perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai žmonės rašo dėl greito atsakymo į visas užklausas perkraustymui į Angliją, dažniausiai jie nenori gražių pasakojimų apie kelius, logistiką ir Europos Sąjungos sienas. Jie nori žinoti: kada atvažiuosite, kiek kainuos, ar tilps daiktai, ar nereikės palikti sofos garaže, ar nedingsta dėžės per paromą. Aš šitame darbe esu jau daugiau nei 20 metų, todėl galiu pasakyti paprastai – perkraustymas į Angliją nėra tik „užkrovėm ir išvažiavom“. Čia reikia dokumentų, CMR, muitinės informacijos, pakavimo plano, laiko lango, kartais net kantrybės. Bet jeigu viskas sudėliota normaliai, viskas įmanoma.
Įvadas
Greitas atsakymas į visas užklausas perkraustymui į Angliją reiškia ne tai, kad kas nors atsako „taip, galim“ per penkias minutes ir tiek. Tai reiškia, kad žmogus iškart supranta, kur yra jo vieta, kokia kaina orientacinė, kada gali važiuoti mašina, kokie dokumentai reikalingi ir kur gali būti problemos. Perkraustymas į Angliją po „Brexit“ tapo sudėtingesnis negu anksčiau, nes atsirado daugiau popierizmo, muitinės duomenų, inventorizacijos, CMR įrašų ir atsakomybės. Aš mačiau, kaip žmonės sutaupydavo 100–200 £ pas pigesnius vežėjus, o paskui mokėdavo dvigubai už saugojimą arba netekdavo daiktų. Todėl greitas atsakymas čia nėra reklaminė frazė, o normali pagalba.
Vienam kambariui, tarkime, studijai arba mažam butui, kaina dažniausiai sukasi apie 450–850 £, jei daiktai pakraunami Lietuvoje ir nuvežami iki Londono, Birmingham ar Manchester. Bet čia kalbu apie bazinį variantą, be pilno pakavimo, be pianino, be dviračių, be didelių baldų. Jei reikia dėžių, plėvelės, demontavimo, kėlimo per aukštą laiptinę, kaina gali šoktelti. Dar svarbu, ar važiuojate į pietų Angliją, pavyzdžiui, Londoną, Kentą, Oxford, ar toliau į Scotland. Atstumas, aukštas, liftas ir daiktų svoris greitai keičia sąmatą.
Gali, bet reikia nenusigauti nuo pirmos mažiausios kainos. Jei kas nors siūlo visą butą iš Vilniaus į Angliją už 300 £, aš pirmas pasitikrinčiau, kas čia vyksta. Kartais tai būna dalinis krovinys, kartais žmonės tiesiog bando „prakišti“ paslaugą, o po to dar prašo pinigų už kuro priedą, kėlimą, muitinę ar saugojimą. Normalus perkraustymas į Angliją kainuoja tiek, kiek kainuoja darbas, draudimas, kelias, vairuotojo laikas ir rizika. Pigiau galima, jei dalinatės fura su kitais, kraunate patys ir neturite daug trapų daiktų.
Normalus greitas atsakymas turėtų ateiti per tą pačią dieną, ypač jei parašote ryte. Mes, kas dirbam su maršrutais Lietuva–Anglija, matom, ar fura eina į Londoną, Leeds, Bristol ar Glasgow, ir galim greitai pasakyti, ar telpate į tą reisą. Bet tiksliai įkainoti be sąrašo sunku. Reikia žinoti, kiek dėžių, kokių baldų, ar yra televizorius, kompiuteriai, skalbimo mašina, dviratis, katės narvas, sena spinta. Be to, dar reikia patikrinti adresus.
Nes žmonės dažnai sako „na, visko nedaug“, o tada prie durų stovi trys spintos, du dviračiai, keturi lagaminai, sporto inventorius ir dėžės iki lubų. Aš nekalbu, kad kas nors meluoja, tiesiog namuose viskas atrodo kitaip. Kai darom video apžiūrą, prašom parodyti ne tik kambarius, bet ir balkoną, sandėliuką, garažą, palėpę. Kartais po video paaiškėja, kad reikia didesnės mašinos arba papildomo žmogaus. Todėl galutinė kaina po apžiūros nėra kaprizas, o realybė.
