Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Redcar: praktinis vadovas ir kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie perkraustymą suplanuoja metus iš anksto, iki tų, kurie skambina sekmadienį ir prašo viską išvežti rytoj. Kalbėsime apie konkretų maršrutą, kuris nebūtinias yra populiariausias, bet labai aktualus tiems, kurie randa darbą arba gyvenimą Šiaurės Anglijos pakrantėje. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Redcar yra sudėtingas reikalas dėl atstumo, bet dar labiau dėl biurokratijos, kuri pasikeitė po „Brexit“. Čia nėra nieko paprasto, tik jei žinai, kur gali užkliūti. Rašau šitą tekstą kaip paprastai kalbėčiau su klientu prie kavos, be jokio to „turinio marketingo"-blablablo. Jei nori sužinoti, kaip visa tai atrodo realybėje (su vairuotojų nuotaikomis ir muitinės neprognozuojamumais), skaityk toliau.

Bendri klausimai apie kelionę ir laiką

Kiek laiko užtrunka tas toks kelias iš Vilniaus iki Redcar?

Viskas priklauso nuo to, ką vairuotojas paslays prie kelių ir kokiu keltu važiuos. Vidutiniškai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Redcar trunka apie tris arba keturias dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Dažniausiai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, taip pat gauname į Angliją. Bet jei pasitaiko koksnors strikas prie Hamburgo arba laukimas kerte, tai gali užtrukti ir penkias dienas. Žiemos laiku čia visada pavojingiau, nes Anglijoje sniegas sukelia totalią paniką, o vairuotojai tenka stovėti.

Ar galima numatyti tikslią atvykimo datą iš anksto?

Stengiamės duoti datas, bet žinokit, vairuotojai ne robotai. Kartą turėjau atvejį, kai vairuotojui sugedo sunkvežimis Vokietijoje, ir visi planai sudužo. Paprastai sakome dienos intervalą, pvz., trečiadienis-penktadienis. Jei reikia būtinai tikslios valandos, tai geriau šituos dalykus aptarti iš anksto, tačiau garantuoti negaliu. Geometrija ir eismo įvykiai nieko nepasirašo ant popieriaus. Labai dažnai klientai nusiperka pigius bilietus lėktuvui ir tada verčia važiuoti vairuotojui naktimis, kad spėtų – tai nera gerai.

Kuo dažniausiai važiuojama į Redcar regioną?

Dažniausiai renkamės keltą iš Kekerės į Hulą (Hull) arba iš Olandijos (Hook of Holland į Harwich). Redcar yra šiaurėje, netoli Midlsbro (Middlesbrough), tad Hulo uostas yra arčiau. Jeigu tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Redcar organizuojamas per Klaipėdą (Tilbury arba Immingham), tai taip pat įmanoma, bet kainos gali šokti. Man asmeniškai patinka maršrutai per Vokietiją, keliai geresni, nors ir mokesčiai didesni. O tas Hulo kelias... eiva, ten kartais uosto eilės po penkias valandas.

Ar galima sėdėti kartu su vairuotoju sunkvežimyje?

Pagal taisykles, keleiviams važiuoti kroviniiniame sunkvežimyje yra draudžiama (išskyrus labai retus atvejus su specialiomis leidimais). Todėl turite sau rasti kitą būdą kaip patekti į Angliją. Niekas nepaims jūsų į kabą, nes muitinėje gal didelių rūpesčių. Žinau, kad kai kurios firmos tai daro „po vėduokle“, bet mes to nedarysime, nes rizikuojame licencija. Geriau skristi lėktuvu ir laukti vairuotojo Ryge arba tiesiog susitarti atsiėmimo vietoje Redcar.

Kas daro per tą laiką, kol daiktai važiuoja?

Kol mes varom daiktus, jums reikia susitvarkyti su butu Vilniuje ir padaryti Transfer of Residence (ToR) numerį Jungtinėje Karalystėje. Be šito numerio tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Redcar tampa labai brangus dėl mokesčių. Taip pat reikia nusipirkti visokias dėžutes, lipdukus, jei norite pakuti patys. Dar gera mintis – nufotografuoti brangius daiktus prieš kraunant. Vėliau padės jeigu kas nors sugedo arba dingsta kelyje.

