Aiškus perkraustymo procesas iš Anglijos skaidriai: kaip išvengti nenumatytų išlaidų ir strešo

Dirbu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius, ir jei kas išmokau, tai tai, kad aiškus perkraustymo procesas iš Anglijos skaidriai retai kada įvyksta be jokio triukšmo. Žmonės įsivaizduoja, kad užsako konteinerį, jis atvažiuoja, pakraunamas ir atvažiuoja į Vilnių ar Klaipėdą. Taigi ne. Yra muitinė, yra brėžiai, yra vairuotojai, kurie tiesiog nenori vairuoti toliau, o kartais ir klientai, kurie pamiršta uždaryti langus namuose. Esu matęs viską – nuo pianinų, kritusių į griovius, iki tobulai suplanuotų logistikos grandinių, kurios sugriūva dėl vieno pasirašyto dokumento klaidos. Štai realus vaizdas iš vidaus, be jokio „puoselėjimo“.

Kaip pradėti ir kada reikia versti galvą (ne visada įmanoma laiku)

Kada tiksliai reikia pradėti galvoti apie krovinių pervežimą?

Geriau ankstyviau, negu vėlai, nors žinau, kad viską stengiamės atidėti paskutinę minutę. Jei norite, kad aiškus perkraustymo procesas iš Anglijos skaidriai prasidėtų be panikos, skambinkite maždaug prieš mėnesį ar du. Ypač jei planuojate važiuoti vasarą – tada tai yra totalus chaosas. Aš turiu klientų, kurie skambina rytoj ir sako „važiuojam“. Tada kaina kyla į dangų. Ne todėl, kad aš noriu uždirbti daugiau, o todėl, kad turiu kurstanti vairuotoją sekmadienį.

Ar tikrai reikia inventorizacijos sąrašo ar tai per daug?

Sąrašas būtinas, neišsiversite. Muitinė be jo neleis išvykti arba neleis įvažiuoti į Lietuvą. Nereikia rašyti kiekvieno šaukštelio, bet „baldai, indai, drabužiai“ nenuės. Turi būti konkretesnė informacija, pvz., „sofa, 2 vnt., stalas, 4 dėžės su knygomis“. Viena kartą klientas parašė tiesiog „asmeniniai daiktai“ ir jo krovinią išbraukė terminalas dėl neaiškumo. Teko mokėti baudą už laikiną sandėliavimą Dovers.

Kiek tai viskas kainuoja be jokių paslėptių mokesčių?

Kainos svyruoja kaip švytuoklė. Priklauso nuo to, kiek kubinių metrų turite – ar tai 10 m3, ar 30 m3. Taip pat svarbu, ar iš Londono centro, ar iš kaimo. Centro išvežimas brangnesnis dėl ULEZ mokesčių ir sunkumo užvažiuoti. Vidutiniškai galvokite apie 800–1200 svarų už mažą krovinių mašiną (Luton), bet tai labai apytikslis skaičius. Turiu omenyje, kuro kainos dabar neapsilenkia.

Ar galima pasikrauti pats ir važiuoti su vairuotoju?

Techniškai – taip, jei taisote vietos „priešais keleivį“. Bet dauguma firmų to nedaro dėl draudimo. Jei įvyksta avarija, ir jūs sužeidžiate, draudimas nebeišmoka. Be to, kelionė iki Lietuvos trunka 24–30 valandas. Ar tikrai norite praleisti tiek laiko sėdėdamas šalia užšalusio vairuotojo, kuris mėgsta groti sunkųjį metalą? Geriau leiskite jiems dirbti.

Ar reikia mokėti už įkėlimą Anglijoje ir iškėlimą Lietuvoje?

