Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stalham: ką tikrai reikia žinoti prieš išvykstant

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir regiu viską – nuo idealiai sutvarkytų konteinerių iki tokių vėžimų, kad net aš susiraukiau. Kelionė iš Lietuvos į Angliją, o konkrečiai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stalham, yra vienas tų maršrutų, kuris atrodo paprastas žemėlapyje, bet iš tiesų slepia daugybę niuansų. Stalhamas yra mažutis miestelis Norfolke, prie Broads, ten keliai siauri, o vietiniai gyventojai nėra įprasti matyti didžiulius sunkvežimius. Todėl čia reikia ne tik tikslumo, bet ir žinojimo, kaip elgtis su muitinės procedūromis po „Brexit“.

Nekalbėsime apie tai, kaip viskas yra „puiku“ ir „sklandu“, nes dažniausiai taip nėra. Yra vairuotojai, kurie prapuola kelią, yra dokumentai, kurie dingsta, o kainos staiga šoka į aukštus, kai atsiranda nemanytų rūpesčių. Štai paprastas, be jokio „lakštymo“, vadovas, kas jūsų laukia, kai nuspręsite keltis gyventi į Didžiąją Britaniją, ir kaip išvengti tų pačių klaidų, kurias dažnai daro mano klientai.

Kainos, laikas ir bendrai pinigai

Kiek kainuoja toks perkraustymas apytiksliai?

Čia viskas labai plaukioja. Jei kalbame apie standartinį butą, tarkime, 40–50 kubinių metrų, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stalham kainuos nuo dviejų tūkstančių eurų, gali siekt ir tris tūkstančius. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite, ar reikia įrenginėti liftą Vilniuje, ir, svarbiausia, kokia kuro kaina tą dieną. Nepamirškite, kad dabar taip pat reikia sumokėti už muitinės deklaracijas Anglijoje, tai papildomi 150–200 svarų. Taigi, nekeiskit, jei pasakysiu, kad pinigų reikės tikrai nemažai, o galutinis sumokėjimas gali šiek tiek keistis dėl kuro svyravimų kelyje.

Kiek laiko užtrunka visa kelionė?

Idealiai – trys arba keturi dienos. Paprastai mes išvažiuojame pirmą dieną, naktį važiuojame iki uosto (Ostend arba Hook of Holland), pervažiuojame į Angliją, antrąją dieną važiuojame iki Stalhamo. Bet realybėje būna kitaip. Prieš porą savaičių vairuotojas užstrigo pasienio punkte dėl kažkokio dokumento trūkumo (ne mūsų kaltė), tai vėlavome dar dieną. Taigi, planuokite savaitę, o jei daiktai atvyks po penkių dienų – laukit ir būkite laimingi, kad nenuslydo nuo kelio į Griuso mišką.

Ar galima kažkaip taupyti?

Galima, bet nerekomenduoju. Žmonės dažnai bando sutaupyti ant dėžių – renka jas iš parduotuvių. Suprantu, nemokamos, bet jos stiprumo neturi. Vienas klientas taip padarė, jo dėžė su indais suiro ties Harwich'u, teko mokėti už indų valymą. Arba galima rasti „žaliusius” pervežėjus be licencijjų (čia turiu omeny be draudimo), tai pigiau, bet jei dingsta kroviniys – niekas neatsakys. Geriausia taupyti ant to, ką patys supakuojate, o ne ant transporto.

Kodėl kaina pasikeičia, kai jau susitarėme?

Tai pati nep maloniausia dalis. Kartais aš pats su tuo kovu, bet firma nebegali dirbti nuostolių. Jei kuro kaina šuoliuoja aukštyn 10 proc., mes privalome koreguoti sąskaitą. Arba jei pasirodo, kad jūsų bute yra ne 40, o 60 kubų, nes užpildėte visą balkoną gėlėmis. Tada tiesiog nebetelpame į mašiną ir reikia siųsti antrąją. Dėl to ir būna tas nepatogumas telefonu, kai tenka girti, kad reikia papildomai sumokėti.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dauguma firmų dabar reikalauja avanso. Mes imame apie 30 proc. sutarties metu, kad nupirktume bilietus į keltą ir užpildytume dokumentus. Likusią dalį reikia sumokėti gavus daiktus Stalhame arba prieš išvežant iš Vilniaus. Yra buvę atvejų, kai žmonės atsisakydavo paskutinę minutę, o mes jau buvome nupirkę bilietus – pinigų negrąžinome, tai suprantama. Geriau susitarti iš karto, kad nereiktų triukšmo vėliau.

O jei aš turiu tik kelias dėžes?

Tada jums nereikia tarptautinio perkraustymo iš Vilniaus į Stalham pilnu mastu. Jums reikia dalinio krovinio, vadinamo „part load“. Mes sujungiame jūsų daiktus su kitų klientų. Tai pigiau, bet ilgiau – reikia laukti, kol užsipils mašina. Kartą laukiau tris savaites, kol surinkom pilną krovinį į East Anglia. Jei neskubate, tai puikus variantas, tačiau jei reikia būti ten rytoj – teks mokėti pilną mašinos kainą.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos niuansai

Kokie dokumentai yra būtini?

Pagrindinis dalykas – paso kopija ir TOR01 forma. Tai Transfer of Residence – leidimas atvežti daiktus be muito. Jei jos nėra, Anglijos muitinė gali apmokestinti visus jūsų daiktus, net senus baldus. Be to, reikalingas krovinių sąrašas (inventorius). Jis turi būti detalus, parašytas lietuviškai ir angliškai (arba tiesiog angliškai), su nurodyta apytikrine verte. Nesumaišykite su paprastu sąrašeliu ant lapelio – turi atrodyti kaip dokumentas.

Kas tas TOR01 ir kaip jį gauti?

