Patikimi krovinių pervežėjai į Angliją iš visos Lietuvos

Jei ieškai žmonių, kurie tikrai veža krovinius į Angliją ir nepaliks tavęs su puspilniu sunkvežimiu kažkur Vokietijos pasienyje – čia tikrai galiu pagelbėti. Dirbu šioje srityje jau beveik penkiolika metų, todėl mačiau visko: ir tikrai solidžių įmonių, ir tokių, kurių pavadinimo geriau net neprisiminti. Šiame straipsnyje (na gerai, šitoje žinutėje) bandysiu paprastai paaiškinti, kaip iš tikrųjų veikia krovinių pervežimas į Angliją, į ką verta atkreipti dėmesį ir ko geriau vengti. Nes tiesa tokia – ne visi, kas save vadina profesionalais, tikrai tokius yra.

Kaip išsirinkti tinkamą pervežėją

Ar tikrai verta mokėti brangiau už „patikimą" įmonę?

Klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Ir atsakymas visada toks pats – taip, bet su išlygom. Brangiau nebūtinai reiškia geriau. Kartais mažesnė įmonė su trimis sunkvežimiais dirba kur kas sąžiningiau nei didelis prekinis ženklas su šimtu mašinų ir penkiasdešimt skundų per metus. Svarbiausia yra ne kaina, o tai, kaip įmonė elgiasi, kai kažkas ne pagal planą. Ar atsilieps telefonu? Ar grąžins pinigus, jei viskas nueis ne taip? Ar tiesiog dings? Būna ir tokių atvejų, deja.

Ką reiškia „pilnas krovinys" ir „dalinis krovinys"?

Pilnas krovinys (FCL) – tai kai visas sunkvežimio priekabos plotas priklauso tik tau. Moki visą kainą, bet kroviniui nereikia laukti, kol bus surinktas kitas krovinys. Dalinis krovinys (LTL) – tai kai tavo prekės keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais, todėl moki tik už savo dalį. Paprastai dalinis krovinys yra pigesnis, bet užtrunka ilgiau, nes vairuotojas sustoja keliuose punktuose. Abu variantai turi savo prasmę – priklauso nuo to, kiek turi prekių ir kada jos turi būti vietoje.

Kaip suprasti, ar įmonė tikrai veža į Angliją, ar tik taip rašo?

Patikrink, ar turi realius atsiliepimus ne tik jų pačių puslapyje. Facebook grupės, Google atsiliepimai, o geriausiai – paklausk žmonių, kurie jau naudojosi paslaugomis. Dar vienas būdas – pasitikrink, ar įmonė turi nuolatinį maršrutą į Angliją, ar veža tik kartais, kai kas nors užsako. Jei veža tik retkarčiais, gali būti, kad neturi net savo sunkvežimų, o tiesiog perpardavinėja kitų paslaugas. Pats tokių mačiau ne vieną.

Ar galiu pasitikėti maža įmone su nedideliu interneto puslapiu?

Gali, bet reikia būti atsargiam. Kartais mažos įmonės dirba kur kas geriau nei dideli milžinai – tiesiog neturi biudžeto gražiam puslapiui. Bet jei puslapis atrodo kaip 2005 metų laikotarpis, o kontaktinė informacija – tik Gmail adresas, verta pasidomėti giliau. Paprašyk įmonės duoti references – žmonių, kurie jau naudojosi jų paslaugomis. Sąžininga įmonė niekada neatims.

Kokie dokumentai reikalingi kroviniui į Angliją po Brexit?

Čia reikalai pakankamai sudėtingi. Jei veži prekes iš Lietuvos į Angliją, reikalinga prekių deklaracija, CMR važtaraštis, o jei prekės yra skirtos pardavimui – dar ir PVM numeris. Dabar jau reikia muitinės dokumentų, nors anksčiau buvo paprasčiau. Gera žinia ta, kad patikimos įmonės šiuos dokumentus tvarko pačios, bet visada verta pasitikslinti iš anksto, kad nesusidurtum su nemaloniomis staigmenomis muitinėje.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kodėl kainos taip skiriasi tarp skirtingų įmonių?

