Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Prescot: Realus vadovas be reklamų ir gražių žodžių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, maždaug nuo tada, kai Lietuja gavo narystę ES, ir matavau viską. Kasdien gaunu telefonus, kur žmonės klauso tų pačių dalykų. Viskas prasideda nuo paprasto klausimo: „Kiek kainuoja?“, o baigiasi krizėmis uoste arba dėžėmis, kurios netilpo į sunkvežimį. Šiandien kalbėsime apie konkretų maršrutą – tarptautinį perkraustymą iš Vilniaus į Prescot. Tai ne toks paprastas kelias kaip į Londoną, ten yra savų niuansų, apie kuriuos retas brokeris pasakys tiesą. Nerašysiu čia jokių reklamų, tik gryną praktiką, kaip tai vyksta iš vidaus, kartais su visomis tose bėdomis.

Pagrindai ir kainos (kas užkerta kelią)

Kiek tas dalykas iš tikrųjų kainuoja?

Tai labai platus klausimas. Kainos šiandien šokinėja kaip nori, degus brangsta, o ir tas tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Prescot nėra pigus dalykas. Nėra fiksuotos sumos, viskas priklauso nuo tų pačių kubo metrų. Jeigu turite tik kelias dėžes ir sofa, gali būti pigiau, jeigu pilną namą su baldais – brangiau. Aš sakau klientams: duokite tikslų sąrašą, tada aš galiu pasakyti skaičių. Negaliu iš oro spėlioti. Dar žiūrime, ar reikia lifto Vilniuje, ar galima tiesiai į pilną užvežti. Tai viskas įeina į galutinę sumą, todėl nustebinkite, jei kas nors pasakys kainą nevažiavęs pasižiūrėti.

Ar verta rinktis brangesnę firmą?

Kartais taip, kartais ne. Esu mačęs firmas, kurios ima astronomines sumas, o darbą atlieka „kyšį“ (t.y. prasta). Taip pat mačiau mažus, šeiminius verslus, kurie vežia geriau nei didžiulės korporacijos. Svarbiausia yra ne logotipas, o tas žmogus prie vairo. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Prescot reikalauja patirties, nes kelias ilgas. Jei firma nežino, ką daryti su britų muitine, tai Jums teks mokėti baudas už delsimą. Geriausia klausti pačių vairuotojų arba giminaičių, jie visada pasakys tiesą apie tai, kaip buvo vežta.

Kaip užsakyti pervežimą, kad nepavogtų?

Visada reikia sutarties. Ne žinutės feisbuke, o rašytinio dokumento. Jei kas nors sako, kad „sutartis nereikalinga, mes patikimi“, bėkite toliau. Dar patikrinkite, ar turi draudimą. Kartais įvyksta avarijos arba dėmės ant baldų atsiranda (ypač jei vairuotojas su alkoholiu, o tai, deja, nutinka). Tada turi iš ko atsigauti. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Prescot turi būti įformintas kaip krovinių pervežimas, o ne kaip „papasakau draugui, kad pavežtų“.

Kiek laiko užtrunka visa procesa?

Paprastai sakyčiau 3-4 dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Bet realybėje gali užtrukti ir savaitę. Priklauso nuo to, kada išvažiuojame, ar uoste yra eilės. Anglijoje dažnai būna problemų su muitinės dokumentais, ten sustoja pusė Europos sunkvežimių. Taigi, jei Jums reikia dalykų rytoj, geriau niekada nebesakykite vairuotojui. Jis tik išjuoks. Planuokite savaitę ar dvi iš anksto.

Ar galima sutaupyti, jei pats važiuoji su krovininiu?

Teoriškai taip, bet praktiškai... dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo. Yra tokios paslaugos kaip „dalyvinis pervežimas“, kai Jūs skrendate, o daiktai vežami atskirai. Tai gali būti pigiau, bet tada turite laukti, kol daiktai atvyks. O norint susitarti dėl to, kad tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Prescot įvyktų vienu metu su Jūsų atvykimu, reikia stebuklo.

Dokumentai ir niuansai (Brexit neišėjo)

Kokius dokumentus reikia turė išvykstant?