Ar saugu duoti daiktus, jei aš jau esu Anglijoje?

Žinoma, taip mes darome 90% atvejų. Klientas išvyksta, o mes atvykstame tuščiu vagonu (arba su grįžtančiu kroviniu), užkrauname ir vežame. Svarbiausia turėti atstovą Vilniuje, kuris duoda raktus ir priima daiktus jei trūksta ką nors papildomai įdėti. Kartais vyksta keisti dalykai – klientas telefone sako „padėkite lentą į garažą“, o to garažo nėra. Ten reikia žmonių pasitikėjimo.

Kokia tikimybė, kad sunkvežimis suges kelyje?

Maža, nes techniką tikriname prieš kiekvieną išvykimą, bet technika yra technika. Esu matęs, kaip degant varikliui stovėjome prie Kelno (tikrai ne malonu). Tuo atveju mes organizuojame pervežimą kitu sunkvežimi, tai jūsų papildomai nekainuoja. Jei tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Redcar užtrunka dėl gedimo, mes pranešame. Viskas apdrausta, o naštas yra mūsų galva.

Ar reikia vairuotojui suteikti vietos nakvynei Redcar?

Žiauriai nebūtina, jie turi miegamuosius kabinose. Anglijoje nakvynė sunkvežimiui griežtai reglamentuota, daugiau nebegalima tiesiogi taip užstoti prie kelio, kaip anksčiau. Todėl jie dažniausiai miega statybose arba sankryžose. Kartais, jei atvyksta naktį ir yra labai vėlu, gali užsukti į kurį nors „truck stop“, tai jiems patogiau.

Kainos ir biudžetas

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks perkraustymas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant šiltuoju. Jeigu turite standartinį 1-2 kambarių butą, tai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Redcar gali kainuoti nuo 1200 iki 2000 eurų. Viskas priklauso nuo tūrio. Jei tai tik kelios dėžės ir lova, galima ir pigiau rasti dalinį krovinį, bet laukti reikės, kol surasime partnerį. Kuro kainos dabar tikrai ne malonios, o ferių bilietai pabrango po pandemijos.

Kaip tiksliai suskaičiuojate kainą – pagal metrus ar svorį?

Dažniausiai pagal tūrį (kubinius metrus). Svoris svarbesnis tik tuo atveju, jei vežate labai sunkius daiktus, pvz., saujyn knygų ar metalo konstrukcijas. Vairuotojas žiūri į kraunamąją vietą. Jeigu sako, kad užims 15 kubų, ir taip ir yra, tai ir mokama. Kartai klientai sako „o čia tik keletas dėžučių“, o paskui pasirodo, kad dėžės yra didžiulės ir pilnos akmenų.

Ar į kainą įskaičiuota ir paruošiamoji darba (įpakavimas)?

Įprastai ne, bazinė kaina yra už patį vežimą. Įpakavimas (dėžės, folija, popierius) kainuoja papildomai, ir dar darbo valandos, jei tai daro mūsų komanda. Žinoma, galima įpakuti patys, tai užsidirbsite pinigų. Tačiau, jei norite, kad mes padarytume viską „iš rankos į ranką“, tai tai kainuoja brangiau, bet sutaupote nervų. Ypač, kai kalbame apie brangius baldus ar pianinus.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos nieko nesako?

Nėra paslėptų, bet yra „paprastai pamirštamų“. Pavyzdžiui, jei dėžės nėra sudėtos į liftą (o butas penktame aukšte be lifto), tai reikia mokėti už nešiklius – tai nėra įskaičiuota į standartinę kainą. Taip pat, jeigu reikia statyti specialią įrangą kelti baldus per langą, tai taip pat papildomai. Ir žinokit, Anglijoje dažnai reikia mokėti už vietos leidimą stovėti (parking permit), o to ne visi klientai žino.

