Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stalybridge: kas laukia kelyje ir kaip neišprotėti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir matavau viską – nuo tada, kai reikėjo paprasčiausiai užmesti keletą maišų į „Golfą“ ir važiuoti, iki dabar, kai reikia užpildyti tris dešimtis dokumentų vien tam, kad pro muitinę praeitum ne per penkias valandas. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stalybridge (arba gretimus Mančesterio rajonus) yra tas pats rytas, tik su anglų kalba, kairine važiavimo puse ir begaliniu lietumi Anglijoje. Žmonėms visada atrodo, kad tai tik įkelimas daiktų ir iškelimas, tačiau realybėje tai yra sudėtingas logistinis mazgas, kur viena klaida gali atidėlioti visą procesą savaiteliu. Čia ne tiesiog kelionė per Europą, čia – iššūkis su Brexit’u, keltų grafikais ir tuo, kad Stalybridže gatvės tokios siauros, kad ten sunku pravažiuoti su dviračiu, ne tas kalnų sunkvežimiu.

Kainos, pasiūlymai ir pinigai (arba kodėl niekas negali pasakyti kainos iš karto)

Kiek kainuoja toks dalykas?

Žiūrėk, aš negaliu jums čia parašyti fiksuotos sumos, nes tai kaip su maistu prekybos centre – viskas priklauso nuo to, ką įsidėjote į krepšelį. Jei turite tik vieną lovą ir kelias dėžes, gali tekti mokėti nuo 1200 eurų, o jei kraustote visą trijų aukštų namą su pianinu, tai skamba jau po 4-5 tūkstančius. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stalybridge brangsta dėl degalų ir keltų, kurie dabar yra tiesiog siaubingai brangūs. Be to, į kainą įeina darbo valandos Anglijoje, kurios gerokai brangesnės nei pas mus, todėl nesišokinkite, kai gausite sąskaitą.

Kodėl kainos toks skirtumas tarp firmų?

Tai yra klasikinis klausimas. Viena firma siūlo už 1500, kita už 2500, ir atrodo, kad pirmoji yra laimėtoja. Bet čia yra pavojinga. Pigios firmos dažnai dirba be draudimo, arba jos vairuotojais yra studentai, kurie pirmą kartą sėdi prie vairo. Brangesnės firmos moka mokesčius, turi gerus vairuotojus ir, kas svarbiausia, atsako už jūsų daiktus. Vieną kartą girdėjau, kaip klientas taupė 200 eurų, o galiausiai jam teko mokėti 3000 už naują sofą, nes buvo padaužyta per šuolį ant kelio dežėje.

Ar galima kažkaip taupyti?

Taip, galima. Pats svarbiausias dalykas – tai nebraižyti ant visko, ką matai. Jei pašalinsite visus tuščius indus, nusausinsite indaplovę ir išmontuosite didžiąją dalį baldų, taupysite tūrį. O tūris logistikoje yra pinigai. Taip pat, jei galite patys padėti dėžes į sunkvežimį Vilniuje (o vėliau išnešti Stalybridže), tai gali sumažinti kainą, nes mums reikia mažiau darbuotojų. Tik atidžiai, kad nenusižemot nugarą, sveikata brangesnė.

Kas dar gali būti įskaičiuota prie kainos?

Gali būti staigmenų. Pavyzdžiui, jei sunkvežimiui tenka stovėti eilėje prie keltų arba įvyksta techninis gedimas, to laiko niekas nekompensuos. Taip pat, jei Stalybridže jūsų namuose neįmanoma priartinti sunkvežimio arčiau nei 20 metrų ir reikia nešti per rankas, kiekvienas metras gali kainuoti. Ir dar, užsakymo mokestis (booking fee), kuris dažnai būna nedidelis, bet jis yra ne grąžinamas, jei atšaukiate kelionę paskutinę minutę.

Ar reikia mokėti iš karto?

