Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Normanton: kas iš tikrųjų laukia kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, per tą laikką mačiau viską – nuo padovanotų katinų užpakaliuose iki jūros konteinerių, kurie nuplaukė į Afriką, o turėjo atvykti į Liverpulį. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Normanton yra specifinis dalykas, kuris daugeliui kelia ne tik geografinių, bet ir psichologinių sunkumų. Anglija, o ypač tokiame miestelyje kaip Normanton, savo specifika pasižymi ir čia nėra tiek paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Su Brexit viskas pasunkėjo, muitinės tapo griežtesnės, ir keltų brangumo problema kažkur išnyko, bet atsirado eilių problemų. Žemiau bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių žodžių. Jei ieškote idealios brošiūros, tai ne čia, aš pasakysiu kaip yra.

Bendri klausimai apie kainą ir laiką

Kiek kainuoja toks kelionės į Angliją reikalas?

Čia nėra vieno atsakymo, nes kainos šokinėja kaip lietinis oras gegužę. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Normanton priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų – ar tai tik keli krepšiai, ar visas namų ūkis su pianinu. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinį butą su baldais, reikia numatyti nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Tačiau tai ne visa istorija, nes kainą įtakoja degalų kainos Londono rinkose ir mokesčiai už persikrovimą Anglijoje. Kartais atrodo, kad klientas mane apkabina už kainą, bet paskui paaiškėja, kad jis turi saugykloje dar tris statybinio konteinerio dalis.

Ar ilgai važiuosite su mano daiktais?

Įprastai į Angliją važiuojame tris–keturias dienas, priklausomai nuo to, kas laukia Kanalo sąsiauryje. Normanton yra toliau šiaurėje, tad nuo Doverio arba Hull ten važiuoti dar penkios–šešios valandos, o priklausomai nuo transporto priemonės. Kartais vairuotojas pavargsta, ten reikia poilsio, o Anglijoje su ramstais yra griežta – nusileisi bent minučiai ne toje vietoje, fine yra du tūkstančiai svarų baudos. Geriau numatykite savaitę laiko nuo to momento, kai mes pasiimame daiktus, iki jų iškraunamos jūsų naujajame name. Geriau numanyti daugiau, nei būti nuliūdusiam, kai vairuotojas užstrigo spūstyje netoli M25 žiedinio kelio.

Kodėl kainos skiriasi tiksliai 20 procentų?

Tai keistas klausimas, bet dažnai girdžiu. Visiems atrodo, kad kainų skirtumas yra kažkoks "melas". Galvojate, mes čia sukam kainas ant pirštų? Ne, tai tiesiog logistika. Vieną dieną keltas iš Brügge į Hull kainuoja brangiau dėl audros, kitą dieną – poilsio diena, ir traukinys ("Eurotunnelas") yra pilnas. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Normanton nėra fiksuotas produktas parduotuvėje, tai gyvas organizmas. Tą 20 procentų skirtumas gali priklausyti nuo to, ar reikia samdyti vietinį vežėją iš Anglijos, kuris padėtu iškrauti, ar mūsų vairuotojas spės tai padaryti pats. Priežastis gali būti ir nerealaus dydžio sofa, kurio negalima įstatyti į liftą, ir tenima reikalas išoriniu liftu.

Ar galima pasiderėti dėl kainos, jei aš moku grynais?

Žinote, grynais pinigais dabar niekas nebegali dirbti dėl to pačio "pinigų plovimo" įstatymų, nors seniai laikais būdavo kitaip. Galima pasiderėti tik vieną dalyką – terminus. Jei sutinkate laukti, kol mes surasime "grįžtamą krovinią", tada sumažėja kuro sąnaudos, ir jums gali pajuodąti kaina keliais šimtais eurų. Bet jeigu skubate ir reikalaujate važiuoti tikrai rytoj, tai tada tenka mokėti pilną kainą už tuščią važiavimą angliškai vadinamu "deadrun". Mums taip pat nepatinka važiuoti tuščiom, degalai brangūs.

Ar jums reikalingas avansas?

