Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Reydon: praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir galima sakyti, mačiau viską. Pradedant nuo tų laikų, kai sienos nebuvo, iki dabar, kai su Didžiąja Britanija reikia šokti su viena koja. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Reydon yra gana specifinis reikalas, nes Reydon nėra Londonas ar Mančesteris – tai mažas miestelis Suffolke, pietryčių Anglijoje, gilia žemyne. Dažnai žmonės klauso „kur čia yra?“, o aš turiu aiškinti, kad ten važiuojame pro Ipswichą link jūros. Čia nebe taip paprasta kaip anksčiau, bet vis tiek įmanoma lengvai, jei žinai keletą triukų. Žemiau išdėliosiu tai, ką dažniausiai klausiate ir su kuo susiduriame kasdien kelyje.

Bendri klausimai apie procesą

Kiek laiko trunka tas kelias į Reydoną?

Viskas priklauso nuo to, ką vairuotojai pasako apie eismus, bet realiai tai trunka maždaug tris arba keturias dienas, jei viskas gerai. Kartais, jei sulaiko muitinė arba kyla problemų su keltu, gali užtrukti ir ilgiau. Vieną kartą važiavome ir dėl blogo oro šiaurės jūroje stovėjome beveik parą, tai laikas susidėliojo. Bet įprastai planuokite, kad daiktai iš Vilniaus išvyksta pirmadienį, o Reydone pasirodo penktadienį arba ketvirtadienio vakare. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad Anglijoje vairavimo taisyklės skiriasi, vairuotojai gali pavargti.

Ar brangu bus perkraustyti toli į Angliją?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip prikeltos, ypač dėl degalų ir infliacijos, bet tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Reydon vis dar įmanomas už protingą kainą, jei nešate viso namo. Paprastai tokio maršruto kaina svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų priklausomai nuo tūrio. Jei turite tik kelis baldus, gali būti ir pigiau, o jei pilnas sunkvežimis – tai žinoma, brangiau. Geriausia prašyti apskaičiuoti konkrečiai pagal kubinius metrus, nes aš čia be jūsų sąrašo tik spėlioti galiu. Nebijokite klausti detalesnės sąskaitos.

Kuo skiriasi perkraustymas į tokį mažą miestelį kaip Reydon?

Didžiausia problema yra tai, kad ten nėra didelių kelių, o patys miestelio keliai gana siauri. Didelis sunkvežimis su priekaba gali tiesiog neužlipti į jūsų gatvę, todėl dažnai tenka iškrauti ant mažesnės transporto priemonės (tai vadiname „shunting“). Tai papildomai brangina, bet be to padaryti neįmanoma. Reydon yra gana arti Southwold, ten daug turistų vasarą, todėl eismas gali būti užstrigęs. Vieną kartą teko laukti, kol piemuo nugano avis iš kelio, tai nėra miestas, kurio centras pritaikyti 18 tonų monstrams.

Ar tikrai saugu leisti daiktus atsitiktiniems vežėjams?

Sąžiningai pasakius, ne visada. Yra daug firmų, kurios siūlo neįtikėtinai mažas kainas, o tada pasirodo, kad jūsų daiktai važiuoja su kokiais nors „gaisrininkais“ ir dingsta pusiaukelėje. Aš visada sakau – imkite tą, kuris turi realų biurą (ne virtualų) ir kuris su jumis susitinka vizualiai. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Reydon yra per toli, kad galima būtų rizikuoti. Patikrinkite ar jie turi draudimą, o ne tik gražų puslapį internete. Geriau pridėti šimtą eurų, nei rasti tuščią priekabą Ipswiche.

Kaip suskaičiuoti, kiek daiktų aš turiu?