Daugelis firmų dabar reikalauja depozito, kad užfiksuotų datą ir nupirktų bilietus į keltą. Tai paprastai būna 20-30 proc. Galvojau, kad 10 proc. užtektų, bet po pandemijos viskas pasikeitė, ir dabar reikia užtikrinimo. Likusią dalį paprastai mokate gavus daiktus arba prieš išvykstant iš Lietuvos. tiesą sakant, geriau padaryti prieš išvykstant, kadangi Anglijoje banko pavedimai gali „užstrigti“ dienai-dvi.

Dokumentai, muitinė ir tas įniršusis Brexit

Kokius dokumentus reikia turė?

Pagrindinis dalykas – tai krovinio deklaracija (inventorius). Jis turi būti detalus, ne „keletas dėžių su drabužiais“. Muitininkai Anglijoje dabar yra labai griežti, jie gali atidaryti sunkvežimį ir tikrinti, ar ten tikrai tai, kas parašyta. Taip pat reikės paso arba ID kortelės, jei esate ES pilietis. O jei jau ne, tai vizų ir leidimų gyventi (kopiai). Be to, jei perkraustote ne savo daiktus, o, tarkime, draugo ar močiutės, reikės notarinio įgaliojimo, kitaip jūsų tiesiog nepraleis.

Kaip Brexit pakeitė dalykus?

O tai, kaip pasakyti... paversk mane į šaltą vandenį. Anksčiau buvo paprasta – važiuoji, rodo pasą ir važiuoji toliau. Dabar reikia deklaruoti viską, net tą drėgną šunį, kurį vežate. Yra naujas procesas, vadinamas „customs clearance“, kurį turi atlikti brokeris. Jei jūsų firma siūlo važiuoti be jo, bėkite toli. Vieną kartą mūsų vairuotojas stovėjo Dover’iuje 12 valandų, nes klientas nenuėjo pasirašyti dokumentų elektroniniu būdu laiku.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei daiktai yra naudoti ir jūs persikėlėte gyventi ilgam (ne verslui), dažniausiai mokesčių nėra. Tai vadinama „Transfer of Residence“ relief. Bet čia yra vienas smulkus niuansas – jūs turite gyventi už Lietuvos ribų mažiau 12 mėnesių prieš persikraustymą ir tuos daiktus turėti mažiau 6 mėnesių. Žinau, tai skamba keistai, bet taip taisyklės. Jei parduodate naujus daiktus Anglijoje iš karto, tai gali būti laikoma verslu ir gausite mokesčių sąskaitą.

Ką daryti su draudimu?

Draudimas šioje srityje yra privalomas, bet skaitykite smulkmenas. Standartinis draudimas dažnai nedengia brangių daiktų, tokių kaip juvelyriniai dirbiniai, pinigai ar dailės kūriniai. Aš vieną kartą mačiau, kaip žmogus bandė įdėti į dėžę 10 tūkstančių vertės laikrodį, tarp senų marškinų. Natūralu, kad kai dėžė nukrito, draudimo kompanija atsisakė mokėti. Pasirašykite ypatingą sąrašą brangiems daiktams (high value list).

Ar sunku susitvarkyti su anglų muitine?

Sunkiau nei su vokiška, kadangi Anglijoje viskas vyksta anglų kalba (aišku), o jie turi savo specifinių terminų. Be to, jie labai mėgsta elektroninius sistemas. Jei nemokate anglų kalbos gerai, tikrai pasiklauskite, ar jūsų pervežėjas padės su komunikacija. Aš asmeniškai visada padedu, nes nenoriu, kad vairuotojas likt�ai vienas su kompiuteriu, kuris neveikia.

Kelionės eiga: nuo Vilniaus iki Stalybridžo vingių

Kiek laiko trunka kelionė?

Teoriškai – 3-4 dienos. Praktiškai – kartais 5, o jei keltas nebevažiuoja dėl audros, tai ir 7. Kelias eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, tada per Lamanšą (English Channel) ir per visą Angliją iki Stalybridžo. Atstumas didelis, apie 2000 km. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stalybridge nėra tas pats kaip važiuoti į Palangą, čia reikia laiko poilsio vairuotojui.