Be abejo. Geresnį dalį klientų aš pažįstu jau dešimt metų, bet tadas, kai reikia sumokėti keltui iš Klaipėdos arba užsakyti vietinį anglišką vežėją, pinigai reikalingi iš karto. Paprastai prašome apie 30 procentų, kadangi reikia užtikrinti, kad klientas nepajuos į paskutinę akimirką. Kartais galiu ir pasileisti be avanso, jei tavo pažįstamas pažįsta mano pusseserę, bet tai retas atvejis. Versle be pasitikėjimo daryti nieko neįmanoma, o per pastaruosius metus "pajuodę" vairuotojų buvo daugiau nei per pirmuosius mano darbo dešimtmetį.

Dokumentai, muitinė ir tas prastas Brexit

Ar reikia kokių nors specių dokumentų?

Anglija dabar nebe ES, tai visa tai yra kaip ir trečiasis pasaulis dokumenų atžvilgiu. Būtina turėti ToR01 (Transfer of Residence) formą, kuri leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Jei jos neturite... apsigirskite, pinigai išeis labai dideli. Be to, reikalingas pilnas daiktų sąrašas su vertėmis, o ne tiesiog "3 dėžės su drabužiais". Muitininkai Anglijoje gali būti labai priekaištingi, jei pamato, kad vežate naujus daiktus su etiketėmis – tai jau ne asmeninis daiktas, o komercinis kroviny, ir mokesčiai bus mokami tikrai.

Kas tas ToR01 ir kaip jį gauti?

Tai tokia britų anketa, kurią reikia užpildyti dar prieš išvykstant. Pasirodo, ji nėra sudėtinga, bet užpildyti ją be klaidų – sunku daugeliui. Reikia įrodyti, kad gyvenate už Lietuvos ribų mažiau 12 mėnesių ir kad Anglijoje ketinate gyventi bent 6 mėnesius. Aš patiems klientams padedu ją patikrinti, nes kasdien su tuo darbu, bet kartais ir aš pasiklystu tą jų puslapį (jie keit�jo dizainą nesenai). Geriau tai padaryti iš anksto, nei stovėti pasienyje su vairuotoju kuris verčia kasinėti dėžes dėl nesupratimo.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistas trunka trumpai, bet jei tenka sausainių ar džemo, tai dažniausiai praeina, jei tai ne mėsos produktai. Mėsos ir pieno produktai į ES (o iš ES į JK dabar taip pat) griežtai kontroliuojami. Dėl alkoholio – čia yra apmokestinimas. Jei pervežate daugiau nei tam tikrą normą (tai keičiasi, bet žiūrėkite į oficialią svetainę), tegul moka PVM. Kartai klientai bando paslėpti degtinę tarp keptųjų bulvių, bet muitininkų šunys turi gerą nosį. Gera nuotaika gali nusnykt labai greitai.

Ką daryti, jei neturiu paso?

Nu va, neturėti paso į šių dienų pasaulyje... tai keista. Bet jei turi tik ASMENĄ, tai į Angliją nebepateks (nors seniau galėjo). Britai dabar reikalauja paso arba biometrinio leidimo (eVisa). Be šio dokumento vairuotojas tiesiog neįleis jūsų į mašiną, jei planuojate važiuoti kaip keleiviais. Jei tik siunčiate daiktus be savęs, tai pasas nereikalingas, tik sutartis ir tapatybės patvirtinimas, kad daiktai jūsų. (Galvoju, ar ne klystu su tuo asmens korteles, bet Gerai tik atsimenu, kad to neėjo).

Ar jums patinka dirbti su britų muitine?

Koks klausimas... ar kas nors mėgsta dirbti su biurokratija? Jie yra lėti, kartais arogantiški, bet jei viski tvarkingai – jie nedaro problemų. Problema darosi, kai klientas užpildo deklaraciją neteisingai ir nurodo "0" vertę prie brangaus kompiuterio. O tada vairuotojas privalo pristatyti daiktus į muitinės sandėlį Londone, tai kainuoja šimtus svarų per dieną. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Normanton gali tapti labai brangus, dėl to vieno blogai užpildyto laukelio Excelio lentelėje.

Ką daryti su daiktais (ir ką nedaryti)

Ar jums reikia mesti daiktus į dėžes, ar aš galiu tiesiog padėti?