Dalinis krovinys dažniausiai pigesnis, nes dalinatės vietą furoje su kitais klientais. Tai tinka, kai vežate 10–30 dėžių, kelis baldus, buitinius daiktus. Visa fura tinka tada, kai kraustote namą, biurą arba norite, kad daiktai būtų pakrauti ir iškrauti be sustojimų. Daliniam kroviniui terminas gali būti lankstesnis, pavyzdžiui, savaitės ar dviejų langas. Visa fura greitesnė, bet brangesnė. Jei skubate į Angliją ir turite daug daiktų, pilna mašina dažniausiai ramiau.
Po Brexit asmeniniams daiktams dažniausiai reikia inventorizacijos sąrašo anglų kalba, asmens dokumento duomenų, adreso Anglijoje, kartais paso arba ID informacijos, priklausomai nuo vežėjo ir brokerio reikalavimų. Jei vežate naujus daiktus, pirkimo dokumentus, kompiuterius, televizorių, baldus, gali teikti papildomai paaiškinti, kad tai asmeninės naudojimosi prekės. Svarbu, kad sąraše būtų ne tik „dėžės“, bet ir turinys: drabužiai, knygos, indai. Aš visada sakau – geriau parašyti per daug, negu paskui aiškintis pasienyje.
Asmeniniams naudotiems daiktams, kurie nekeliauja pardavimui, paprastai muitų nėra, bet popieriai vis tiek turi būti tvarkingi. Čia žmonės dažnai painiojasi. Jie sako: „Bet tai mano sena sofa, kam čia muitinė?“ Logiškai – niekam, bet sistema reikalauja duomenų. Jei vežate naują televizorių, naują laptopą, kelis identiškus daiktus, brokeris gali klausti papildomai. Todėl sąrašas turi būti konkretus. Netvarkingas perkraustymas į Angliją be inventorizacijos gali baigtis vėlavimu ir nervais.
Asmeniniam naudojimui kai ką galima, bet čia prasideda ta vieta, kur reikia būti atsargiam. Alkoholis, cigaretės, mėsa, pieno produktai, sėklos, augalai – viskas turi savo taisykles. Aš ne esu muitinės pareigūnas, todėl visada sakau klientams pasitikrinti oficialiai, ypač jei vežate daugiau negu porą butelių vyno ar kelias pakelius cigarečių. Maistas dažniausiai yra ta vieta, kur žmonės prisikrauna pilną dėžę lietuviškų produktų, o paskui klausia, kodėl negalima. Geriau nepersistengti.
Tai įmanoma, bet reikia saugojimo. Daug žmonių atvyksta į Londoną, Birmingham ar Manchester ir pirmas kelias savaites gyvena pas draugus arba laikiname bute. Tokiu atveju daiktus galima nuvežti į saugyklą Anglijoje arba suderinti iškrovimą vėliau. Tik svarbu tai pasakyti iš anksto, nes vairuotojas negali stovėti su fura ir laukti, kol susirasite butą. Saugojimas gali kainuoti nuo 30–80 £ savaitei, priklausomai nuo tūrio. Kartais tai gelbsti, kartais brangiai atsieina.
Rekomenduoju visada. Net jei vežėjas atrodo patikimas, kelias ilgas, krovimas sunkus, o Anglijoje gatvės siauros, liftai maži, kaimynai nervingi. Draudimas nekainuoja tiek daug, palyginti su rizika, bet padengimas dažniausiai turi sąlygų. Pavyzdžiui, jei daiktai blogai supakuoti, trapūs, be originalios pakuotės, kompensacija gali būti ribota. Todėl televizorius, kompiuteris, stiklinis stalas, veidrodžiai turi būti pakuojami normaliai. Draudimas nėra magiška lazdelė, bet be jo važiuoti su visa gyvenimo krūva būtų kvaila.