Kurį keltą geriau pasirinkti?

Daugelis renkasi Kalė-Dover, nes trumpiau plaukia, bet eilės ten gali būti siaubingos. Aš asmeniškai dažniau linkstu siūlyti Duisburgą-Roterdamą arba Olandiją (Hook of Holland), nes ten vairuotojai gali ilsėtis kabelio kabinoje ir nešvaistyti laiko. Taip pat, keltų bilietų kainos šuoliuoja. Prieš savaitę bilietas gal kainuoja 100 eurų, o paskutinę dieną – 400.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis sunkvežimis (C/E kategorija), skirtas tik kroviniams. Yra keletas firmų, kurios turi didelius „autobusus“ su dėžėmis, kur leidžia keleivius, tai vadinama „part load“ arba specialiu pasirinkimu. Bet įprastai, jei samdote pilną sunkvežimį, ten sėdėti negalite dėl saugumo taisyklių ir draudimo. Geriau susisiekti su Ryanair arba Lietuvos geležinkeliais.

Kas vyksta, jei susidaro problema kelyje?

Techniniai gedimai vyksta. Mes visada turime pagalbinę techniką kontaktuose. Vieną kartą mums sugedo sunkvežimis netoli Briuselio, ir teko perkrauti pusę daiktų į kitą mašiną. Tai atidėjo pristatymą vieną dieną. Jei tokia situacija įvyksta, jums tiesiog pranešame. Nereikia panikuoti, daiktai yra užrakinti ir saugūs, tiesiog reikia laukti.

Ar tiksliai žinote, kur yra Stalybridge?

Žinoma, tai prie Mančesterio, Tame side. Bet ten yra toks niuansas – kai kurios vietovės ten yra labai kalnuotos ir siauros. Vieną kartą važiavome į vieną ferą šalia Stalybridžo, ir vairuotojas vos neįvažiavo į upę, nes buvo nurodytas blogas adresas. Jei gyvenate tokiame vietovės, kur sunkvežimiui sunku praeiti, praneškite iš anksto, kad reikėtų mažesnės mašinos (7.5t) paskutiniam etapui.

Kaip susisiekti, jei mašina vėluoja?

Visada duodame vairuotojo numerį. Bet žinokit, vairuotojai dažnai važiuoja ir neatsiliepia, kai vairuoja (kaip ir turi būti). Geriausia rašyti man arba dispečeriui. Mes tikrinime GPS kas porą valandų. Taip pat, nepamirškite laiko skirtumo – Lietuvoje valanda daugiau, kai Anglijoj rytoj. Jums gali atrodyti, kad jau vėluoja, bet jiems dar tik 10 ryto.

Daiktų pakavimas, baldai ir „auksinės“ taisyklės

Ar reikia išardyti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lovos, spintos, didžiuliai stali turi būti išardyti, kad tilptų į sunkvežimį ir neišlūžtų. Mes tai darame, bet tai užtrunka laiko. Jei norite sutaupyti, išardykite patys. Tiesą sakant, kai kurios senos britų spintos išsyk ir nebuvo sukauptos, todėl jas tiesiog pernešame (čia juokauju, bet kartais taip būna). O jei turite ką nors ypatingai didelio, praneškite iš anksto, kad numatytume vietą.

Kokias dėžes naudoti?

Nenaudokite mažmeninės prekybos parduotuvių dėžių, jos per minkštos. Gerkite alų arba pirkti specialias perkraustymo dėžes (double wall). Jos sulaiko svorį. Daugelis klausia, ar galima į dėžes dėti knygas. Galima, bet mažose dėžėse. Jei į didelę dėžę užpildysite knygų, niekas jos nekels – ji svers 50 kg.

Ar galima vežti maistą?

Gali, bet tik kai kurį. Mėsą, pieno produktus, vaisius – ne. Muitinė išmes arba baudž. Sausus maisto produktus (makaronus, džiovintus vaisius) galima, bet tik originalioje pakuotėje, uždarytą. Vienas klientas mums bandė įslėpti šoninę dešrą tarp drabužių... nu ir sėdėjo valandas pas muitininkus, aiškindamas, kad tai dovana broliui.