Nereikia stengtis būti matematiku ir matuoti kiekvieną knygę milimetrais. Mums pakanka, jei nupiešiate arba parašote sąrašą: „2 sofos, 1 stalas, 20 dėžių“. Mes jau patys iš to išsivesime kubinius metrus. Žmonės dažnai pervertina arba žemiau vertina, bet esą patirtis leidžia mums tai atpažinti iš akies. Jei nustebsite ir pridėsite dar vieną dėžę su knygomis, tai nebus problema, kol tai nebus visa sofa, apie kurią nepaminėjote. Sąrašas gali būti net netvarkingas, svarbiausia, kad objektai būtų išvardyti.

Ar reikia dalyvauti pačiame perkraustyme?

Teoriškai ne, mūsų komanda viską padarys už jus, bet praktiškai geriau, jei kas nors yra priešais arba paskambina iš Reydon pabaigoje. Jei nėra kas atidaryti durų, tai vairuotojas stovi ir laukia, o jo laikas – tai pinigai. Be to, jei dėžėse kažkas pasikeitė (pvz., pažymėjote „virtuvė“, o viduje yra „garso aparatūra“), tai gali kilti nesusipratimų. Geriau būti ant place, nors ir per telefoną. O jei norite sekti maršrutą, mes jums siunčiame GPS nuorodą.

Dokumentai ir muitinė (Brexit chaosas)

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykstant iš Lietuvos?

Pagrindinis dalykas yra daiktų sąrašas (inventory list), kurį turite pasirašyti. Be jo, jums reikės asmens dokumento, o jei perkraustote įmonę, tuomet ir registrų sistros išrašų. Nieko ypatingo, nebent turite ką nors brangaus, pvz., paveikslų ar vintage automobilių – tada reikia vertinimo. Šiuo metu daugiau kaškelių sukelia Anglija nei Lietuva, išvykiant dažniausiai tik patikrina, ar nėra kontrabandos. Bet sąrašas turi būti realus, o ne tik „keli daiktai“.

Kas tas ToR01 ir ar jis man tikrai reikalingas?

Tai, manau, svarbiausias dokumentas, kai perkraustote į Angliją. Tai „Transfer of Residence“ leidimas, kuris leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Jei jo nėra, britai gali priversti jus sumokėti 20 % mokestį nuo visų daiktų vertės, o tai yra labai skaudu. Užpildyti jį galite internetu, tai nemokama, bet reikia laiko (gali užeiti porą savaičių). Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Reydon be ToR01 gali tapti labai brangus malonumas, todėl nedelskite su šiuo popieriumi.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį su savimi?

Alkoholį galite, bet yra ribojimai – daugiau kaip kelios dešimtės litrų jau gali būti laikoma prekyba, o ne asmeniniam vartojimu skirta. Maistas... čia yra labai pavojinga zona. Jokie mėsos produktai, sūriai (išskyrus kai kuriuos, bet geriau ne), vaisiai ir daržovės negali būti įvežami. Muitinės šunys Anglijoje ant maisto produktų tiesiog tupi. Jei jūsų motina įdės į dėžę džemą ir šoninę, mes gausime baudą. Geriau viską suvalgykite čia, o ten nusipirktite naują.

Kas vyksta, jei užmirštu deklaruoti kažką brangų?

Tada gali būti nemalonumai. Jei tai smulkmenos, tipo papuošalai, galima praslysti, bet jei randamas nebrandus motociklas ar brangūs antikvariniai baldai be įrašų, gali būti pradėtas tyrimas. Esu matęs situaciją, kai klientas bandė įvežti nebrandus (be PVM) statybos įrankius, o pats deklaravo, kad tiesiog perkraustoma. Gavo baudą ir įrankius konfiskavo. Geriau parašyti viską ir mokėti, jei reikia, nei meluoti. Sąžiningumas čia sumokėtų dvigubai.

Ar sunku gauti ToR01?

Nebent esate labai neorganizuotas. Formoje reikia nurodyti, kada atvyksite į Angliją, kada išvykote iš Lietuvos (reikia gyventi užsienyje ne mažiau 12 mėnesių) ir pateikti įrodymus, pvz., nuomos sutartį ar darbo sutartį Anglijoje. Kartais jiems užtrunka ilgiau, jei dokumentai neaiškūs, bet dažniausiai viskas eina sklandžiai. Vieną kartą teko padėti klientui, kuris padarė klaidą dėl datų ir gavo atmetimą, teko rašyti apeliaciją. Bet jei viską tiksliai užpildote, tai tik laiko klausimas.