Žinoma, galite. Daugelis žmonių taip ir daro, nes pigiau. Bet prašau bent jau dėžes klijuoti normaliai, ne pusiau atplėšusiom juostom, ne su šiukšlių maišais, kur viskas plyšta. Drabužius galima dėžėse, indus reikia perpopieriuoti arba apvynioti, knygas dėti į mažas dėžes, nes didelė pilna knygų dėžė gali būti sunki ir plyšti. Ant kiekvienos dėžės rašykite numerį ir turinį. Tai atrodo kaip smulkmena, bet iškraunant Anglijoje tai labai palengvina gyvenimą.
Nes žinoti galvoje ir turėti sąrašą popieriuje – du skirtingi dalykai. Kai fura važiuoja į Angliją, ypač su daliniu kroviniu, dėžės gali būti kraunamos kartu su kitų žmonių daiktais. Sąrašas padeda patikrinti, ar viskas užsikrovė, ar viskas iškrauta, ar niekas nedingo sandėlyje. Be to, draudimo atveju be inventorizacijos sunkiau kažką įrodinėti. Aš esu matęs situacijų, kur klientas sako „buvo dar viena dėžė“, bet niekas jos nepažymi, niekas nefotografuoja, ir tada prasideda nemalonus pokalbis.
Jeigu vežate tik keletą daiktų, galima panaudoti tvirtas dėžes iš parduotuvių, tik be kvapų ir drėgmės. Bet jeigu kraustote butą ar namą, profesionalios dėžės tikrai vertos. Jos tvirtesnės, vienodo dydžio, lengviau krauti furoje. Vienos dėžės kaina gali būti 1–3 £ arba daugiau, priklausomai nuo tipo. Dėžės su rankenomis patogesnės, bet ne visada būtinos. Svarbiausia – kad jos nebūtų šlapios, minkštos ir pusiau sulūžusios. Perkraustymas į Angliją nėra ta vieta, kur reikia taupyti ant kartono.
Trapūs daiktai turi būti pakuojami kaip trapūs, ne „na, kažkaip įvyniosim“. Veidrodžiams reikia kampų apsaugos, plėvelės, kartono, o geriausia – specialios dėžės arba medinio rėmo, jei daiktas brangus. Televizorių geriau vežti originalioje dėžėje, jei dar turite. Jei ne, reikia storos plėvelės, kampų, kartono ir aiškaus žymėjimo. Stikliniai stalai dažnai genda ne dėl kelio, o dėl blogo krovimo. Aš visada sakau: jei daiktas jums brangus, geriau pervarginti su pakavimu, negu paskui gailėtis.
Augalai – sudėtinga tema. Reikia žiūrėti fitosanitarinius reikalavimus, augalo rūšį, dirvožemį, dokumentus. Kartais žmonės nori vežti didelį ficusą ar orchidėjas, nes „namuose auga jau penkerius metus“. Suprantu, tikrai suprantu, bet taisyklės ne visada leidžia paprastai. Jei augalas mažas ir tinka vežti, reikia vis tiek pasitikrinti oficialiai. Aš ne visada žinau 100%, nes taisyklės keičiasi, todėl dėl augalų geriau klausti atskirai ir nepalikti paskutinei dienai.
Dažniausiai maršrutai eina į Londoną, Luton, Birmingham, Manchester, Leeds, Liverpool, Bristol, Nottingham, Sheffield, Oxford, Cambridge, Southampton, Norwich. Vežame ir į Wales, Scotland, pavyzdžiui, Cardiff, Edinburgh, Glasgow, bet ten kaina ir laikas dažniausiai didesni. Jei adresas yra už miesto, pavyzdžiui, ferma, kaimo namas, mažas miestelis, reikia žinoti, ar fura ten pralįs. Anglijoje kai kurios gatvės labai siauros, o senos terasos namų priėjimai – dar siauresni.