Kaip su augalais ir gyvūnais?

Augalus su žeme į ES (iš UK) nebeveži be sertifikatų, o į UK – galima, bet tik tam tikrus. Geriau juos palikti kaimynams, tikrai nenusivilsite. Gyvūnai turi turėti „chipą“, pasą ir skiepymus. Jie nevažiuoja sunkvežimyje su daiktais, jie turi važiuoti su jumis lėktuvu arba mašina, arba specialiomis gyvūnų pervežimo kompanijomis. Nėra nieko blogiau nei šuns lojimas tarp sofos ir dėžių tris dienas.

O jei kažkas pasidaužo?

Tai įvyksta. Nors mes ir bandome apsaugoti, kelionė 2000 km nėra pasivaikšiojimas parką. Jei pastebite, kad kažkas sulaužyta, padarykite nuotrauką ir parašykite pastabą į sąrašą (CMR), kol vairuotojas dar yra vietoje. Po to, kai jis išvažiuoja, bus labai sunku įrodyti, kad ne jūs pats užlaužė koją nuo lentynos.

Rizikos, baimės ir realus gyvenimas

Kas daro, jei klientas neatvyksta į susitikimą Stalybridže?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas gali laukti 1-2 valandas, bet turi važiuoti toliau, kad nepraleistų kitų užsakymų. Tada jis gali nueiti į sandėlį, ir jums teks mokėti už sandėliavimą ir išvežimą. Dar kartą pasakykite sau – atvykite laiku. Anglijoje laikas yra pinigas labai tiksliai.

Ar dažnai pasitaiko apgavysčių?

Žinoma, yra firmų, kurios paima depozitą ir dingsta. Yra tokių, kurios atvyksta, įkelia daiktus ir pareikalauja dvigubos kainos prieš išvykstant (blackmail). Todėl tikrinkite atsiliepimus (reviews), ne tik savo svetainėje, bet ir „Google Maps“ ar „Trustpilot“. Jei firma egzistuoja tik 6 mėnesius – ženklas, kad vengti.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

Vairuotojai dažniausiai yra geri vyrukai, kurie nori tik atlikti darbą ir grįžti namo. Bet jie ne sargybiniai. Jei paliksite atvirą dėžę su brangiais daiktais prie vairuotojo kabinoje, gali dingti. Užrakinkite viską, kas įmanoma. Mes patikriname užraktus, bet jūsų sąmoningumas svarbiausia.

Kaip elgtis su lietumi Anglijoje?

Stalybridge yra vienas drėgniausių Anglijos miestų (gal net pats drėgniausias, nežinau tiksliai statistikos). Vairuotojai turi grindų kilimėlius, kad nebraižytų jūsų grindų, bet pasirūpinkite, kad būtų kur padėti drėgnus batus ar šlamučius. Nustatykite dėžes ne ant grindų, o ant paletų, jei galima.

Ar verta viską daryti patys?

Jei turite mažai daiktų ir gerą draugų būrį – galima. Bet tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stalybridge yra išvarginantis. Po 10 valandų vairavimo ir kelio vairuotojas gali būti pavargęs, o jūs turėsite priimti daiktus. Verta pasamdyti bent dėžių nešėjus abiejuose galuose, išsaugosite nugarą ir nervus.

Kas daryti, jei pamečiu raktus nuo naujo namo?

Tikrai geriau turėti atsarginius raktus pas kaimyną ar draugą. Mums ne kartą tekko laukti po durimis valandas, kol šeimininkai važiuoja ieškoti raktų. Tai laikomas laukimo laikas, ir jis gali būti apmokestinas.

Ar galima vežti alkoholį?

Taip, asmeniniam vartojimui. Bet yra ribojimai – kiek litrų alaus, kiek vyno. Jei vežiate 200 butelių degtinės, muitinė pagalvos, kad tai prekyba.