Kuo skiriasi muitinė Lietuvoje ir Anglijoje?

Lietuvoje dažniau tikrina, ar išvežate kažką nelegalaus, pvz., brangią elektroniką be PVM, o Anglijoje jie labiau susirūpinę, kas įvežate į šalį. Po „Brexito“ Anglija tapo daug griežtesnė. Jie turi šiuos „Smart“ kamerų skenerius, kurie netgi mato deguonies kiekį priekaboje (galbūt per daug pasakiau, bet kažkas panašaus yra). Lietuvoje dažniau tiesiog žiūri, kas ant sąrašo, o Anglijoje gali atidaryti kiekvieną dėžę, jei atrodote įtartamai.

Kelias ir logistika

Per kurias šalis važiuojame į Reydon?

Standartinis maršrutas yra per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus (arba Belgiją) ir tada per keltą į Angliją. Dažniausiai naudojame keltą iš Calais (Prancūzija) į Dover (Anglija), nes tai trumpiausias kelias. Kartais, jei kainos per aukštos arba vietų nėra, važiuojame pro Dunkerque. Iš Doverio važiuojame link Londono (nors jo ir aplenkiamas per M25), o tada link šiaurės rytų – pro Ipswichą link Reydon. Tai senas maršrutas, jį žinau iš nugaros.

Ar reikia mokėti už keltą atskirai?

Įprastai, kai pasirašome sutartį, keltų kaina jau yra įskaičiuota. Mums tai didelių problemų nekelia, nes turime sutartis su keltų kompanijomis. Bet jei nuspręsite važiuoti patys (su savo automobiliu), tai bilietas gali kainuoti brangiai, ypač jei perkate paskutinę minutę. Sunkvežimiui viena kryptis gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo sezono. Vasarą visada brangiau. Taigi, rūpinkitės tuo iš anksto, arba palikite mums.

Kas daroma, jei kelyje pasibaigia degalai arba sugenda sunkvežimis?

Tai retas atvejis, nes mūsų vairuotojai patikimi, bet technika yra technika. Jei sugeda, mes turiam pagalbos tarnybą, kuri atvažiuoja per valandą ar dvi (jei esame Europoje). Jei nutinka Anglijoje – ten servisas gali brangiai kainuoti. Kartais buvo taip, kad padangai plyšo Vokietijos autobane, tai vairuotojas stovėjo valandą laukdamas policijos, kad užtvertų juostą. Tokios situacijos prailgina kelionę, bet apie tai visada pranešame. Jums nereikia nieko daryti, tiesiog laukti.

Ar galima sekti kur yra mano daiktai realiu laiku?

Taip, dabar beveik visi sunkvežimiai turi GPS seklius. Mes galime atsiųsti nuorodą, kurioje matote, kur mašina stovi. Vienas klientas sėdėjo prie kompiuterio visą naktį ir stebėjo, kaip mes važiuojame pro Vokietijos miestus. Gal sakyčiau, per daug susirūpinęs, bet smagu, kad žino. Jei signalą prarandame (pvz., tunelyje arba Prancūzijos kaimiškose vietose), tai ne reiškia, kad mes dingome, tik blogas signalas. Po „Brexito“ su GPS viskas gerai, tik kartais sulėtėja duomenys.

Ar saugu vežti daiktus žiemą?

Žiema kelyje yra blogiausias dalykas, ypač Vokietijoje arba Lenkijoje, kai pasitaiko slidžių kelių. Mūsų vairuotojai turi patirties, juos žino, kada važiuoti lėčiau. Tačiau jei yra didelės pūgos, gali būti uždarytas keltas arba kelias. Tada kelionė gali užtrukti dieną dvi. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Reydon žiemą visada turi rizikos elementą, bet darome viską, kad apsaugoti krovinius.