Matematika paprasta – vieni skaičiuoja tik degalus ir vairuotojo algą, kiti įskaičiuoja draudimą, galimą prastovą, kelių mokesčius ir dar kelis dalykus, kurie kartais iškyla. Kartai matau, kad vienur siūlo 800 eurų, kitur 1500 – ir abi kainos gali būti teisingos, tik viena yra su paslėptom išlaidom, o kita – su viskuo iš anksto. Geriausia prašyti pilnos sąmatos ir aiškiai paklausti, ar dar bus kažkas mokėtina.

Ar saugu mokėti iš anksto?

Čia labai priklauso. Aš pats visada sakau klientams taip – jei įmonė reikalauja viso mokėjimo iš anksto iki krovinio pakrovimo, tai jau maždaug raudona vėliava. Normaliai būna taip – dalis sumos prieš pradedant, likutis pristatymo metu arba pervedimu po dokumentų gavimo. Yra ir tokių, kurie dirba tik su išankstiniu mokėjimu, bet tada jau reikia labai gerai pasidomėti, kas tai per įmonė. Vienas mano pažįstamas sumokėjo 2000 eurų iš anksto ir krovinio taip ir nepamatė – jokio atsako, jokio pinigų grąžinimo. Po trejų metų tebėra teisme. Taigi čia reikia galvoti.

Kodėl dalinio krovinio kaina kartais būna mažesnė nei tikėjausi?

Todėl, kad dalinių krovinių verslas yra labai konkurencingas. Yra įmonių, kurios specializuojasi tik LTL ir jas veža kone kasdien, todėl jų kainos būna labai patrauklios. Bet čia vėl gi – jei kaina per maža, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Pasitikrink, ar įmonė tikrai turi draudimą, ar nėra jokių papildomų mokesčių, kurie išlenda vėliau.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, bet ne visada verta. Jei veži pilną sunkvežimį ir tai reguliariai, tada galima derėtis – įmonės dažnai duoda nuolaidas pastoviems klientams. Bet jei veži vieną kartą ir dar dalinį krovinį, derėtis nelabai yra dėl ko. Geriau tiesiog palyginti kelias kainas ir išsirinkti geriausią santykį tarp kainos ir kokybės. O kartais geriausia kaina nėra geriausia – prisimink tą istoriją su mano pažįstamu.

Praktiniai klausimai

Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai nuo dviejų iki keturių dienų, jei tai pilnas krovinys. Dalinis gali užtrukti ir penkias–septynias dienas, nes reikia surinkti kitus krovinius, sustoti keliuose punktuose. Bet čia priklauso ir nuo to, kur Lietuvoje kraunate ir kur Anglije išloadinate – jei reikia važiuoti iš Šiaulių į Londoną, bus greičiau nei iš Vilniaus į patį šiaurės Angliją. O kartais būna ir taip, kad vairuotojas stringa keliuose dėl eismo ar oro sąlygų – su tuo niekas negali padaryti.

Ar galiu vežti bet ką į Angliją?

Ne viską. Yra draudžiamų prekių sąrašas – ginklai, narkotikai, tam tikri maisto produktai, gyvūnai be reikiamų dokumentų. Bet jei kalbam apie įprastus krovinius – baldus, elektroniką, drabužius, statybines medžiagas – viskas gerai, tik reikia tinkamai sutvarkyti dokumentus. Dar svarbu žinoti, kad kai kurios prekės reikalauja specialių licencijų ar sertifikavimo – pavyzdžiui, medicinos įranga ar tam tikros chemikalijos. Jei nežinai, geriau iš anksto pasiklausti.

Kas atsitinka, jei mano krovinys bus sugadintas pervežimo metu?

Čia labai svarbu žinoti – visos patikimos įmonės turi krovinių draudimą (CMR draudimas). Bet čia yra vienas bet – draudimas galioja tik tuo atveju, jei krovinys buvo tinkamai supakuotas ir įformintas. Jei veži stiklą be jokios apsaugos ir jis sudužo, gali būti sunku gauti kompensaciją. Visada fotografuok krovinį prieš kraunant ir po išloadinimo. Ir dar viena smulkmena – jei įmonė siūlo „savo draudimą", pasitikrink, ar tai tikras draudimas, o ne kažkoks savo kišenės fondas.

Kaip suprasti, ar mano krovinys yra apdraustas?