Įprastai tai įskaičiuota į kainą, jei nurodyta „nuo durų iki durų“. Bet būkite atidūs – kai kurios pigios firmos rašo „iki grindų“ (ground floor). Jei gyvenate 4 aukšte be lifto, pinigai bus prašomi papildomai. Vieną kartą teko įkelti pianiną į trečią aukštą su liftu, kuris netilpo... teko kelti laiptais. Už tai papildomai taip pat reikėjo mokėti.

Kas daryti, jei neturiu pakavimo dėžių?

Paprastai firmos jas parduoda arba duoda pasiskolinti (kazkas). Nupirkti naujas „Moving house“ dėžes Anglijoje brangu – gali tekti sumokėti 5–10 svarų už vnt. Aš visada sakau – eikite į bet kurį supermarktą ir paklauskite ar turiš dėžių po bananais. Jos tvirtos, ir už jas nemokate. (Nors, žinoma, klientams dažniau parduodu, nes jie tiesiog nori viską gauti iš karto).

Detales apie daiktus, kuriuos norite vežti (ir kuriuos geriau palikti)

Ar galiu vežti maistą?

Galite, bet būkite protingi. Nevežkite mėsos, pieno produktų ar atidarytų indų. Muitinė gali nukreipti krovinį į dezinfekciją, o tai kainuoja šimtus eurų. Sausi maisto produktai (makaronai, konservai) tinka, tik dėžutės turi būti uždarytos. Turėjau klientą, kuris bandė vežti šaltą mėsą su ledo paketais... po 6 valandų kelionės tai buvo tikras baisybė.

Kiek alkoholio galiu pasivežti sau?

Taisyklės šiek tiek pasikeitė po Brexito. Asmeniniam naudojimui galima pasivežti tam tikrą kiekį be mokesčių. Paprastai tai kelių dešimčių litrų, bet ne šimtai. Jei turite didelę vyno kolekciją, gali tekti mokėti akcizą. Geriau pasikalbėkite su vadybininku iš anksto, nes muitininkai mėgsta „užkabinti“ tuos, kurie veža visą sandėlį alaus.

Ar saugu vežti brangius daiktus, paveikslus ar juvelyrinius dirbinius?

Labai rekomenduoju tai vežti su savimi (jei keliaujat lėktuvu ar mašina) arba sudaryti ypatingą draudimą. Standartinis draudimas apima tik 10–20 svarų už kilogramą. Jei dingsta paveikslas, vertas tūkstančių, išmokėjimas bus menkas. Aš visada įspėju apie tai. Vienas klientas neinformavo apie 15 tūkst. vertės grandinę, ji dingo, ir teismų keliai truko metus.

Ar reikia išardyti baldus?

Dažniausiai – taip. Didelės spintos, lovos, sofos netilps į liftą arba į kambarį surinktos. Vairuotojai turi įrankių, bet jie ne baldų meistrai. Jei spinta yra sena ir sultyse, ją išardant gali lūžti. Geriau pasirūpinkite tai padaryti prieš mus atvykstant. Užrankus (sriegtus, varžtus) uždėkite į plastikinį maišelį ir priklijuokite prie baldo. Niekada nepadaryti taip, kad dingtų vienas varžtas – tada surinkti neįmanoma.

Kas daryti su technika – TV, kompiuteriais?

Viską išpakuokite iš originalių dėžių (jei liko) arba gerai uždenkite putomis. Ekranai dažniausiai laužosi būtent nevežant, o kraunant/iškraunant. Jei nebežinote, kaip prijungti laidus, nufotografuokite iš akto prieš išjungiant. Klientai visada skambina ir klausia „kaip šitas dalykas vėl įsijungia?“, o aš esu už vairo, ne IT specialistas.

Ar galiu vežti savo dviratį arba sodininkystės įrankius?

Dviratį galima, bet jis turi būti išvalytas. Muitinė labai griežtai tikrina žemę ant ratus – negali būti jokios žemės ar augalų liekanų. Tas pats su žemės ūkio traktoriukais – visas žemės likutis turi būti nuplautas. Vieną kartą mums teko pusę dienos šluoti traktorių pasienio punkte, nes klientas nesuprato, ką reiškia „švarus dviratis“.

