Veža baldus į Bridport: kas vyksta užkulisiuose ir kodėl kainos ne visada vienodos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus. Matyta viską – nuo taškų, kurie vos netilpo į „Scania“ kabą, iki tokių spūsčių prie Kalė, kai norisi tiesiog mesti viską ir važiuoti atgal namo. Dažniausiai žmonės skambina ir klausia paprastai: „veža baldus į Bridport?“ Ir viskas, daugiau jokių detalių. Taigi, štai kaip tai iš tikrųjų atrodo iš mano pusės, be jokių gražių paveikslėlių iš reklamų. Jei ieškote tiesos apie tarptautinius pervežimus į Jungtinę Karalystę, ypač į tokius vietoves kaip Bridportas, esite čia teisingame vietoje. Čia nėra pasakų, tik gilaus rudojo purvo, biurokratijos ir daug kavos.

Kaip įprastai veža baldus į Bridport ir kiek tai laiko trunka

Kiek laiko užtrunka nuvežti baldus iki pat Bridport?

Viskas priklauso nuo to, ką vairuotojas valgo pusryčiuose, sakyčiau šiaip sakant. (Šiaip sakant, dažniausiai tai užtrunka 3-4 dienas, jei nėra didelių nesklandumų). Atiduodame krovinią Lietuvoje, jis važiuoja į uostą, turi laukti keltų, perplaukia kanalą, o paskui vėl šimtai mylių Anglijos keliais. Bridportas yra Dorseto grafystėje, tai ne Londonas, ten reikia važiuoti giliau į provinciją. Jei viskas eina lygiai, tai trys dienos, jei kelyje įvyko avarija ar muitinė užstrigo, tai gali užtrukti ir savaitę. Sakyčiau, taip.

Ar ten važiuojate dažnai?

Nebūtinai į patį Bridportą kas savaitę, tai ne Vilnius–Kaunas maršrutas. Turime reguliarius reisus į Britaniją, o į Bridportą važiuojame, kai susikaupia pakankamai krovinių to regione arba kai užsakymas yra pakankamai didelis, kad vertų važiuoti tiesiai. Kartais tai yra dalinio krovinio (part load) principu – surenkame įvairius daiktus iš skirtingų klientų ir išpilstome po visą Angliją. Taigi, dažnumas įvairuoja, bet į Angliją važiuojame nuolat.

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate?

Standartiškai – per Kalė arba Duisburgą (jei vokiškas maršrutas), turi perplaukti Lamanšą. Paprastai bandome vengti didžiųjų miestų centro, tačiau Anglijoje tai sunku, nes keliai ten platesni, bet eismas intensyvus. Į Bridportą reikės nukrypti nuo pagrindinio A303 magistralės ir važiuoti siauresniais keliais. Vairuotojai to nemėgsta, ten siauriau, sunkiau pravažiuoti su sunkiasvoriu, bet ką padarysi, jei klientas ten gyvena.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Technologiškai – taip, turiu GPS stebėjimo sistemas. Bet realybėje? Vairuotojas kartais užmiršta įjungti terminalą arba signalas dingsta Deepmuto uoste (pavyzdžiui). Taigi, galiu pasakyti, kur jis buvo prieš valandą, bet ne garantuoju, kad dabar jis nepristabdytas pietų prie kelio. Geriau tiesiog skambinkite man, aš paskambinsiu vairuotojui. Jis gali neatsiliepti iš karto, jei vairuoja, bet pagalvojęs – atsiskambins.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

O, čia kasdienybė. Pavėluoja dėl eismo, dėl techninių gedimų, dėl to, kad priešpriešinis vairuotojas užkliuvo į griovį. Jei pavėluojame valanda ar dvi – paprastai nieko neliepsime, tik atsiprašome. Jei pavėluojame dieną – tada jau kalbame apie kompensacijas arba nuolaidas ateities reisams. Bet sąžiningai sakant, 95 proc. atvejų vėlavimai yra dėl neišvengiamų aplinkybių, o ne todėl, kad mes tingėjome.