Paprašyk įmonės parodyti draudimo polisą. Sąžininga įmonė jį parodytų nedvejodama. Jei pradeda aiškinti, kad „viskas tvarkoje" ir nerodo jokių dokumentų – jau įtartina. Dar gali pasitikrinti draudimo bendrovės puslapyje, ar tikrai toks polisas egzistuoja. Žinau, kad tai gali atrodyti kaip per daug, bet geriau patikrinti nei po to gailėtis.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo GPS sekimą – gali matyti, kur sunkvežimis šiuo momentu yra. Bet būna ir tokių, kurios tokios galimybės neturi, ypač mažesnės įmonės. Jei tau svarbu žinoti, kur krovinys yra, iš karto pasakyk, kad norėtum sekimo. Jei įmonė sako, kad tai neįmanoma – galbūt verta ieškoti kitos.

Problemų sprendimas

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – skambink įmonei ir aiškinkis, kas vyksta. Kartais vėlavimas yra dėl objektyvių priežasčių – eismo spūstys, blogas oras, vairuotojo ligos. Bet jei įmonė neatsiliepia arba nuolat keičia istoriją, jau reikia pradėti galvoti apie rimtesnius veiksmus. Jei krovinys vėluoja dėl įmonės kaltės, gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau reikia gerų dokumentų – visų susirašinėjimų, įrodymų, kad buvo susitarta dėl konkretaus laiko.

Kas nutinka, jei įmonė dingsta su mano krovinimi?

Taip, ir taip būna. Yra buvę atvejų, kai įmonės tiesiog užsidaro, o kroviniai dingsta. Čia jau reikia kreiptis į teismą, policiją, o jei buvo apmokėta kortele – galbūt į banką dėl chargeback. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Kad to išvengtum, visada pasidomėk įmone prieš mokėdamas – patikrink, ar ji registruota, ar turi biurą, ar yra realių žmonių, su kuriais gali susisiekti.

Ar galiu pats susipakuoti krovinį, ar reikia profesionalų?

Gali susipakuoti pats, bet reikia žinoti kelias taisykles. Pirma – viskas turi būti tvirtai pritvirtinta, kad pervežimo metu niekas nejudėtų. Antra – sunkesnius daiktus dėk į apačią, lengvesnius – į viršų. Trečia – jei veži baldus, juos reikia išardyti arba labai gerai apsaugoti. Profesionalai tai daro greičiau ir geriau, bet tai kainuoja. Kartais pats gali susipakuoti gerokai pigiau, jei turi laiko ir žinai, ką darai.

Ką daryti, jei pastebiu žalą tik išloadinus krovinį?

Čia labai svarbu veikti greitai. Pirmiausia – fotografuok viską, ką matai, dar prieš pradedant iškrauti. Jei jau pradėjai krauti ir tik tada pastebėjai žalą, gali būti sunku įrodyti, kad tai įvyko pervežimo metu, o ne prieš tai. Antra – iš karto pranešk įmonei ir reikalauk, kad atsiųstų žalos aktą. Trečia – jei įmonė nesutinka atsakyti, kreipkis į draudimo bendrovę, jei krovinys buvo apdraustas.

Darbas su įmonėmis

Kaip suprasti, ar įmonė patikima, jei neturiu jokių rekomendacijų?

Pradėk nuo paprastų dalykų – patikrink, ar įmonė turi legalų registracijos numerį, ar yra įregistruota Juridinių asmenų registre. Patikrink jų interneto puslapį – jei jis atrodo profesionaliai, jei yra aiškūs kontaktai, adresas, įmonės rekvizitai. Dar gali pasitikrinti, ar jie turi prekybos leidimą ar kitus licencijas, jei reikia. Ir dar – paskambink jiems. Jei atsiliepia per kelias minutes ir atsako į klausimus, jau geras ženklas. Jei niekas neatsiliepia arba kalba miglotai – blogas ženklas.

Ką reiškia, jei įmonė siūlo labai greitus terminus?

Čia reikia būti atsargiam. Jei sako, kad vež iš Vilniaus į Londoną per vieną dieną – tai fiziškai neįmanoma, nebent naudoja oro transportą, bet tada kaina būtų visai kitokia. Kartais įmonės tiesiog pažada bet ką, kad gautų užsakymą, o po to prasideda problemos. Geriau pasitikėti realiais terminais ir visada turėti planą B, jei kažkas nepasisektų.

Ar verta naudotis tarpininkais, ar geriau kreiptis tiesiogiai į pervežėją?