Pasienio ir muitinės nuotykiai (kur viskas dažniausia užstringa)

Ar reikia deklaruoti turtą, jei jau gyvenau Anglijoje ilgiau kaip metus?

Jeigu grįžtate į Lietuvą gyventi negrįžtamai, daiktus galite atvežti be PVM ir muito (Transfer of Residence). Tai yra labai svarbu. Bet užpildyti formas reikia teisingai. Jei rašote „keliauju“, o ne „gyvenu“, gali būti problemų. Tą aiškus perkraustymo procesas iš Anglijos skaidriai suardys neteisingai užpildytas dokumentas prieš pat pasienį.

Kokius dokumentus reikia tur�ti pasienio punkte?

Reikės pasų, vairuotojo dokumentų, krovinių sąrašo (inventoriaus) ir jei atvežate mašiną – techninio paso. Geriau, jei sąrašas būtų lietuvių ir anglų kalbomis. Lietuvių muitininkai geriau supranta lietuviškai, o anglai – angliškai. Dvikalbis sąrašas taupo valandas.

Ar jie tikrai tikrina kiekvieną dėžę?

Ne, tikrina atsitiktinai arba įtariant pažeidimus. Bet jei sąraše rašote „kompiuteris“, o dėžėje randate 5 vnt., tai jau yra prekyba. Tada baudos. Kartais jie tiesiog paslenka rentgeno skeneriu. Jei matys kažką įtartino, pvz., ginklo kontūrą arba didelį kiekį vaistų, atvers. Būkite sąžiningi.

Kas vyksta, jei praleidau deklaravimą ir mane sustabdė?

Pradeda vėluoti. Jūsų krovinius gali nukreipti į tarpinį sandėlį (pavyzdžiui, Kaune ar Vilniuje), kur turėsite susimokėti už iškraunimą, patikrinimą ir vėl pakrovimą. Tai gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų papildomai. O jei rasta draudžiamų prekių – konfiskavimas arba baudos.

Ar saugu vežti vaistus?

Vežkite tik su receptu ir tik tiek, kiek jums reikia kelionei ir pirmoms savaitėms. Dideli kiekiai (ypač stipriųjų nuskausminamųjų be recepto) gali būti laikomi narkotikais. Vienas klientas nešė visą senelių vaistinę su savimi, buvo sulaikytas. Teko aiškintis su policija.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai jau pasieke Lietuvą?

Klauskite savo vadybininko. Dauguma firmų turi GPS sekimą. Bet jei vairuotojas užmiega arba nėra ryšio (zonoje tarp Vokietijos ir Lenkijos kartais būna/blogai), gali būti tyla. Nereikia panikuoti po 3 valandų tylos. Jei neatsako 24 valandas – tada skambinkite.

Problemos, kurios gali iškilti kelyje (ir kaip jas išspręsti)

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Dėl eismo įvykių arba techninių gedimų vėlavimai yra normalūs. Jei vėluoja valanda ar dvi – nėra ko skambinti. Jei vėluoja diena – skambinkite. Aš vieną kartą buvau užstrigęs dėl sniego kalnelio Belgijoje 12 valandų. Klientai buvo įsiutę, bet aš negalėjau nieko padaryti. Tik laukti.

Ar galiu pasikeisti pristatymo vietą jau važiuojant?

Galima, bet tai kainuos. Jei jau važiuojame į Vilnių, o jus staiga užplūdo noras važiuoti į Palangą, reikės perskaičiuoti maršrutą. Kuro ir vairuotojo laikas – tai pinigai. Nebevairuotojai nebegali tiesiog „užsukti“.

Kas nutinka, jei pas mane nėra pinigų iškrovos metu?