Kainos ir ką jos lemia (nuo kubinių iki degalų)

Kiek kainuoja vežti baldus į Bridport?

Klausiate, kaip parduotuvėje kainų, be matmenų. Negaliu pasakyti vieno skaičiaus. Veža baldus į Bridport kaina priklauso nuo tūrio (kubinių metrų), svorio, ir to, kiek darbo reikia įdėti į krovinią. Jei tai tik viena sofa – viena kaina, jei visas namų ūkis su virtuvės komplektu – visai kita. Maždaugai nuo 300 eurų už kelis kubus gali prasidėti, bet tai labai apytikslis. Turiu matyti sąrašą.

Kodėl kainos tokios aukštos dabar?

Degalai, brangios anglų vizos, tuo pačiu ir muitinės procedūros. Po „Brexit“ viskas tapo brangiau, nes dokumentacijos užtenka be galo. Be to, Bridportas nėra prie pat uosto, ten reikia važiuoti atskirai. Nėra taip, kad atvažiavome į Londoną ir iškrauvom. Ten reikia papildomo laiko ir degalų. O laikas – pinigai, ypač kai vairuotojas dirba pagal valandas.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jei vežate daugiau nei 10 kubinių metrų arba jei esate grįžtantis klientas, taip, visada galima susitarti. Tiesiog nedarykite to iš karto, kai aš paskaičiuoju kainą. Pirmiausia pasakykite, kad esate susidomėję, bet kaina per aukšta. Mes ne parduotuvė su fiksuota kaina, mes esame logistika, viskas derybų klausimas. Kartais galiu numesti 50 ar 100 eurų, jei turiu tuščią vietą mašinoje.

Kokius mokesčius dar reikia mokėti?

Be mūsų paslaugos mokesčio, dar yra „keltų“ mokesčiai (jūros pervežimas) ir galbūt muitinės išlaidos, jei tai nėra perkėlimas su pakeitimu (t. y. perkėlimas tarp šalių, kai prekės jau buvo sumokėtos). Jei tai naujos prekės, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį Anglijoje. Tai ne mūsų pinigai, tai valstybės pinigai, mes už tai tik atsiskaitome.

Ar imate priemoką už sunkų krovimą?

Žinoma. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto arba jei reikia nešti baldus per kilometrą nuo mašinos iki namų (nes sunkvežimis negali privažiuoti), tai papildomas darbas. Vairuotojai ne šokėjai, jie neša 50 kilogramų dėžes. Už laiptus užtenka paprastai 50-100 eurų priemokos, priklausomai nuo sudėtingumo. Vieną kartą teko nešti sofos dalis per kalną, tai klientas suprato ir pridėjo.

Kaip apskaičiuojate kubinius metrus?

Matuojame ilgio, pločio ir aukščio sandaugą. Jei daiktai sudėti vienas ant kito, paimame bendrą tūrį. Žmonės dažnai klaidingai mano, kad kėdė užima mažai vietos, bet ji užima tiek, kiek užima jos pagalvės plotas. Geriau nufotografuokite viską iššluostę ir atsiųskite man, aš akimi įvertinsiu tiksliau. Turiu tokį akį, jau 20 metų tai darau.

Anglijos muitinė ir dokumentai – blogas sapnas ar tik rutina?

Ar reikia EORI numerio?

Jeigu vežate naujus daiktus (pavyzdžiui, perkate baldus iš lietuvių gamintojo ir vežate į savo namus Anglijoje), taip, EORI numeris būtinas. Jei tai tik asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ir nebeplanuojate parduoti (perkelimas), EORI gali ir nereikėti, bet vis geriau pasitikrinti. Anglų muitinė dabar griežta, jei trūksta vieno lapo, gali sustabdyti mašiną dienai dvi.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Reikia krovinio deklaracijos (CMR), pakavimo sąrašo (packing list) ir daiktų vertės sąrašo. Jei tai naujos prekės – reikia PVM mokėtojo kodų ir sąskaitų faktūrų. Asmeniniam perkėlimui reikia užpildyti „ToR01“ formą – tai leidimas atgabenti daiktus be mokesčių. Be šitos formos gali tekti sumokėti muito mokestį už senus savus drabužius, kas yra absurdas, bet taip yra.