Kaip mokėti – iš karto ar po atvykimo?

Standartiškai prašome avansą (depocitą), kad užfiksuotume datą ir padengtume išlaidas (feriai, kuras). Likusią dalį mokate tada, kai daiktai atvyksta į Redcar arba prieš išvykstant iš Vilniaus – pagal susitarimą. Neseniai turėjau klientą, kuris norėjo mokėti tik tada, kai paskutinis kėdės kojas pastatys ant grindų. Nors suprantu jų bijojimą, bet mes taip negalime dirbti pinigų del joje.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia įvežti daiktus į vidů (į namus)?

Įvairiai. Jei yra normalus privažiavimas ir vairuotojas gali atversti gale (ir nuleisti liftą), tai tai nemokama. Jeigu reikia nešioti per koridorių 50 metrų, tai tada imamas mokestis už „manual handling“ (rankinis darbas). Angliose namai dažnai siauri, todėl tenka daug nešioti rankomis. Viskas aptariama vietos. Geriau nufilmuoti vaizdo įrašą iš anksto, kad matytume, kas mūsų laukia.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ reikalai

Kokius dokumentų reikia surinkti išvykstant iš Lietuvos?

Svarbiausia yra krovinio deklaracija (packing list). Ji turi būti tiksliai surašyta: kas, kiek, kokia buvusi vertė. Be to, reikia kopiją paso, kurio pagalvojote ir važiuojate. Nereikia jokios ypatingos išvykimo deklaracijos iš Lietuvos pusės (esant ToR), jei tai asmeniniai daiktai. Bet jei vežate naują techniką, gali būti problemų. Muitininkai Vilniaus uoste kartais tikrina, ar tikrai nenaudojate savo verslą perkraudami daiktus.

Kas tas ToR01 numeris ir kodėl jis toks svarbus?

Transfer of Residence Relief – tai nuolaida, kuri leidžia atvežti daiktus į JK be PVM ir muito. Ją gavote, kai gyvenate užsienyje daugiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Angliją. Be šio numerio Muitinė (HMRC) gali apmokestinti viską, ką atvežate. Vienas mano klientas užmiršo gauti šį numerį ir jam tejo mokėti PVM už visus savo baldus – buvo labai liūdna. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Redcar be ToR yra labai brangus pramogas.

Ar reikia eiti į muitinę patiems asmeniškai?

Nebūtinai. Mes, kaip pervežimo įmonė, turime savo muitinės agentus JK. Jie pateikia dokumentus elektroniniu būdu. Bet kartais, jei yra kokių nors abejonų arba patikros, gali reikėti jūsų paaiškinimų daugiau arba pridėti dokumentų. Žinote, britai dabar labai griežti dėl tų formalumų po to, kai išėjo iš ES. Tai daugiau popierių nei anksčiau.

Kas daro, jei neturiu ToR01 numerio?

Tada turime mokėti mokesčius. Standartinis PVM JK yra 20%, o tam tikrų daiktų (pvz., alkoholio, tabako) gali būti ir muito. Kainą apskaičiuoja pagai vertę. Jei daiktai naudoti, gali būti, kad vertė nėra tokia didelė, bet vis tiek reikia sumokėti. Geriau pradėti rūpintis tuo numeriu mėnesiu iš anksto, nes jis gaunamas ne iš karto (kartais užtrunka kelias savaites).

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Asmeniniam vartojui – taip, bet yra apribojimų. Mėsos ir pieno produktų iš ES nebegalite vežti (dėl gyvūnų ligų). Žinokit, kartai žmonės bando įsimesti dešrų ar sūrio „namams“, o šitaip išmeta iš visos siuntos. Gėrimai (alkoholis) leidžiami ribotais kiekiais (kaip ir oro uostuose). Geriau nepabandyti slėpti, šunys išmoko uosti.

Ar tikrinate daiktus prieš kraunant į sunkvežimį?