Dabar, po „Brexit“, viskas pasikeitė. Reikia ne tik paso, bet ir specialaus krovinių deklaravimo dokumento (tiekimo grandinės). Be to, jei vežate naujus daiktus, reikės mokėti PVM ir muito. Jei naudotus – turi būti deklaracija, kad tai asmeniniai daiktai, ne prekybai. Vieną kartą mačiau, kaip žmogus bandė įvežti penkis naujus televizorius ir sako, kad dovanojimui. Muitininkai tik juokojo ir neleido. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Prescot be tvarkingų dokumentų yra prasta mintis.

Ar reikia muitinės brokerio?

Labai rekomenduoju. Nors kaina brangsta (apie 100-200 eurų), bet jis išsprendžia problemas per valandą, o Jūs galėtumėt praleisti dienas telefonuodami. Be brokero sunkvežimis tiesiog nebus paleistas į Angliją. Yra firmos, kurios siūlo „viskas įskaičiuota“, bet patikrinkite, ar brokeris tikrai įtrauktas.

Kas daryti, jei neturiu daiktų sąrašo?

Surašykite. Nėra kito būdo. Sąrašas turi būti gana detalus, ne „kėdės“ ir „stalai“, o „3 medinės kėdės, 1 mėlyna sofa“. Muitinė mėgsta tikslumą. Jei sąrašas bus per daug trumpas, gali pradėti kabinėtis ir tikrinti viską rankomis. Tai užtruks.

Ar vaikų žaislai taip pat_DECLARUOJAMI?

Taip, viskas, ką vežate, turi būti sąraše. Net jei tai senas lėlės namas. Muitinė turi matyti, kad nėra kontrabandos. Ypač jei daiktų daug. Žinoma, jie nebežiūrės kiekvienos lego detalės, bet bendras svoris ir kiekis turi sutapti.

Kas yra MRN kodas ir kodėl jis svarbus?

Tai toks registracijos numeris, kurį gaunate išvykęs iš Lietuvos. Be jo negali užeiti į Britų salas. Vairuotojas be jo praras galvą. Kartais sistemos užstringa ir kodo ne gauni valandas. Tai vienas tų dalykų, dėl kurio vėluojame. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Prescot be MRN yra neįmanomas legaliai.

Kelias ir logistika (kaip tai vyksta iš vidaus)

Kuriu maršrutu dažniausiai važiuojate?

Paprastai eina per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (arba Belgiją) ir tada keltas. Anglijoje važiuojame per M6, tiesa, kai kur keliai blogai (ypač šalia Mančesterio). Prescot yra netoli Liverpulio, tai ten važiuojama greituoju keliu, bet eismas ten galybės. Vairuotojai nemėgsta važiuoti per miestus, todėl stengiamės paimti apkelius.

Kokiu keltu geriau važiuoti?

Yra daug variantų – iš Kalais, Zebriugės, Roterdamo. Kuo toliau šiaurėn, tuo brangiau, bet trumpiau važiuoti Anglijoje. Jei krovinys eina į Prescot, verta pagalvoti apie Hulą, nors ten keltas brangesnis. Bet taip sutaupome degalų ir vairuotojo darbo laiko.

Ar vairuotojas gali dirbti naktį?

Yra taisyklės, negalima. Taisyklės griežtos – tachografas viską fiksuoja. Jei vairuotojas pavargs, turi sustoti. Negalima jo spausti. Aš kartą girdėjau, kaip vienas klientas reikalavo, kad vairuotojas važiuotų 20 valandų iš eilės, nes jam reikėjo dėžės. Tai neįmanoma ir pavojinga.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Tada kviečiame techninę pagalbą. Jei sugenda Vokietijoje, viskas tvarkosi greitai, jei Anglijoje – gali būti brangiau ir lėčiau. Daiktai paprastai lieka saugūs, bet pristatymas nukelia. Tokiu atveju informuojame klientą, kad reikia šiek tiek pacituoti. Niekas to neprognozuoja.

Ar vairuotojas padeda pakrauti daiktus?

Priklauso nuo sutarties. Yra „pakraustymo“ paslauga, yra tik „pervežimo“. Jei Jūs sumokėte tik už vežimą, vairuotojas gali tik stovėti ir laukti, kol Jūs su kaimynais nešiojate sofas. Dažniausiai vairuotojai padeda, jei nėra labai pavargę, bet neįsivaizduokite, kad jis darys visą sunkų darbą vienas.

Kaip elgiamės su nešiojamais kompiuteriais ar brangiais daiktais?

