuo 1,2 tūkstančio eurų, priklausomai nuo degalų kainos ir to, kiek dabar britai reikalauja mokesčių už užsienio transportą. Be to, kaina svyruoja priklausomai nuo to, ar reikia įrenginio (lifto) krautime, ar ne.

Kodėl kaina tokia aukšta lyginant su ankstesniais metais?

Sakyčiau, kad pasaulis pasuko į šalį. Degalai brangsta, o Britanijoje dar ir įvedė papildomus mokesčius už tai, kad užsienio transportas važiuoja jų keliais (tai vadinasi „Clean Air Zone“ arba panašios nesamonės Londono ir kitų miestų centre). Be to, infliacija, atlyginimai vairuotojams – viskas tai susideda į vieną didelę sumą. Anksčiau už 800 svarų galėdavai nupirkti ir vairuotoją, ir mašiną, o dabar už tiek tik sumokėsi už muitinės procedūras, jei ką nors nusipirksi iš trečiosios šalies. Tiesiog brangsta viskas, ir man tai taip pat patinka mažiau nei jums.

Ar galite atvykti rytoj? Man labai skubu.

Jei būtų taip paprasta, aš būčiau milijonierius. Tarptautiniai pervežimai nevyksta per vieną naktį, ypač kai kalba eina į užsienio šalį. Reikia suderinti dokumentus, surasti vietą mašinoje, jei tai dalinis krovinys, ir paskaičiuoti marsrutą. Paprastai reikia planuoti bent savaitę į priekį, o idealiau – dvi. Jei skubate, galima bandyti ekspresinį reisą, bet tai kainuos kaip nuplautas nosis. Nesijaukinkite, aš ir pats esu matęs klientus, kurie skambina ryte ir nori, kad vakare baldai jau būtų Rugby mieste, bet taip nebeveikia.

Kiek laiko užtrunka kelionė iki Anglijos?

Standartiškai, jei viskas vyksta sklandžiai, tai nuo įkėlimo Lietuvoje iki iškrovimo Rugby praeina apie 3–5 dienas. Tačiau, žinoma, yra ir „bet“. Kartais stovi eilės pasienio punkte arba jūrų uoste (Dover arba Folkestone), o kartais vairuotojas tiesiog privalo ilsėtis, nes yra reglamentas. Vieni keliai ilgesni, kiti trumpesni, bet Rugby yra giliau žemyne nei Londonas, taigi ten važiuoti dar valanda-dvi po persikėlimo. Žiema gali užtrukti ilgiau dėl oro sąlygų, vasarą – greičiau, jei nekalbame apie turistų spūstis.

Kas dėl degalų priemokos? Ar ji įskaičiuota?

Dauguma firmų dabraudoja fiksuotą kainą, tačiau jei degalų kaina šuoliuoja aukštyn (kaip buvo praėjusį pavasarį), gali būti pataisymas. Aš stengiuos kalbėti tiesiai – jei sutariame kainą, ji laikoma galiojančia, nebent įvyko stichinė nelaimė arba kažkas kasminiško. Bet yra firmų, kurios rašo smulkiausiu šriftu „degalaų priedas“. Geriau klauskite iš karto. Aš asmeniškai nemėgstu kai klientas vėliau staigmeną gauna sąskaitoje, todėl stengiuės įvertinti viską iš karto.

Ar galima mokėti atvykus į vietą?

Nė čia. Nė ten. Pinigai arba bent jų dalis turi būti sumokėti iš anksto. Kodėl? Nes buvo atvejų, kai vairuotojas atvažiuoja į Rugby, o klientas sako: „o, aš pamiršau kortelę“ arba „palikau pinigus kitoje mišio“. Vairuotojas negali laukti dieną-dvi, kol jūs susirandate pinigų. Be to, mums reikia apmokėti keltą ir kitas išlaidas kelionės pradžioje. Įmonės, kurios leidžia mokėti tik gavus prekę, paprastai už tai ima didelę užstatą. Geriau pasidaryti pavedimą iš anksto ir ramiai gyventi.

Ar taip, kad kuo daugiau daiktų, tuo pigiau?

Teoriškai taip, tačiau tik tam tikra riba. Jei turite 1 kubą, tai brangiau už kubą nei jei turite 10 kubų. Bet jei jūsų 20 kubų jau netelpa į standartinį furgoną ir reikia tralerio, tai vėl kaina šuoliuoja. Taip pat, jei daiktai yra „kieti“, tai viena, o jei tai šlamštas, kurį reikia kabinti su kranu – tai visiškai kaina. Taigi, taip, apimtis leidžia sumažinti kainą vienetui, bet tik tada, kai tai logiškai telpa į standartinę transporto priemonę.

Dokumentai, muitinė ir britų niuansai

Ar man tikrai reikia EORI numerio?

Be abejo. Be jo jūsų siunta tiesiog nepraeis per britų muitinę. Tai kaip asmens kodas prekybai su ES arba JK. Vieni klientai mano, kad tai koks nors pinigų šūkis, bet ne – tai būtinas dalykas. Be jo, mašina gali būti sustabdyta sienoje ir tuomet prasidės raganas su baudomis už laiko praleidimą. Geriau užsiregistruokite iš anksto per britų vyriausybės puslapį, tai nemokama ir užtrunka penkias minutes. Negerai, kai vairuotojas pasako, kad jis neįvežia nieko be to kodo.