Mes tikriname, ar nėra akivaizdžiai draudžiamų daiktų (ginklai, narkotikai, pavojingos medžiagos). Tačiau neperžiūrime kiekvienos dėžės turinio – tam neturime laiko. Bet tikimės, kad klientas sąžiningas. Jeigu sako, kad veža drabužius, o ten po to randame variklią nuo motociklo, tai gali būti problema su dokumentais.

Kas nutinka, jei dėžėse yra kažkas, kas nėra packing liste?

Tada gali būti bauda arba papildomas patikros mokestis. Muitinėje turi būti tikslumas. Jeigu pamiršote paminėti dviratį, ir jis rastas, gali kilti klausimų, ar jis ne nupirktas prieš pat išvykimą pardavimui. Nerekomenduoju meluoti, jie turi sistemą, kuri „pažiūri“ į istoriją. Galiu pasakyti iš patirties – geriau parašyti per daug, negu per mažai.

Techniniai dalykai: dėžės, sunkvežimiai ir pakrovimas

Kokio dydžio sunkvežimis važiuoja? Ar jis telpa į mano gatvę Redcar?

Tai vienas svarbiausių klausimų. Jei gyvenate mažose gatvelėse netoli jūros (Redcar yra pajūrio miestas), didelis 40 pėdų sunkvežimis gali neužlipti. Tada naudojame mažesnes mašinas (7.5 tonos) arba darome perkrovimą (transhipment) į mažesnę mašina artimiaujame sandėlyje. Viskas priklauso nuo to, ar yra kur pastatyti be trukdymo kitų eismo dalyvių.

Ar reikia iš anksto matuoti gatvę?

Labai rekomenduoju. Ypač jei ten yra siauros gatvės, maži žiedai arba viršutiniai elektros laidai. Vieną kartą vairuotojas, bandydamas įvažiuoti į vieną kiemą Midlsbro, nutrūkė laidai – teko mokėti elektrinėms už atstatymą. Ir tai ne išeiga iš mūsų kišeno, o kliento. Todėl vaizdo įrašas padeda išvengti nemalonumų.

Kokias dėžėtes geriausia naudoti?

Geriausios yra standartinės stiprios kartoninės dėžės (pvz., „tea chest“ dydžio). Nenaudokite senų parduotuvių dėžių, jos gali nebeišlaikyti svorio. Būtinai užklijuokite juos gerai apačioje. Jeigu daiktai lengvi, bet dideli (pagalvės, antklodės), naudokite vac-bagus (vakuuminės pakuočių maišus), taip sutaupote vietos.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet tik tie, kuriuose nėra žemės (arba žemė turi būti labai gerai nuplauta/švariai) ir jie turi būti sveiki (be ligų, kenkėjų). Žinoma, augalai šaltoje mašinoje gali užšaltyti, jei žiema. Man atrodo, geriau augalus palikti draugams arba vežti tik mažus, jeigu labai brangti. Didelius žaliasius „draugus“ sunku praeiti kontrolę.

Kaip apsaugoti baldus, kad nesitrenktų?

Naudojame burbuliukų plėvelę (bubble wrap), storas kartoną, o specialias brangias sofas ar spinteles užlenkiame stora pledu arba audiniu ir užjuosiamas lipnia juosta. Pats svarbiausias yra užpildyti tuščią vietą kelyje tarp daiktų, kad jie nešoktų. Vairuotojai tai moka profesionaliai padaryti – įkiša į kišenes kilimus, pagalves, kad viskas stovėtų kaip akmuo.

Ar galiu vežti savo dviratį ar motociklą?

Taip, dviratį galima padėti ant rėmų viršuje (jei yra vieta) arba į vidų, išmontuojant ratus. Motociklą reikia specialiai sufixuoti, jis turi būti tuščias benzinu. Bet geriau tai pasakyti iš anksto, ne visi vagonai turi kabinės (lift) galimybę tokiems daiktiems kelti.

Problemos, rizikos ir reali patirtis

Kas daryti, jei sugedo kažkas brangaus kelyje?