Taip, jei yra prieiga ir jei tai suderinta iš anksto. Bet kartais vairuotojas negali privažiuoti prie durų, o nešioti daiktus 200 metrų per kiemą arba per kelias laiptines – tai jau kitas darbas. Anglijoje daug butų turi parkavimo leidimus, ribojamus kelius, „loading bay“ zonas. Jei reikia specialaus leidimo, klientas dažniausiai turi pasirūpinti. Jei nėra lifto, o butas penktame aukšte, tai taip pat turi būti žinoma iš anksto. Kitaip kaina keičiasi, nes laikas ir jėgos nėra begaliniai.
Pirmiausia reikia pasakyti vežėjui iš anksto. Gerai, jei galite atsiųsti nuotrauką gatvės, įvažiavimo, laiptinės, lifto. Kai kuriose vietose, ypač Londono centre, be leidimo fura gali stovėti tik trumpai arba visai negali. Kartais reikia bookinti parking bay, o tai kainuoja papildomai. Jei nieko nedarote ir vairuotojas atvykęs gauna baudą arba negali iškrauti, tai jau problema visiems. Patikėkit, blogiausias variantas – „ai, ten kažkaip prisisuksim“. Ne visada prisisuka.
Galima bandyti, bet tarptautiniuose pervežimuose visada yra rizikos: pasienis, keltai, eismas, ankstesni klientai, vairuotojo poilsio laikas. Todėl dažniausiai duodamas laiko langas, pavyzdžiui, rytas, diena arba tam tikra savaitės diena. Jei reikia labai tiksliai, reikia planuoti brangiau ir rezervuoti atskirą transportą. Daliniame krovinio reise tikslumas mažesnis. Aš suprantu, kad žmonės nori žinoti, kada būti namie, bet kartais realybė pasako kitką.
Tai reiškia, kad daiktai paimami iš jūsų adreso Lietuvoje ir pristatomi į adresą Anglijoje. Bet čia reikia aiškumo: ar įeina kėlimas į butą, ar tik iki durų, ar reikia laiptinės, ar yra liftas, ar reikia demontuoti baldus. Kai kurios įmonės rašo „door to door“, o paskui paaiškėja, kad vairuotojas tik atveža iki šaligatvio. Todėl klausimai turi būti konkretūs. Normalus perkraustymas į Angliją durų iki durų turi apimti aiškų darbų aprašymą.
Automobilio pervežimas į Angliją yra atskira paslauga, ne visada dedama į tą pačią furą su baldais. Techniškai kai ką galima derinti, bet praktiškai dažniausiai automobilis važiuoja atskiru transporteriu arba specialiu būdu. Reikia registracijos dokumentų, pirkimo dokumentų, muitinės duomenų, kartais NOVA registracijos Anglijoje. Tai jau ne paprastas perkraustymas, o transporto eksportas/imports. Todėl jeigu klausiama „gal kartu su sofa“, atsakymas dažniausiai – geriau atskirai ir tvarkingai.
Vežame, bet tik įvertinus svorį, gabaritus ir prieigą. Pianinas nėra tiesiog „didelis baldas“. Jam reikia žmonių, diržų, rampų, kartais specialaus vežimėlio. Seifas taip pat gali būti labai sunkus, o sporto inventorius – ilgas, kampotas, trapus. Pavyzdžiui, bėgimo takelis atrodo paprastas, bet kartais jo negalima išardyti ir jis netelpa į liftą. Todėl dėl tokių daiktų reikia video apžiūros. Kitaip Anglijoje prie laiptų prasideda drama, kurios niekas nenori.
Dažniausiai taip, bet reikia žinoti, kokie baldai. IKEA spinta, lova ar stalas – viena, sena ąžuolinė spinta arba dizainerio baldas – kita. Kai kurie baldai po išardymo nebepasistato taip tvarkingai, ypač seni. Todėl kartais geriau vežti nesuardžius, jei telpa. Varžtai, detalės, instrukcijos turi būti sudėti į maišelius ir pažymėti. Esu matęs, kaip žmonės Anglijoje stovi prie spintos su penkiais varžtais rankoje ir nežino, kur dėti kitus. Smulkmena, bet nervina.