Standartinė praktika – mokėjimas grynaisiais arba pervedimu prieš iškrovimą (arba dalis). Nė vienas vairuotojas neiškraus jūsų daiktų, kol neįsitikins, kad gaus pinigus. Jie būna užsienio reisų vairuotojai, jie negali laukti, kol jums bankas atidarys rytoj. (Beje, Anglijos vairuotojai vis dar mėgsta grynusius, nors jau ir retai).

O dėl to, kad mano namuose Lietuvoje neperžengia sunkvežimis?

Tikrinkite iš anksto. Sunkvežimis (artika) reikalauja aukšto tunelio ir plausios gatvės. Jei gyvenate senamiestyje, teks perkrauti į mažesnę mašiną (pervaržą). Tai papildoma 100–200 eurų. Neklauskite vairuotojo ar jis „prasilenks“ – jis neprispaus jūsų automobilio, jis tiesiog neįvažiuos.

Ar yra kažkokių „paprastų“ būdų apeiti muitinę?

Nėra. Viską fiksuoja vaizdo kameros ir kompiuterinės sistemos. Bandymas apeiti yra kontrabanda. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl sofos ar indų rinkinio. Bausmės per daug didelės.

Ką daryti, jei ką nors sudaužia?

Skubiai užfiksuokite nuotrauką ir praneškite vadovui. Nedarykite to iškrovus viską. Jei pažeidimas matomas iš karto, nuotrauka bus įrodymas. Draudimo bylos trunka ilgai, bet be įrodymų jums nieko nepmokės.

Patirties ir patarimai (kai jau viskas baigta)

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nebūtina, bet labai padeda. Jei vairuotojas padėjo nunešti dėžę į antrą aukštą be lifto arba kruopščiai užklojo drobęs, 10–20 svarų ar eurų padės jums gauti gerą aptarnavimą. Vairuotojai turi savo forumus, jei žino, kad klientas „geras“, jie deda daugiau pastangų.

Kaip pasiruošti psichiškai?

Perkraustymas yra vienas iš labiausiai stresinguojų gyvenimo įvykių. Būkite pasiruošę, kad kažkas nueis, kažkas sulūž, o kažkas bus dingęs. Tai natūralu. Svarbiausia – nešaukti ant žmonos ar vairuotojo.

Kur geriausia pirkti dėžes, jei visgi noriu naujų?

Eikite į „Amazon“ arba „eBay“. Ten pigiau nei perkant iš perkraustymo firmų. Ieškokite „double wall cardboard boxes“. Jos tvirtos. Nenaudokite senų, drėgnų dėžių iš parduotuvės – jos susilanksčia po apkrovos.

Ar galima vežti gyvūnus?

Perkaraustymo firmose retai kada leidžia vežti gyvūnus (šunis, kates) tame patį konteineryje su daiktais dėl temperatūros ir streso. Gyvūnus geriausia vežti atskirai, specialiomis firmomis. Nekankinkite savo katinės dėžėje tarp sofos.

Kas daryti su senais rūbais?

Jei jau nebereikia, neneškite juos į Lietuvą. Anglijoje yra „Charity shops“ arba „Textile banks“. Jums sutaupysite vietos ir svorio. Muitinė taip pat nedžiugia, jei vežate šiukšles.

Ar turiu būti pristatymo vietoje tiksliai laiku?

Būtinai. Vairuotojas turi grafiką. Jei jūs pavėluojate 30 min., jis gali važiuoti toliau į kitą klientą. Tada grįžti kainuos brangiai. Būkite pasiruošę.

Kokias detales reikia nuimti iš baldų?

Viskas, kas gali nukristi. Durys nuo spintų, stalviršiai nuo komodų (jei lengvi), rankenos (jei dažnai užknypa). Vienas kartas rankena nuvirtė ant vairuotojo kojos... laimei, su batu.

Ar saugu vežti dujas (balionus)?