Pirmiausia, nedarykite panikos. Susirinkite nuotraukas, parašykite „pastabos“ sąrašą (kur sparnas nutrūko, kur skylė), ir praneškite mums. Turiome draudimą (CMR insurance), tačiau jis dažniausiai apima tik kainą, o ne jautrią vertę (sentimental value). Draudimo išmoka gali šiek tiek užtrukti. Esu matęs, kaip krito vitrina – baisu, bet viskas išsprendžiama.

Ar buvo atvejų, kai dings daiktų?

Per šiuos metus buvo vienas ar du atvejai, kai dingo mažos dėžutės (galbūt nukrito arba buvo pavogta poilsio vietuose). Didelių daiktų (sofa, spinta) dingti negali, nes jos fiziškai nebetelpa į kišenę. Todėl brangias juvelyrinius daiktus, dokumentus ir pinigus rekomenduoju vežti su savimi rankinėje bagaže, o ne duoti mums.

Kas vyksta, jei klientas nepasirodo išsiėmimo vietoje Redcar?

Vairuotojas lauks. Pirmą valandą dažniausiai nemokamai (arba su smulkiu mokestiu), toliau gali būti taikoma bauda už laiko praradimą. Vairuotojo laikas yra pinigai. Geriau būtinai turėkite telefono ryšį. Kartais klientas neturi tinklo (Anglijoje vietose prie jūros signalas prastas) ir vairuotojas stovi ir pyksta. Reikia bent numatyto laiko.

Ar dažnai pasitaiko, kad muitinė sulaiko krovinį?

Po „Brexit“ – dažniau nei anksčiau. Jei dokumentai neteisingi arba trūksta ToR numerio, gali sulaikyti sandėlyje, kol viskas nepataisoma. Tai kainuoja pinigus (sandėlio mokestis). Aš tiesiog nežinau 100%, kodėl jie taip griežti, bet taip yra. Vieną kartą laik�mė krovinį tris dienas tik todėl, kad viena prekės kodų eilutėje nebuvo taip, kaip jie norėjo.

Ar galiu padėti į mašiną papildomų daiktų, kurių nėra sąraše?

Nerekomenduoju. Vairuotojas gali atsisakyti priimti, jei mato, kad krovinio svoris arba tūris netampa su tuo, kas užsakyta. Be to, jei įdėsite kažką draudžiamo ir muitinė randa, tai kaltė krenta ne tik ant jūsų, bet ir ant mūsų. Geriau pasakyti iš anksto, mes paskaičiuosime naują kainą.

Ką daryti su šiukšlėmis, kurios lieka po išpakavimo?

Mes daiktus iškrauname, bet šiukšles (dėžės, plėvelės) dažniausia pasiimame su savimi tik jei sutarta. Dažniausiai klientai patys išmeta dėžes į savo šiukšliadėžes. Galima sutarti, kad vairuotojas viską įmes į mašiną, jei jis turi vietos grįžtant (tai vadinama „backload“ kryptimi), bet ne visada tai įmanoma.

Pabaigos ir apibendrinimas

Ar rekomenduotumėte šį maršrutą tiems, kurie dar neapsisprendė?

Jei darbas ar gyvenimas vilioja į Redcar, nebijokite. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Redcar yra techniskai įmanomas ir nuolat atliekamas. Svarbiausia yra ne tiek patys keliai, kiek dokumentų tvarka. Jeigu pasiruošę ToR numeriu ir nepabūsite savo paties „muitinės inspektoriumi“, viskas nueis sklandžiai. Geriau pasirinkti patikimą, jeigu brangesnį, variantą, negu ieškoti pigiausiųjų „gėdingųjų“, kurie gali dingti su jūsų daiktais.

Galutinis patarimas tiems, kurie ruošiasi išvykti.

Nepraleiskite laiko ir gaukite tuos drąsminguosius (ToR) dokumentus. Ir, prašau, neįmeskite duonos pusryčiams į dėžę su drabužiais – vabzdžiai sužino kur! Sėkmės kelyje, o jei kils klausimų, tiesiog skambinkite, geriau paklausti dešimt kartų, nei vėliau gaivioti daiktus iš sandėlio Midlsbro.