Brangiausius dalykus rekomenduoju vežti su savimi (lėktuvu ar automobiliu). Kompiuterius, dokumentus, papuošalus geriau neleisti į sunkvežimį. Nors yra saugumo, bet rizika visada yra. Jei vis tiek vežate, juos reikia uždėti atskirai, pažymėti ir pasakyti vairuotojui, kad jie būtų arčiau kabros.

Pakavimas ir dėžės (kur dažniausiai klystame)

Ar reikia pirkti dėžes iš firmos?

Galite rinktis patys, bet tada jų kokybės užtikrinti negalime. Jei dėžė suirs po svorio, daiktai gali nukentėti. Firmos dėžės stipresnės. Be to, jei dėžės netvarkingos, vairuotojas gali atsisakyti jas krauti, nes gali užgriūti kelyje.

Kaip teisingai supakuoti indus?

Kiekvienas indas turi būti įvyniotas į burbuliukų plėvelę. Negalima dėti vieno ant kito be tarpinio sluoksnio. Girdėjau, kaip viena klientė supakavo porcelianą į popieriaus maišelius ir viskas sulūžo. Popierius neapsaugo smūgių metu. Reikia investuoti į gerą plėvelę.

Ar galima krauti daiktus į maišus?

Maišai (pvz., „Big Bag“) tinka drabužiams, bet ne kietiems daiktams. Juos sunku sukrauti ant vieno kito, jie slenka. Sunkvežimyje daiktai turi stovėti stabiliai. Jei bus maišų kalnas, tai kelyje gali visai nukristi.

Kas daryti su baldais, kurie išardomi?

Geriau išardyti. Taip sutaupote vietos ir sumažinate sugadinimo riziką. Nuoširdžiai, didelės spintos per duris retai praeina be išardymo. O jei neišardysite, mums gali tekti tai daryti greitai ir ne taip kruopščiai, kaip norėtumėte.

Ar reikia nuimti duris nuo šaldytuvo?

Privaloma. Būtent šaldytuvo durys yra dažniausiai nukentintys dalykas pervežimo metu. Jos atsiskiria, sulaužo varčius. Užsukite jas juostele arba nuimkite visai. Taip pat išpilkite vandenį, kitaip jis nuteks į kitas dėžes (tai buvo mano asmeninė patirtis prieš 10 metų, kvapas buvo nepakartojamas).

Kiek dėžių pakanka vienam žmogui?

Vidutiniškai 20-30 dėžių, jei gyvenate viename bute. Bet viskas priklauso nuo to, kaip daug daiktų turite. Moterys dažniausiai turi daugiau daiktų nei vyrai (statistiškai). Geriau turėti vieną tuščią dėžę, nei stumti daiktus į pilną.

Ar galima krauti skysčius?

Nerekomenduoju. Tik uždarytus butelius ir tik tada, jei jie yra specialioje dėžėje (vyno dėžė). Bet geriau viską išgerti arba atiduoti kaimynams. Skysčiai dažnai plyšta, o tai sugadina baldus ir kilimus.

Atvykimas į Prescot ir galutiniai niuansai

Ar sunku rasti adresą Prescot?

Prescot miestelis gana senas, gatvės siauros, yra vieta, kur sunkvežimiams negalima važiuoti. Labai svarbu prieš išvykstant nustatyti, ar gali prieiti sunkvežimis prie namo. Jei ne, reikia organizuoti perkrovimą į mažesnį automobilį. Tai papildomas nervas ir pinigai.

Kas daryti, jei gatvėje yra apribojimai?

Anglijoje daug kur yra geltonos linijos ir draudimai stovėti. Vairuotojas gali gauti baudą, jei sustatys sunkvežimį ne legalioje vienoje. Geriau iš anksto pasirūpinti leidimu arba vietos parkavimui. Kartais tiesiog sustojame „kaip galima“ ir greitai iškrauname, kol policija neatejo.

Ar reikia suteikti vairuotojai vietos poilsio?

Pagal taisykles, jis turi turėti vietos poilsio po darbo. Jei Jūsų namuose nėra viešbučio arba vietos autocaronui, jis turi važiuoti į stovėjimą aikštelę. Negalima tikėtis, kad jis miegos sunkvežimyje gatvėje, jei tai draudžiama.

Kaip atvyksta su mokėjimu?

Dauguma firmų reikalauja apmokėti bent dalį sumos iš anksto, o likutį – atvykus. Geriau pasiruošti grynaisiais (sterlingais) arba turėti kortelę, kuri veikia be problemų (kartai lietuviškos kortelės užstrigta).