Tai nėra labai sudėtinga, bet reikia laiko. Užpildote formą internete Anglijos mokesčių inspekcijos (HMRC) svetainėje. Ten reikia įrodyti, kad gyvenote už Lietuvos ribų mažiau 12 paskutinių mėnesių ir kad atvežate daiktus asmeniniam naudojimui. Vienas klientas užmiršo paminėti, kad jis turi butą Anglijoje, tai jam atsisakė. Teko rašyti apklausą. Taigi, užpildykite atidžiai. Gavę numerį, jį perduodate mums, ir mes praeiname per muitinę kaip „skaidri“.

Ar jums reikia mano asmens kodo?

Ne, mums ne. O Anglijos muitinei – gali prireikti, jei jie susidomės jūsų mokesčių istorija, bet dažniausiai užtenka paso duomenų. Svarbiau yra tai, kad adresas Stalhame turi būti nurodytas tiksliai. Anglijai labai svarbu, kur keliauja kroviniys, net jei tai tik paprastas vėžimas su sofa.

Kas vyksta, jei pamirščiau kažką paminėti inventoriuje?

Tai pavojinga. Jei inventoriuje parašyta „baldai“, o viduje randame (pavyzdžiui) motociklą ar brangų paveikslą, kurio nebuvo, tai gali būti laikoma kontrabanda arba apgaulingu mokesčių vengimu. Muitininkai gali konfiskuoti daiktą ir skirti baudą. Geriau parašyti viską, net tą seną dviratį, kuris stovi rūsyje ir nebeveikia. Nėra tokio dalyko, kad „maža vertė“ - ji visada turi būti įrašyta.

Ar galima vežti vaistus?

Taip, bet su sąlygomis. Asmeniniai vaistai, kuriuos vartojate, turi būti originaliose pakuotėse su jūsų vardu recepte. Jei turite didesnį kiekį (pavyzdžiui, metų atsargas), gali tekti rodyti gydytojo išrašą. Vieną kartą bandžiau vežti vaistus be etikečių (noriu sutaupyti vietos), teko paaiškinti muitinėje pusę valandos. Nelabai verta tas nervai.

Ką daryti su technika – telefone, kompiuteriu?

Tai standartinis daiktas, bet čia yra vienas smulkus niuansas. Jei vežate penkis nenaudojamus kompiuterius, gali kilti klausimų, ar juos neversite. Vienas ar du keliemsems nariams šeimoje – tai normalu. Geriau turėti pirkimo čekius, jei technika nauja. Nors dažniausia jie nieko nebeklausia, jei viskas atrodo kaip įprastas buities krovinys.

Ar sunku gauti draudimą?

Draudimas įeina į kainą daugumoje atvejų, bet jis nėra „begalinis“. Paprastai jis dengia žalą nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, priklausomai nuo firmos. Jei vežate brangius paveikslus ar juvelyrinius dirbinius, privalote tai paminėti iš anksto. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti labai brangius daiktus be specialaus aprūpinimo, nes vėžimas ant akmenų kelyje pro Lowestoft gali būti trankus.

Ruošimosi ir pakavimas Vilniuje

Ar jums pats reikia supakuoti dėžes?

Galite supakuoti patys, tai pigiau. Mes tik nurodome, kokios dėžės geriausios (tvirtos, dvigubos sienelės). Bet jei pageidaujate „raktų“ paslaugos (tai kai mes supakuojame viską už jus), tai papildomai kainuoja. Verta, jei neturite laiko arba jei daiktai yra labai trapūs. Dar kartą pasakysiu – nenaudokite senų, minkštų dėžių iš kiaušinių, tikrai neatlaikys svorio.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa į duris?

Tai klasikinė problema. Yra du variantai: arba išmontuojame (nulegiame kojas, nuimame duris), arba... na, kelsime pro langą (jei įmanoma). Mes turime įrankių, tad išmontavimas nėra problema. Stalhame daug namų yra seni, su siaurais koridoriais, todėl dažnai tenka išardyti net spintas. Svarbiausia – nepamirškite pasakyti apie tai iš anksto, kad vairuotojas nešoktų nuo staigmenos.

Ar galiu vežti augalus?

Tai tą pačią problemą, kaip ir su maistu. Augalai gali nešti ligas ir kenkėjus, todėl Anglija yra griežta. Oficialiai jie draudžiami, jei neturite specialios leidimo (fitosanitarinio sertifikato). Realiai? Jei tai kelią vazonus su paprastomis gėlėmis, dažniausiai praleidžia be komentarų, jei jie be žemės (tik šaknys su drėgna šluoste). Bet aš jums niekada negarantuosiu, kad jų neatsims. Geresniu atveju tiesiog patikrins, blogesniu – sunaikins.

Ką daryti su alkoholiu?

Asmeniniam vartojui galite vežti nustatytą kiekį. Dažnai žmonės bando parsivežti pusę sandėlio lietuviško degtinės, nes ten pigiau. Jei apie tai sužino muitinė, gali būti bauda arba konfiskavimas. Tarkime, butelis vyno ar degtinės nariams šeimoje – tai ok. Keli dėklai alaus – taip pat. Bet kai mašina pilna butelių – tai jau verslas, ne perkraustymas.

Ar reikia ištuštinti spintas ir komodas?

Būtina. Ne tik dėl svorio, bet ir dėl to, kad baldai gali sugriužti kelyje. Stalbe, pilname drabužių, sugęsta dugnas per kelią tarp Vilniaus ir Varšuvos. Tada tenka siūti ir taisyti, o drabužiai išsibarsto visame konteineryje. Gera taisyklė: jei turi galą ar skyrių – jis turi būti tuščias. Drabužius geriau sudėti į specialias dėžes su kabyklomis.