Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Reigate: Praktinis vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir matavau viską – pradedant nuo tų paprasčiausių perkraustymų, kai studentas veža tik du lagaminus, baigiant didžiuliais verslo perkraustymais, kurie užstringa prieš pat Berlyną. Žinau, kad kai sužinote, kad reikia keltis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, iš kilo šimtai klausimų, o galvoje suka vienas pagrindinis – kaip tai padaryti, kad nenukristų nervai. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Reigate yra specifinis dalykas, nes tai ne Londonas, kurį įveikti galima ir beveik be miego, o gilesnis Anglijos kampelis, kur reikia gerai išmanyti maršrutą. Čia nėra jokių stebuklų, tik geras planavimas, kantrybė ir sąžiningas pokalbis su vežėju.

Kainos ir biudžeto planavimas: ką tikrai reikia žinoti

Kiek vidutiniškai kainuoja toks kelionės ir darbo derinys?

Tai pats populiariausias klausimas, bet ant jo atsakyti vienu sakiniu neįmanoma. Jei kalbame apie tarptautinį perkraustymą iš Vilniaus į Reigate, tai kaina svyruoja nuo 1500 iki 4000 eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau ar mažiau turite daiktų. Paskaičiuokite, kad kubinis metras daiktų su dėžėmis kainuoja maždaug 100–130 eurų, bet tai labai apytikslis skaičius. Dar pridėkite kuro priemokas, jei kainos šoka (kaip buvo praėjusį rudenį), ir galbūt vikšrinių keltuvo nuomą, jei Reigate turite neįprastą išvežimą.

Kodėl kainos pas skirtingas firmas skiriasi dvigubai ir kur čia pagauti?

Nesigėdykite klausti tiesiogiai. Viena firma gali duoti kainą „nuo A iki B“, o kita įtraukti visus mokesčius, draudimus, net dėžių surinkimą. Kartais pigiau atrodo tie, kurie tiesiog paima jūsų daiktus ir važiuoja, bet jei kelyje pasidarys problemų, jie gali paprašyti papildomai. Aš asmeniškai visada sakau – žiūrėkite ne į galutinę sumą, o į tai, kas įeina į ją. Ar įtrauktas draudimas? Ar pakuojate patys, ar jie? Kartai pigu kainuoja brangiai.

Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymų, kad sutaupyti?

Stai čia nerekomenduoju lošti. Yra firmos, kurios paskutinę minutę išleidžia mašinas tuščias atgal ir siūlo nuolaidas, tačiau rizikuojate likti be perkraustymo laiku. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Reigate reikalauja tvarkaraščio, o ne lošimo. Jei laukiate iki paskutinės sekundės, gali tekti važiuoti brangiau „ekspresiniu“ režimu arba susitarti su tais, kurių reputacija abejotina. Geriau užsisakyti bent mėnesiu anksčiau.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia išvežti daiktus iš daugiabučio be lifto?

Žinoma, kainuos. Kiekvienas aukštas su laiptais – tai papildomas valandinis darbas keliems vyrams. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto ir turite sofą, tai neįsivaizduojama be papildomo užmokesčio. Kartais klientai stebisi, kodėl pridedama 50 eurų už laiptus, bet bandykite nešti šaldytuvą penktu aukštu ir suprasite, kad tai nėra brangu. Vieniems tai tiesiog darbas, kitiems – nugaros skausmas.

Ar galima susimokėti tik atvykus į vietą ir iškraunant daiktus?

Dauguma firmų to nedarys. Vieni reikalauja 30–50 proc. avanso, kad užtikrintumėte, kad klientas „niekur nedings“. Yra buvę atvejų, kai atvykstame į Reigate, o klientas sako, kad pinigų nebera arba kad jis nusipirko kitą firmą. Avansas – tai garantija abiem pusėms. Galima susitarti dėl likusios sumos mokėjimo grynaisiais pristatymo metu, bet tai reikia aptarti iš anksto.

Kaip britų svarai ar euro svyravimai veikia galutinę kainą?

Dažniausiai sutartys sudaromos euruose, jei įmonė lietuviška, bet išlaidos kelionės metu eina svarais (kuras, keltų mokesčiai). Jei kursas staiga pasikeičia, kai jau važiuojate, gali tekti susitarti dėl nedidelio koregavimo. Paprastai stengiamės tai įrašyti į sutartį, kad nėra staigmenų. Bet jei sutartis fiksuota, tuomet jokių rūpesčių jums neturėtų būti.

Kelionės eiga, laikas ir logistika

Kiek laiko užtrunka tas toks kelias į Reigate su pilna mašina?