Ar padeda surinkti baldus atgal?

Jei buvo pasirašyta sutartyje, kad išardome ir surenkame – taip. Bet jei sutartyje tik „pervežimas“, tai mes tiesiog padėsime dėžę ant grindų. Surinkimas yra atskira, brangi paslauga, reikalaujanti daug laiko.

Kas nutinka, jei kažką sugadome?

Turi būti draudimas. Parašykite „akto“ (sugadinimo protokolą) iš karto, kol vairuotojas dar ten yra. Jei pasirašysite, kad viskas gerai, o paskui surasite sulaužytą koją – draudimas nieko nebegąsdins. Būkite atidūs.

Ar galima palikti šiukšles?

Ne. Vairuotojas neveža atgal šiukšlių. Visą pakuotės medžiagą (dėžes, plėvelę) Jūs turite patys išmesti arba susitarti dėl išvežimo už papildomą mokestį. Anglijoje šiukšlių ivežimas gali būti brangus.

Kodėl taip ilgai laukiame iš Jūsų atsakymo?

Kartai klientai neatsiliesta, kai vairuotojas jau yra pakeliui. Tai sukuria chaosą. Vairuotojas negali laukti valandų prie Jūsų namų, jam skaičiuojami valandos. Būkite pasiekiami tą dieną.

Ar saugu vežti vaikus kėdutes?

Galima, bet geriau patikrinti ar jos nenukentėjo. Jei kėdutė buvo avarijoje, ji nebegali būti naudojama. Todėl geriau vežti tik tuos dalykus, kuriuos saugoti tikrai įmanoma.

Kaip elgtis su kilimais?

Kilimus reikia suvynioti į rulonus. Jei paliksite tiesiai, jie susiraukšės ir bus sunku juos padėti. Dar geriau, jei galite juos išvalyti prieš išvykstant, Anglijoje dulkės skiriasi (drėgnesnis oras).

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Nebūtina, bet labai padeda susikurti gerą atmosferą. Vairuotojas – tas pats žmogus. Jei jį priimsite draugiškai, jis padės daugiau. Aš pats mačiau, kaip vairuotojai nešdavo dėžes į trečią aukštą be papildomo mokesčio tiesiog dėl to, kad klientas davė sumuštini.

Ką daryti, jei prarandate daiktą?

Pirmiausia patikrinkite sunkvežimį (jei dar nebuvo išvažiavęs). Tada skambinkite dispacheriui. Kartais daiktai užsimeta po kitomis dėžėmis arba nukrenta už spynos.

Ar galima keisti pristatymo datą?

Galima, bet tai kainuoja. Jei vairuotojas jau suplanavo maršrutą, o Jūs sakinėte „atvykite po savaitės“, jis gali tiesiog važiuoti toliau ir grįžti vėliau. Tai kainuos brangiai.

Kodėl taip brangu?

Degus, mokesčiai, darbo užmokestis, draudimas, amortizacija... Sunkvežimis valgo tūkstančius per mėnesį. Mes neimame tik už vairavimą, o už atsakomybę. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Prescot yra sudėtingas logistikos procesas.

Ar verta viską daryti patys?

Jei turite mažai daiktų – taip. Jei turite namus – ne. Išsaugosite nervus (ir nugarą). Profesionalai tai daro kasdien, jiems įprasta kelti 100 kilogramų sofas per laiptus.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Gali būti uosto mokesčiai arba muitinės baudos, jei dokumentai blogi. Geriau viską iš anksto aptarti. Aš stengiuosi viską pasakyti iš karto, kad nebūtų staigmenų.

Paskutinis patarimas?

Būkite kantrūs. Perkraustymas – tai stresas. Jei kas nors nepavyks pagal planą, nepykite ant vairuotojo, jis daro viską, gali. Sėkmės Jūsų naujuose namuose Prescot!

Išvada

Na, tiek apie mūsų kasdienybę. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Prescot nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir supratimo. Nėra idealų sprendimo, viskas priklauso nuo Jūsų pasiruošimo ir to, ką pasirašysite sutartyje. Svarbiausia – nebijoti klausti ir reikalauti aiškumo. Po šių metų šioje srityje galiu pasakyti vieną: geriau sugaišti valandą paruošiantis, nei tris dienas spręsdant problemas kelyje. Sėkmės ir saugaus kelio!