Kas vyksta, jei aš pamiršau sudaryti prekių deklaraciją?

Tada mes turime problemą. Muitininkai nebus linksmai nustebę. Jie gali pareikalauti, kad grąžintume krovinį atgal (kas kainuoja dvigubai) arbabaudžia mus už neteisingus dokumentus. Yra firmų, kurios gali padaryti tą deklaraciją jums už papildomą mokestį, bet tai užtrunka laiko. Vieną kartą teko laukti tris dienas uoste, kol klientas surinko visus duomenis apie seną tėvo spintelę. Žinote, kiek kainuoja stovėjti tris dienas uoste? Daugiau nei ta spintelė.

Ar saugu vežti senus baldus į Angliją? Ar nebus problemų su kenkėjais?

Tai yra labai svarbus klausimas, apie kurį dažnai užmirštama. Britai labai griežti dėl medienos ir vabzdžių. Jei vežate senus, drėgnus baldus, kurie galėtų turėti tarakonų ar kitų kenkėjų, gali būti, kad krovinys bus sunaikintas pasienio. Jie turi specialius šunis, kuriai uodžia tai. Taigi, prieš vežant senus daiktus, įsitikinkite, kad jys yra švarūs, išvalyti, o jei tai yra „raw wood“ (neapdorota mediena), tai gali reikėti specialių sertifikatų (fytosanitarinių). Negeriau nei kai vairuotojas grįžta tuščias ir sako, kad spintelės neįleido.

Kas dėl „Brexit“? Ar dar tai kažką įtakoja?

Vargu, ar kas nors nors klausia šio žodžio be pykčio. Taip, tai įtakoja. Dabar reikia daryti eksporto ir importo deklaracijas, nors anksčiau važiuodavai kaip namo. Tai reiškia daugiau biurokratijos, daugiau laiko ir daugiau galimybių suklysti. Muitinės taisyklės pasikeitė, ir mes visi dar mokomės. Kartais tai eina sklandžiai, kartais užstringa dėl paprasto klaidingo prekės kodo. Taip, tai vis dar daro įtaką mums visiems kiekvieną dieną.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jums reikia jį turėti?

T1 tai dokumentas, kuris leidžia prekėms judėti per ES arba JK muitines neapmokestinant (tarpinės prekybos režimas). Jei vežate prekes iš Lietuvos į Rugby, ir jos yra iš ES (t.y. pagamintos čia), dažniausiai T1 nereikia, jei tiesiogai eksportuojate. Bet jei prekės atkeliauja iš Kinijos į Lietuvą ir tada bevežamos į JK, gali reikėti T1. Čia jau sudėtingesnėvirtinė, geriau palikti tai brokeriui, o ne galvoti patiems.

Ar jūs atsakote, jei muitinė suklups?

Mes atsakome už tai, kad dokumentai pateikti teisingai. Jei klaida dėl to, kad jūs parašėte neteisingą svorį ar prekės pavadinimą, tai atsakomybė jūsų. Muitinė gali skirti baudą. Mes stengiamės padėti išsiaiškinti, bet galutinis atsakomybės nešėjas yra siuntos savininkas. Niekas nenori mokėti baudų už tai, kad klientas nusprendė nuslėpti, kad veža naują televizorių, o ne naudotą.

Ar galima vežti maistą arba alkoholį su baldais?

Alkoholį ir tabaką galima, bet turi būti deklaruojamas, ir yra akcizų limitai. Maisto produktus, ypač mėsą ir pieno produktus, į JK beveik neįmanoma įvežti be specialių leidimų. Nebandykite įkišti dešros į dėžę su drabužiais – gali baigtis tuo, kad visą krovinį nukreips atgal arba sulaikys. Aš maždaug prieš metus mačiau, kaip sulaikė vairuotoją, nes jis turėjo keletą kilogramų kiaulienos, kurią nebuvo deklaravęs. Buvo liūdna.

Kas dėl draudimo? Ar jis apima viską?

Standartinis draudimas (CMR draudimas) apima daugiausia 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą. Tai nėra daug. Jei vežate brangius baldus, rekomenduoju papildomą draudimą. Be to, draudimas nedengia to, ką padarėte patys – jei prastai supakavote ir daiktas susilaužė viduje, draudimas neišmokės. Taip pat, jei vairuotojas neįvežia daiktų, nes jums nepavyko atidaryti vartų, tai irgi ne draudimo atvejis.

Vairuotojai, kroviniai ir realybė kelyje

Ar vairuotojas padės man iškrauti baldus?

Tai priklauso nuo to, ką sutarėme. Standartiškai, vairuotojas yra atsakingas už vairavimą, o ne už krovinių manipuliavimą. Jei užsakote „priešinius vartus“ (tail-lift) ir vairuotojas sutinka padėti numesti dėžes ant žemės, tai viena. Bet jei reikia nešti sofos į trečią aukštą be lifto, tai vairuotojas dažniausiai atsisakys arba paprašys papildomo mokesčio už fizinį darbą. Žinote, kiek yra nusivylusių vairuotojų, kai jiems sako: „o, čia tik kelios dėžės“, o jų iš tiesų yra trys tonos?