Teoriškai – 2–3 dienos. Praktiškai – viskas priklauso nuo perkėjos. Jei vairuotojas nepateikta į Kalais arba Duisburgą, gali laukti 10–12 valandų. Be to, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Reigate nėra tiesiog važiavimas, tai dar ir muitinės procedūros, kurios po Breksito užtrunka ilgiau nei anksčiau. Geriausia planuoti, kad daiktai atvyks po 3–4 dienų, tada bus mažiau streso.

Ar vairuotojas gali važiuoti tiesiai į Reigate be sustojimų?

Jis turi sustoti poilsio reikalų. Tai ne lenktynės. Yra griežti reikalavimai, kiek valandų vairuotojas gali būti vairuojęs. Todėl maršrutas dažniausiai planuojamas per Lenkiją ar Vokietiją su nakvyne. Kartais klientai klausia, kodėl jie stovi kažkur prie Kauno ir niekur nevažiuoja – atsakymas paprastas: poilsis arba dokumentų tvarkymas.

Kas nutinka, jei mašina sugenda pusiaukelėje, pavyzdžiui, Vokietijoje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes turim skubiai siųsti kitą ekipažą arba remontuoti vietą. Esu matęs, kaip degimas sprogo ant magistralės ir viskas užstrigo dviem dienoms. Geri brokeriai turi draudimą, kuris padengia ir šias išlaidas, arba pagalbą kelyje. Jums tuo metu telieka tik laukti ir kantriai sekti situaciją.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą. Galiu atiduoti nuorodą ir matysite, kur mašina stovi. Bet nereikia ten žiūrėti kas penkias minutes – vairuotojams tai nervina. Jei mašina stovi vietoje valandą, tai greičiausiai pietūs arba muitinė. Jei stovi 5 valandas – tuomet skambinkite.

Ar sunku užvažiuoti į Reigate miesto centrą su dideliu sunkvežimiu?

Reigate yra Surrey grafystėje, ten gatvės gana siauros, yra aukštumų apribojimų. Didelis „sunkvežimis“ (18 tonų) tiesiog negali įvažiuoti į kai kurias senas gatves. Todėl dažnai tenka naudoti mažesnę mašiną (7.5 t) arba net perkrauti į „vilką“ paskutiniam kilometrui. Tai reiškia papildomą laiką ir galbūt kainą, bet prasčiau taip nei užkliūti į tiltą.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluotai dėl trafiko ant M25?

M25 apie Londoną – tai nuolatinė spūstis. Nėra vėjo be spūsties. Jei sutartyje rašoma „pristatymas tarp 9 ir 12“, tai vairuotojas gali atvykti ir 14 valandą. Nereikia pykti, jis nepadarys nieko, jei visi stovi. Geriau tur�ti atsarginę dieną išvykimui iš buto.

Ar saugu duoti raktus nuo naujo namo pažindamui su vairuotoju?

Paprastai taip ir daroma. Vairuotojai yra patikimi žmonės, jie dirba su turtu kasdien. Bet jei jums labai neramu, galite pasilikti namuose arba pasiųsti atstovą. Esu girdėjęs istorijų, kai klientai baimindavosi palikti vairuotoją vieną su daiktais, bet paprastai jie nori tik greičiau baigti ir nueiti miegoti.

Daiktų pakavimas ir draudimas

Ar tikrai verta pirkti jūsų siūlomas dėžes, ar galima rasti pačiam?

Galima rasti parduotuvėse nemokamų, bet ar jos atlaikys 30 kilogramų knygų? Dažniausiai ne. Mūsų dėžės stiprios, su specialiomis angomis. Jei dėžė suirs po kelionės (o kelyje būna bumpų), ir susilaužysit vazą, draudimas to nedengs, jei pakavimas buvo netinkamas. Geriau investuoti 20 eurų į dėžes nei rizikuoti tūkstančius.

Kaip elgtis su baldais, kurie neišmontuojami (pavyzdžiui, senos spintos)?

Stengiamės išmontuoti viską, kas įmanoma. Jei spinta neįeina pro duris, ją tenka išmontuoti ar net išardyti dalimis. Turiu įrankius viskam. Kartais klientai sako, kad spinta „buvo senoji močiutės“ ir bijo, kad ją sugadinsiu. Aiškinu, kad be išmontavimo pro duris nepraeisime – arba laužiame duris, arba ardom spintą.

Ar galima vežti augalus į Angliją po Breksito?

Čia yra pilnas chaosas. Oficialiai augalus su žeme įvežti be specialių leidimų ir fitosanitarinių sertifikatų draudžiama. Bet dažnai vairuotojai „nežiūri“, jei tai keletas puodų ant langų. Rizikuojate, kad muitinėje juos konfiskuos. Aš asmeniškai nepatarčiau vežti brangius augalus, nebent žinote tiksliai procedūrą, kuri, tiesą sakant, labai paini.

Ką daryti su skysčiais – alumi, aliejumi, skalbimo priemonėmis?