Kas daro, jei muitinė užstrigo?

Tada stovime. Nieko negalima padaryti. Vieną kartą mūsų mašina stovėjo Dovere 48 valandas, nes klientas parašė neteisingą prekės kodą (HS kodą). Muitininkas mania, kad mes vežame brangų šampaną, nors ten buvo senos sofos. Reikėjo viską išaiškinti, perrašyti dokumentus. Tai kainuoja laiką ir nervus. Todėl prašau tiksliai užpildyti dokumentus.

Ar jūs užtikrinote, kad dokumentai tvarkingi?

Mes padedame, bet galutinė atsakomybė yra jūsų. Aš galiu patikrinti, ar sąrašas atrodo logiškas, bet aš nežinau, ką tiksliai turite tų dėžių viduje. Jei pasakysite „baldai“, o ten bus alkoholis, tai gali baigtis bauda arba konfiskavimu. Būkite sąžiningi, tai pasigailėsite labiau vėliau. Muitinė turi akis visur.

Ar sunku gauti vizą vairuotojui?

Po „Brexit“ tai tapo tikru košmaru. Mums reikia gauti „Kent Access Permit“ ir vairuotojas turi turėti leidimą dirbti. Jei vairuotojas pamiršo pasiimti pasą arba vizos pasibaigė, jis nevažiuos. Kartais atsitinka, kad tenkiname visus reikalavimus, bet anglų pasienio pareigūnai vis tiek klausinėja, ką jis veža ir kodėl. Tai užtrunka.

Pakavimas, krovimas ir keblios situacijos

Ar reikia patiems pakuoti baldus?

Galite pakuoti patys, bet tada neatsakome už tai, jei kažkas sulūžta kelyje. Jei norite garantijos, geriau, kad mes arba mūsų partneriai tai padarytų. Mes naudojame profesionalią burbuliukų plėvelę, stiprias dėžes, stropų juostas. Vienas klientas bandė pakuoti vitriną senais laikraščiais – važiuodamas mašina suvirpėjo, ir vitrina tapo mozaika. Nepakartokite to klaidos.

Ar iškraunate į patį kambarį?

Įprastai taip, jei yra fizinė galimybė. Vairuotojas nešia iki tos vietos, kur jis gali praeiti su kroveju (jei tokių turi). Jei reikia nešti per labai siaurus koridorius arba rūsius, reikia aptarti iš anksto. Kartais tenka išmontuoti baldus (pvz., nulupti duris nuo spintos), kad pralįstume. Tai papildomas darbas, bet mes tai darome.

Ar saugu vežti elektroniką?

Elektroniką reikia labai gerai užfiksuoti, kad ji nešoktų dėžės viduje. Geriau į originalią pakuotę, jei išliko. Jei ne – reikia daug putų. Aš asmeniškai visada nurodau vairuotojams dėti brangiausią elektroniką į kabiną (jei ten vietos) arba viršų, kad ant jos niekas neužliptų. Tačiau visada yra rizika, kelyje būna duobių, ypač Anglijoje keliai nelabai geri.

Kas daryti, jei baldai netilps į liftą?

Tada nešame rankomis. Arba, jei labai dideli, galime iškelti per langą su kranu (bet tai jau labai brangu ir retai). Dažniausiai tiesiog išmontuojame. Stalas, lova, spinta – viskas turi eiti dalimis. Jei pasakote, kad spinta neina išardyti, o ji nepernešama pro duris, tai mes jos ir nevešime. Nėra prasmės gabenti, jei neįmanoma įvežti.

Ar imate ir atliekusius baldus?

Taip, galime išveži senus baldus į šiukšliadėžę Anglijoje. Bet tai kainuoja, nes mums ten reikia važiuoti į specialią vietą, mokėti už šiukšlių išvežimą. Anglijoje tai gana brangu. Jei galite patys išmesti, tai bus pigiau.