Įmanoma, bet biurui reikia daugiau planavimo negu butui. Kompiuteriai, monitoriai, dokumentai, kėdės, stalai, spausdintuvai, serveriai – viskas turi būti sunumeruota. Dokumentus geriau vežti atskirai, ypač jei yra konfidencialūs. Darbuotojai turi žinoti, kurios dėžės kur keliauja. Biuro perkraustymas į Angliją dažnai daromas savaitgaliu arba vakare, kad nekiltų prastova. Bet tai kainuoja daugiau. Jei norite pigiausio varianto, reikia priimti, kad darbo diena gali būti sutrikdyta.
Skubus perkraustymas į Angliją įmanomas, jei yra laisva mašina arba dalinė vieta artimiausiame reise. Bet skuba beveik visada reiškia didesnę kainą arba mažiau pasirinkimo. Jei parašote pirmadienį ir norite išvažiuoti trečiadienį, dar galima bandyti. Jei norite vakare ir rytoj jau būti Anglijoje su visu butu, čia jau sunkiau. Reikia dokumentų, pakavimo, adresų, mokėjimo, patvirtinimo. Todėl geriausia rašyti kuo anksčiau, net jei data atrodo toli.
Taip, dažnai galima atvežti dėžes, plėvelę, lipnią juostą, žymeklius prieš kraustymą. Tai labai patogu, nes žmonės gali pamažu krautis daiktus, o ne paskutinę naktį. Tik reikia suderinti kiekį. Kai kurie užsako 20 dėžių, o paskui reikia 60. Kiti atvirkščiai – prisiperka per daug. Geriau pradėti nuo sąrašo ir pridėti 10–15% rezervą. Dėžes pažymėkite numeriais, kad vėliau Anglijoje nesukate galvos, kur dingo virtuvės indai.
Dažniausiai galima derinti saugojimą tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje, bet sąlygos skiriasi. Lietuvoje saugojimas gali būti patogus, jei dar neturite buto arba laukiate remonto. Anglijoje saugojimas dažniausiai brangesnis, bet gelbsti, kai atvykstate greičiau negu daiktai. Kaina priklauso nuo tūrio: kelios dėžės, dalis furos arba visa patalpa. Svarbu, kad daiktai būtų supakuoti saugiai, ypač jei saugojimas trunka ilgiau. Drėgmė, dulkes ir netvarkingos dėžės gali pridaryti žalos.
Taip, tik kelios dėžės dažniausiai važiuoja daliniu kroviniu arba kurjeriu, priklausomai nuo svorio ir gabaritų. Jei turite 3–5 dėžes, kartais pigiau naudoti specializuotą siuntų servisą, o ne visą perkraustymo komandą. Bet jei dėžės sunkios, didelės, su knygomis ar technika, reikia skaičiuoti atidžiau. Kurjeriai kartais elgiasi su dėžėmis ne taip švelniai, kaip norėtųsi. Todėl verta įdėti plėvelės, užpildo ir aiškiai pažymėti „fragile“.
Sąlygos skiriasi, bet normalu, kad dalis sumos mokama rezervuojant vietą, o likutis – prieš pakrovimą arba po paslaugos, priklausomai nuo sutarties. Jei įmonė prašo viską iš anksto ir neaiškiai rašo sąlygas, aš būčiau atsargus. Patikimas vežėjas turi pateikti sąmatą, paslaugų aprašymą, atsakomybės ribas, draudimo sąlygas. Perkraustymas į Angliją nėra turgus, kur susimokate ir tikitės stebuklo. Viskas turi būti užfiksuota, kad paskui nekiltų „aš maniau, kad čia įeina“ tipo pokalbių.
Pirmiausia – nefilmuoti tik pykčio, o fiksuoti faktus. Reikia nuotraukų, pakuotės, dėžės numerio, inventorizacijos įrašo, draudimo dokumento. Pranešti reikia nedelsiant, ne po dviejų savaičių, kai jau viskas išpakuota ir išmesta. Jei daiktas buvo blogai supakuotas, kompensacija gali būti mažesnė arba jos gali nebūti. Tai nemalonu, bet taip veikia taisyklės. Aš visada sakau klientams: jeigu matote problemą iškrovimo dieną, sakykite iškart. Vėliau sunkiau įrodyti, kas atsitiko.