Negalima. Tai pavojinga. Kompresines dujas (dešros, degikliai) taip pat geriau palikti arba išleisti angliškai. Perbraukimo metu gali sprogti arba pradėti čiuožti.

Kas daryti, jei turiu per daug daiktų ir netelpa į mašiną?

Likusius daiktus galima išsiųsti paštu arba kurjeriu (pvz., „Parcel Force“), jei tai nebaldai. Arba tiesiog atsisakykite jų. Dauguma daiktų, kuriuos mes laikome brangiais, iš tikrųjų yra nereikalingi šiukšlės.

Ar tikrai verta kreiptis į profesionalus?

Jei turite tik kelias krepšys ir miegamojo maišą – nereikia. Nuomokitės mašiną ir važiuokite. Jei turite butą ar namą – tikrai verta. Jų patirtis (kaip mano) padeda išvengti tų klaidų, kurias padarytumėte pirmą kartą. Aiškus perkraustymo procesas iš Anglijos skaidriai įmanomas tik su žmonėmis, kurie žino kelią ir taisykles.

Kaip patikrinti firmos patikimumą?

Nežiūrėkite tik į pigiausią kainą. Žiūrėkite į atsiliepimus („Google Reviews“). Jei įmonė neturi tinklalapio arba jis atroja keistai, venkite. Užsieno reisų licencija taip pat svarbi.

Pabaigos mintys (ir galutiniai patarimai)

Ar galiu pasitiki firmai, jei jos pažadas per daip geros?

Jei jie sako „vežame viską už 50 svarų per 1 dieną“ – tai melas. Logistikos kainos nėra taip žemos. Būkite skeptiški. Gera firma pasakys tiesą – brangu, ilgai, bet saugu.

Kas labiausiai erzina vairuotojus?

Kai klientai nežino, ką nori. Vieną minutę „kraukite viską“, po to „ne, palikite tai“. Nuspręskite iš anksto. Vairuotojas jau pavargęs, jis ne psichologas.

Ar galiu užsisakyti sandėliavimą Anglijoje prieš išvykstant?

Taip, dauguma turi sandėlius Londone ar Birmingeme. Jei išsinuomojote butą anksčiau, galite ten padėti daiktus savaitę-dvi. Tai kainuoja, bet sutaupo nervus.

Kas daryti su raktais nuo seno namo Anglijoje?

Jūsų vadybininkas gali juos atvežti atgal arba išsiųsti paštu. Neužmirškite juos palikti ant stalo prieš išvykstant (kažką aš taip padariau prieš 10 metų, teko skambinti agentui).

Ar reikia draudžiamojo apsaugos?

Be abejo. Net jei manote, kad vairuotojas dievas. Kelyje įvyksta avarijos. Už 30–50 svarų galite užtikrinti, kad jei sužūs viskas, gausite pinigų naujiems.

Ką daryti, jei randu daiktą, kurio ne mano?

Tai retai, bet įvyksta. Skambinkite firmai. Tai greičiausiai kito kliento dalykas, padėtas į neteisingą dėžę. Būkite sąžiningi.

Galutinis patarimas.

Gerai pasiruoškite. Neskubėkite. Pasikalbėkite su vadybininku ne tik apie kainą, bet ir apie procesą. Jei jis neatsako aiškiai į klausimus, ieškokite kito. Mano patirtis rodo, kad geriausias komunikacija nulemia pusę sėkmės.

Išvada

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad nors aiškus perkraustymo procesas iš Anglijos skaidriai atrodo kaip tiesioginis maršrutas iš punkto A į punktą B, jis yra sudėtingas mechanizmas. Nuo to, kaip uždėsite pirmą lipduką ant dėžės, iki to, kaip pasirašysite dokumentus pasienyje, viską lemia smulkmenos. Niekas nėra tobulas, ir klaidos įvyksta, bet su gerais partneriais ir šaltu galva jas galima išspręsti. Sėkmės kelyje namo.