Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Terrington St Clement: kas tikrai laukia kelionėje

Sveiki, draugai. Šiame srityje praleidau daugiau nei dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai Lietuja vėl atsivėrė pasauliui, ir per tą laiką mačiau viską. Žinoma, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Terrington St Clement nėra toks populiarus kaip perkraustymas į Londoną ar Mančesterį, bet turi savo niuansų, kurie gali nustebinti net patyrusius žmones. Dažnai klientai sako: „o, tai tik į Angliją, kiek gali būti sudėtinga?“. Tikiuosi, kad po šio tekso suprasite, jog viskas vyksta ne taip lengvai kaip filme, o kartais tiesiog reikia kantrybės, gerų kruvinių ir stiprios kavos. Čia nebus sausas oficialus informacijos lapelis, o paprastas šnekėjimas apie tai, kas iš tiesų vyksta kelyje.

Dokumentai, muitinė ir tas "beždžionės darbas" su popieriais

Kokie dokumentai iš viso reikalingi, kad pro muitinę praeitume be skausmo?

Nors daugelis mano, kad tai tiesiog vairuoti ir vaziuoti, tačiau be T1 dokumentų čia nieko neiseis. Jums reikės gero savo daiktų sąrašo, kurį, tiesą sakant, dažnai darome patys, o ne jūs, nes klientai dažnai užmiršta įrašyti pusę dėžių. Be to, būtinas „Transfer of Residence“ (ToR01) numeris iš Jungtinės Karalystės muitinės, kuris leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Dar reikės paso kopijų ir nuomos sutarties iš Terrington St Clement pusės, kadangi muitininkai mėgsta tikrinti, ar tikrai ten gyvensite. Pasiruoškite tai padaryti iš anksto, nes paskutine minutį visada kažką pritrūksta.

Ar tikrai reikia ToR01 numerio, ar tai tik priemonė uždirbti pinigų?

Žiūrėkite, aš ne juristas, bet per šiuos metus niekas nepraeito pro britų muitinę be to numerio, jei norėjo išvengti PVM ir muito. Brexit viską pakeitė – anksčiau buvo paprasčiau, dabar, jeigu neturite šio dokumento, jums gali priskaičiuoti mokesčius už visus turtus, net jei tai seni baldai iš buto Vilniuje. Vieną kartą turėjau klientą, kuris galvojo, kad „jis nėra būtinas“, ir galiausiai teko mokėti baudą. Geriau užtrukti valandą užpildant formą internete nei verkti prie sienos vėliau.

Kaip teisingai sudaryti daiktų sąrašą – detaliai ar apibendrintai?

Čia esminis dalykas. Negalima rašyti tiesiog „daiktai“ ar „baldai“. Muitininkai turi matyti, ką vežame. Rašykite: „sofa, 2 vietos, odinė, pilka“, „virtuvės komplektas, 12 dalių“ ir t.t. Dar geriau, jei nurodysite apytikrę vertę (nors naudoti daiktai vertinami pagal nusidėvėjimą). Tarkime taip, jei sąrašas atrodo įtartai plikas, jie gali imti visą krovinį išskirstyti. Vieną kartą (galvoju, kad tai buvo 2021 metais, ne, laukia, tikriausiai 2022-ųjų pradžioje) mums teko laužti dėžes paties muitinės sandėlyje, nes klientas parašė „asmeniniai daiktai“ per 50 dėžių.

Ar galima vežti maisto produktus ar vaistus?

Su maistu dabar yra gana griežta, ypač mėsos ir pieno produktų iš ES. Nedarykite to, nebent norite prarasti pusę lagaminų. Kai kurie klientai bando nešti dešras ar sūrį, kurio „niekur nerasiu“, bet britų muitinė turi šunis, kurie užkando juos. Vaistus galima, bet būtinai su recepto kopija arba gydytojo pažyma, ypač jei tai stiprūs narkotiniai analgetikai. Paprastos galvos skausmo tabletės ne problema, bet jei turite pusę vaistinės – tai kels klausimų.

Kas daro su alkoholiu – ar jis taip pat apmokestinamas?

Jei jums daugiau nei 17 metų ir alkoholis skirtas asmeniniam vartojimui, galite vežti tam tikrą kiekį be mokesčių, bet tą kiekį sunku pavadinti „asmeniniu“, jei vežiate 200 litrų vodka. Žinoma, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Terrington St Clement nėra ekskursija parduotuvėn, tačiau žmonės visada bando prasimesti. Jei viršyjate ribas (pavyzdžiui, 42 litrus alaus, 18 litrų vyno, 4 litrus stipriųjų gėrimų), reikės sumokėti akcizą. Geriau išgerti čia arba palikti draugams dovanai.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra Lietuvoje ir Anglijoje?

Lietuvoje dažnai būna greičiau, jei dokumentai tvarkingi, bet Anglijoje... ten priklauso nuo pareigūno nuotaikos. Kartais praeitume per valandą, kartais stovėjome pusę dienos. Ypatingai jei tenka į Brindizą ar Hull uostus (priklausomai nuo maršruto). Reikia nustatyti realų laiką – dažniausiai tai 1-3 darbo dienos nuo to momento, kai krovinys atvyksta į terminalą. Nedarykite planų, kad tą pačią dieną jau iškrausite baldus į naujus namus Terrington St Clement, tai nulems nuotaiką likusiai dienai.

Ar jūsų įmonė užtikrina, kad dokumentai bus tvarkingi?