Sąrašą darykite paprastai, bet konkrečiai. Pvz., ne „10 dėžių“, o „1 dėžė – virtuvės indai, 2 dėžė – drabužiai, 3 dėžė – knygos“. Baldams nurodykite matmenis, ypač jei jie dideli. Technikai nurodykite modelį, vertę, ar turite originalią pakuotę. Jei yra brangių daiktų, juos išskirkite. Sąrašas anglų kalba padeda muitinei, vairuotojui ir draudimui. Tai atrodo kaip biurokratija, bet iš tikrųjų tai jūsų apsauga. Be sąrašo viskas tampa chaotiška.
Jei turite laiko ir nedidelį kiekį daiktų, galite krautis patys. Bet jei kraustote šeimą, turite vaikų, darbą, mokyklą, gyvūnus ir dar norite miegoti, samdyti pakavimo komandą tikrai palengvina gyvenimą. Jie greičiau supakuoja indus, drabužius, baldus, pažymi dėžes. Taip, tai kainuoja, bet kartais sutaupo nervų ir laiko. Aš mačiau žmonių, kurie sakydavo „viską susipakuosim patys“, o paskui naktį prieš išvykimą sėdėdavo tarp kalno daiktų be jėgų. Tai nėra geras planas.
Dažniausia klaida – manyti, kad viskas tilps ir viskas bus paprasta. Po to eina per vėlyvas užklausimas, netvarkingas sąrašas, blogai supakuoti indai, nesuderintas parkavimas, dokumentų trūkumas. Dar viena klaida – rinktis tik pagal kainą. Taip, kaina svarbi, bet jei vežėjas neatsako į klausimus, neduoda sąlygų, vengia dokumentų, tai blogas ženklas. Perkraustymas į Angliją yra paslauga, kur pigiausias variantas ne visada pigiausias galiausiai. Kartais geriau mokėti 100 £ daugiau, bet miegoti ramiau.
Patikimas vežėjas nebijos atsakyti į nepatogius klausimus. Jis pasakys, kas įeina į kainą, kas neįeina, koks terminas, koks draudimas, kokie dokumentai, kas atsakingas už iškrovimą. Jis nesiūlys magiškai pigiai, bet greitai. Jis paprašys video apžiūros, sąrašo, adresų detalių. Jei įmonė tik rašo „viskas bus gerai“, be detalių, aš būčiau atsargesnis. Patirtis rodo, kad geri vežėjai dažniausiai kalba konkrečiai, net jei tai nėra pats gražiausias pokalbis.
Dažnai verta. Žmonės perkelia į Angliją daug dalykų, kurių paskui nenaudoja: senus baldus, perteklinius indus, drabužius, knygas, sporto įrangą. Jei daiktas neturi emocinės vertės ir Anglijoje naujas kainuoja nedaug, kartais geriau jį parduoti, atiduoti arba išmesti. Taip sutaupysite vietos, svorio ir nervų. Bet čia reikia atsargiai, nes paskui visi sako: „reikėjo vežti tą fotelį“. Kartais fotelis tikrai buvo geras. Todėl sprendimą darykite sąžiningai, ne emocijų minutę.
Greitas atsakymas į visas užklausas perkraustymui į Angliją turi būti ne tik greitas, bet ir tikslus, sąžiningas, su realia kaina, terminais, dokumentais ir rizikomis. Perkraustymas į Angliją gali vykti sklandžiai, jei iš anksto paruošiate sąrašą, parodyti daiktus video, suderinate adresus, parkavimą ir draudimą. Nereikia manyti, kad viskas išsispręs savaime – ne visada išsisprendžia. Geriausia rašyti kuo anksčiau, klausti konkrečiai ir rinktis vežėją, kuris aiškiai paaiškina, ką daro. Tada kelias Lietuva–Anglija tampa ne galvos skausmu, o normaliu persikraustymu.