Tarpininkai (freight forwarders) turi savo pranašumų – jie gali surasti tinkamą pervežėją greičiau, dažnai turi geresnes kainas dėl didesnio užsakymų kiekio, ir gali padėti su dokumentais. Bet jie taip pat ima savo maržą, todėl gali būti brangiau. Jei turi laiko ir nori tiesiogiai bendrauti su pervežėju, gali kreiptis tiesiogiai. Bet jei nori, kad kas nors kitas viskuo pasirūpintų, tarpininkas gali būti geresnis variantas. Abu turi savo vietą.

Kaip elgtis, jei įmonės darbuotojas elgiasi nemandagiai arba neatsako į klausimus?

Čia jau rodo įmonės kultūrą. Jei darbuotojas yra nemandagus dar pokalbio pradžioje, įsivaizduok, kaip bus po to, jei kils problemų. Geriau tiesiog ieškok kitos įmonės – šioje srityje yra pakankamai alternatyvų. O jei jau pradėjai bendradarbiauti ir tik po to prasideda problemos su komunikacija, aiškiai parašyk, kad nori spręsti problemą, o jei niekas nesikeičia – geriau nutraukti bendradarbiavimą ir ieškoti kitos.

Konkretūs atvejai

Vežu baldus iš Kauno į Manchesterį. Ką man daryti?

Pirmiausia – išmatuok, kiek baldų turi, ir nuspręsk, ar reikia pilno sunkvežimio, ar užtenka dalinio. Jei tai keli baldai, dalinis krovinys bus gerokai pigesnis. Antra – baldus išardyk, jei įmanoma, arba labai gerai supakuok. Trečia – pasitikrink, ar įmonė turi patirties su baldų pervežimu, ar turi reikiamą įrangą. Ketvirta – susitark dėl tikslios datos ir laiko, kada bus kraunama ir kada bus pristatyta. Ir dar – jei baldai brangūs, būtinai apdrausk.

Mano įmonė reguliariai veža prekes į Angliją. Ar verta sudaryti ilgalaikę sutartį?

Tikrai taip, jei veži reguliariai. Ilgalaikės sutartys paprastai suteikia geresnes kainas, garantuotą vietą sunkvežimyje, o ir bendradarbiauti tada lengviau – įmonė žino tavo poreikius ir gali geriau planuoti. Bet čia vėl gi – prieš sudarant sutartį, pasitikrink įmonę, nes bloga ilgalaikė sutartis gali būti blogiau nei jokios. Ir dar svarbu – sutartyje aiškiai įrašyk visas sąlygas, baudas už vėlavimą, kitus svarbius punktus.

Vežu maisto produktus į Angliją. Kokie yra ypatingi reikalavimai?

Maisto produktai yra jautri kategorija. Reikalingi specialūs dokumentai, maisto saugos sertifikatai, o kai kurie produktai netgi reikalauja specialių licencijų. Dar svarbu, kad transportas būtų tinkamas maisto produktams – šaldymo ar šildymo priekaba, priklausomai nuo produkto. Jei veži maistą, būtinai pasikonsultuok su įmone iš anksto, nes čia klaidų kaina gali būti labai didelė – ir finansiškai, ir dėl galimų teisinių problemų.

Perkraustau visą namą į Angliją. Ar galiu viską patikėti vienai įmonei?

Gali, ir dažnai taip net geriau. Yra įmonės, kurios specializuojasi būtent namų perkraustymu į užsienį – jos susipakuoja, išardo baldus, sutvarko dokumentus, veža ir vėl surenka vietoje. Žinoma, tai kainuoja brangiau nei pats viskuo rūpintis, bet sutaupo daug laiko ir nervų. Svarbu tik išsirinkti gerą įmonę – pasidomėk, kiek jie turi patirties, kokius atsiliepimus turi, ar turi visą reikiamą įrangą.

Išvada

Jei ieškai krovinių pervežėjų į Angliją, svarbiausia yra ne skubėti ir gerai pasidomėti prieš priimant sprendimą. Palygink kelias įmones, pasiklausyk atsiliepimų, pasitikrink dokumentus ir sąlygas. Brangiausia kaina nebūtinai geriausia, bet per maža kaina – beveik visada problema. Jei jau randi įmonę, su kuria bendradarbiauji gerai, laikykis jos, nes pastovus klientas visada gauna geresnes sąlygas. O jei kažkas ne taip – nebijok keisti, nes šioje srityje tikrai yra iš ko rinktis.