Jei tai atidarytos buteliai, jas išmesime. Jei uždarytos – galiu vežti, bet jei suils per šaltą naktį ir sprogs, o jūsų drabužiai bus nusitepti, draudimas to nepadengs (vėlgi, klaida dėl pakavimo). Skalbimo priemonės geriau įpilti į plastikines kanistres su uždaromis dangteliais. Vyną ir degtinę vežti galima, bet ribotais kiekiais asmeniniam naudojimui.

Kaip apdraudžami brangūs daiktai – paveikslai, juvelyriniai dirbiniai?

Juvelyrinius dirbinius reikia vežti su savimi nešiojamame lagamine, o ne sunkvežimyje. Paveikslai ir turtas turi būti įrašyti į inventoriaus sąrašą (packing list) su vertėmis. Standartinis draudimas dengia apie 3-5 eurų už kilogramą. Jei turite paveikslą, vertą 5000 eurų, jį reikia specialiai įrašyti ir papildomai apdrausti, kitaip, jei jis dings, gausite tik keliasdešimt eurų.

Ar jūsų komanda padeda supakuoti viską, ar aš turiu būti pasiruošęs?

Galime padaryti viską nuo A iki Z. Atvykstame su dėžėmis, popieriumi, burbuliukais. Jums nereikia nieko daryti, tik stebėti ir gerti kavą. Tačiau tai kainuoja. Jei norite sutaupyti, galite supakuoti mažus daiktus patys, o mums palikti baldus. Bet tada būkite tikri, kad dėžės neturi tuščiavidurių vietų – jos gali suirti.

Kas atsitinka, jei prieš išvykimą aš nusprendžiu nebevežti ką nors didelio?

Tai problema. Jei mašina jau supakuota, vieno didelio daikto išimimas gali reikalauti išpakavimo pusės mašinos. Už tai imamas mokestis už neplanuotą sustojimą ir darbą. Geriau apsispręsti ankščiau. Esu matęs, kaip žmonės atsisakė vežti sofos paskutinę sekundę, nes nusipirko naują Anglijoje, o mes turėjome viską perstumti.

Dokumentai, muitinė ir Anglijos specifika

Kokius dokumentus būtina tur�ti išvykstant iš Lietuvos?

Svarbiausias – daiktų inventoriaus sąrašas (angliškai „Inventory list“). Jis turi būti anglų kalba, su nurodytu daiktų kiekiu ir apytiksl verte. Be to, reikia asmens dokumento (pasas arba ID kortelės). Jei vežate transporto priemonę, jos techninę pasą. Jei dokumentų nėra, muitinėje gali užstrigti valandomis.

Ar reikia mokėti PVM ar muito mokestį už savo asmeninius daiktus?

Jei persikeliate gyventi ilgam (Transfer of Residence), PVM ir mokėti nereikia. Tam reikia užpildyti TOR formą (Transfer of Residence relief application). Jei ją nepateiksite arba jos neturite teisės gauti (pvz., gyvenote Anglijoje mažiau nei 12 mėnesių), mokėsite 20 % PVM nuo daiktų vertės. Tai gali būti labai brangu.

Kas yra TOR forma ir kaip ją gauti?

Tai prašymas Britų mokesčių inspekcijai (HMRC). Jį pildžiate internetu. Reikia įrodyti, kad gyvenote už JK ribų bent 12 mėnesių ir kad ketinate gyventi JK bent 6 mėnesius. Jei forma patvirtinta, gausite unikalų numerį, kurį reikia perduoti perkraustymo firmai. Be šio numerio daiktai gali būti uždaryti muitinėje sandėlyje.

Ar galima vežti maistą ir mėsą į Angliją?

Labai apribota. Jokių mėsos produktų, pieno produktų (išskyrus kai kuriuos kūdikių maistus), vaisių ir daržovių, jei jie turi žemės. Tai griežtai tikrinama. Vieną kartą mums visą kroviniją iškratė, nes rado vieną dešrelę lagamine. Geriau suvalgyti viską Lietuvoje ir nusipirkti naujoje parduotuvėje Reigate.

Ką daryti, jei Anglijoje neturiu darbo arba buto sutarties dar?

Dokumentai gali būti reikalaujami įleidžiant šalį, bet daugiausia problemų kyla su TOR forma. Jei neturite adreso, galite nurodyti laikiną (pvz., draugo ar hotelio). Bet daiktus pristatyti reikia į konkretų adresą. Jei dar nesinomėjote buto, gali tekti daiktus laikyti sandėliuje Anglijoje, kas kainuoja.

Ar sunkvežimio vairuotojas turi tvarkyti muitinę už mane?

Taip, tai mūsų darbas. Mes pateikiame dokumentus, užpildome deklaracijas. Jums tik reikia duoti TOR numerį ir sąrašą. Kartais muitininkas gali paprašyti papildomai paaiškinti ką nors (pvz.,