Mūsų darbas yra padėti, bet mes neįstatymų leidėjai. Mes parengiame dokumentus pagal tai, ką mums suteikiate. Jei jūs parašysite blogą sąrašą, mes jo neištaisysime, nes nežinome, kas yra viduje. Taigi, atsakymas – taip, mes padedame su formuluotėmis ir logistika, bet atsakomybė už turinio teisingumą visada lieka ant jūsų pečių. Mes esame vairuotojai ir logistai, o ne jūsų gyvenimo auditoriai.

Ar galiu vežti savo automobilį, jei jame yra daiktų?

Taip, galite, bet tai tampa sudėtingiau dėl to, kad automobilis turi būti deklaruojamas kaip krovinys. Tiesa, dažniausiai vežame automobilius atskirai, o ne su pilnu konteineriu, nes vairuotojui reikia poilsio. Jei Automobilis važiuoja su vilkiku (pvz., ant rėmų), tai paprasčiau, jei pats vairuosite – tai jau kita istorija su draudimu. Geriau aptarti šį klausimą atskirai, kad nesusidarytų įspūdis, kad tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Terrington St Clement yra kaip pasivažinėjimas mišku.

Kelionės mechanika: keliai, keltai ir miegas

Kiek dienų trunka kelionės į Terrington St Clement paprastai?

Standartiškai, jei nieko nesikerta, tai trys arba keturios dienos. Viskas priklauso nuo to, ką renkatės – keltą iš Klaipėdos į Kylą ar važiuojate per Lenkiją ir vėliau per Francūziją/Olandiją. Patogiau ir greičiau dažniausiai būna tiesiai iš Klaipėdos, tačiau ten tvarkaraštis ne visada idealiai dera. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Terrington St Clement yra Norfolke, tai vėlgi kelią šiaurės kryptimi nuo Londono, todėl reikės pravažiuoti pro didelį miestą arba jo apeiti.

Kokį keltą geriau rinktis – Klaipėda-Kylas ar maršrutas per kontinentą?

Asmeniškai dažniau rekomenduoju Klaipėda-Kylas, nes vairuotojai gali pailsėti kelyje ir jau atvykę į Vokietiją būti ramūs. Važiuojant per Lenkiją gali būti spūstys, o po to dar reikia laukti kito kelt. Tačiau, jei kaina svarbiau nei laikas, maršrutas per Kaliningradą (ne, tai nebeįmanoma) arba per Lenkiją gali būti pigesnis. Kylas yra patogus, bet jis brangesnis. Turite pasirinkti – pinigai ar nervai.

Ar vairuotojas gali važiuoti be sustojimų?

Žinoma, kad ne. Yra griežti tachografo reikalavimai, ir mes juos gerbiam, nors dažnai klientams šie dalykai atrodo keisti. Vairuotojas privalo ilsėtis. Todėl jei klausiate, ar galime atvykti rytoj, jei išvažiavome vakar, atsakymas ne. Mes ne „Formulė-1“. Jis sustos poilsio zonose, pailsės, tik tada vėl vaziuos. Saugumas svarbiau už jūsų skubą.

Ką daryti, jei kelyje sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausia scenarijus, bet jis įvyksta. Mes turime draudimą ir pagalbos tarnybą. Jei sugenda – kviečiame mechaniką. Jei dėl to vėluojame – skambiname jums. Kartais tai gali užtrukti dieną ar dvi. Vieną kartą mums suvirto ratą prieš pat Londoną, ir teko laukti keitimo visą naktį. Klientas buvo liūdnas, bet mes padarėme viską, ką galėjome. Tokios yra šito darbo realijos – technika sensta, keliai blogi.

Ar galima sekti krovinio buvimo vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo GPS stebėjimą. Mes taip pat turime sistemą, kur galite matyti, kur yra vilkikas. Tačiau ne visada signalas yra toks tikslas, kaip norėtumėte, ypač Vokietijoje arba keltuose. Kartais rodo, kad važiuoja, o jis jau stovi pasienio punkte. Taigi, naudokite tai kaip orientyrą, o ne kaip sekundinį laikrodį.

Kokia situacija su keltų bilietais – ar jie brangūs?

Keltų bilietai dabar yra tikrai ne pigūs, kainos šoktavo po pandemijos ir dėl degalų. Juos reikia užsisakyti iš anksto. Jei jūsų tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Terrington St Clement numatomas vasarą, bilietus reikia žiūrėti net mėnesiais anksčiau. Priešingu atveju gali būti taip, kad vietų nėra ir teks laukti dieną uoste, kas labai brangiai atsieina dėl vairuotojo laiko.

Ar įeina į kainą vairuotojo apgyvendinimas ir maistas?

Įprastoje kainoje taip, tai yra mūsų sąnaudos. Vairuotojas nešioja pinigus pragyvenimui, miego miegta automobilyje (jei ten yra miegamasis) arba viešbučiuose, jei ilgesnė pauzė. Nereikėtų jam siūlyti pusryčių (nors jis tikrai nedrįstų atsisakyti), tačiau jei pamatysite, kad jis pavargęs – duokit vandens. Paprastas žmogiškumas daro stebuklus.

Ar yra galimybė, kad krovinys bus perkrautas į kitą sunkvežimį (transkrovimas)?

Tai retas atvejis, bet jei, tarkime, sugenda vilkikas ir negalime jį greitai sutaisyti, gali tekti perkrauti daiktus į kitą transportą. Tai papildoma rizika, todėl viskas turi būti labai gerai supakuota. Transkrovimas brangiai kainuoja ir dažnai padidina riziką pažeisti daiktus, todėl mes stengiames to išvengti, kaip ugnies. Bet esant ekstremal situacijoms – nebus išeities.