Klausia kas antras. Geriau, jeigu viskas yra sandariai supakuota į dėžes, o ne į plastikinius maišus, kurie plyšta. Aš savo vairuotojus mokau, kad jei dėžė plyšta, tai mes neatsakingi (išskyrus tais atvejus, jei mes supakavom). Nereikia dėti sunkių knygų į didelę dėžę – ji plyšta arba nekeliamas. Pakuotės medžiagas galime atvežti, arba galite nusipirkti patys "Iki" parduotuvėje, jei norite sutaupyti. Pastebėjau, moterys daug geriau susiruošia nei vyrai – vyrai dažnai meta viską į maišus paskutinę naktį.

Ar galiu vežti savo važiuoklinę dviratį?

Galima, bet tai užima daug vietos. Jei tai dviratis, jį galima padėti ant grindų arba pakabinti ant specialios sienynas. Jei tai didelis motociklas, tai g prireikti atskiros mašinos, o tai jau nebe įprastas perkraustymas. Žinoma, tą dviratį reikia išvalyti, nes anglai yra labai paranojai dėl žolės ir vabzdžių ant ratų – gali nubrauti daiktą arba baustyti už užteršimą. Prieš metus vienam klientui teko išvalyti dviratį degalais posto aikštelėje prieš pat įvažiavimą į keltą, nes muitininkas pamatė nedidelę žiomenę.

Kas su vaistais?

Vaistus reikia turėti originaliose pakuotėse su receptais. Jei turite stipriųjų vaistų be recepto, gali būti problemų. Kartais klientai bando vežti dešimtis dėžučių vaistų "atsarga", o tai jau atrodo kaip prekyba. Geriau pasikalbėti su gydytoju ir gauti raštą anglų kalba. Aš ne esu specialistė, bet kaip matote, Anglijoje su narkotikais ir vaistais yra gan griežta, netgi tas paracetamolis. (Nors ten parduodamas be recepto bet kur). Žiūrėkime, tiesiog būkite protingi.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Brangius daiktus (juvelyrinius dirbinius, didelius pinigų sumas, aktus) geriau vežti su savimi, o ne mums. Mūsų draudžiamas atsakomybės limitas yra ribotas, ir jei dingsta brangus žiedas, mes negalime už tai atsakyti pilnai. Esu girdėjusi istorijų, kai kartoninėje dėžėje būdavo auksas ir tai dingsdavo per kelionę. Vairuotojai keičiasi, sandėliai nėra seifai. Pasidėkite brangenybes į kišenę ir užfiksuokite mintyje, kad tai saugiau.

Ar galima vežti augalus?

Tai yra sudėtingas klausimas. Bendrai negalima, jei augalas turi žemės. Anglija yra sala ir bijo ligų. Jei turi augalą hidroponikoje (be žemės), tai gali praeiti, bet tik su fitosanitariniu pažymėjimu, kur kainuoja brangiau nei pats augalas. Dažniausiai klientai palieka augalus draugams arba iškeliauja be jų. Gailu, bet taisyklės yra taisyklės, o anglai jas laikosi griežčiau nei mes čia. (Kiek pamenu, dar galima kai kuriuos kaktusus, bet nežinau, tikrai verta rizikuoti?).

Kelionės eiga ir vairuotojai

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dėl teisinių priežasčių (tų pačių "cabotage" taisyklių ir draudimo) mes nebeleidžiame keleivių daugumoje atvejų, ypač jei tai nėra šeimos narys. Ir net jei leidžiame – tai nėra prabangus autobusas. Dauguma vairuotojų lietuviai, latviai ar lenkai, kalba savo kalba, klausia garsią muziką (arba rusišką) ir nori tiesiog važiuoti. 3000 km kelionė normaliais automobiliais nėra poilsis. Geresnis variantas susitikti paskutinįje stotelėje prieš Normantoną.

Kas vyksta, jei mašina sugenda?

Techninė pagalba yra, bet Anglijoje ji brangi. Mes turime draudimą, bet dėl to laikas gali nukrypti. Vieną kartą mums užgęso sunkvežimis netoli Birmingham, ir buvome įstrigę dvi dienas, kol laukėme detalės iš Vokietijos. Klientas buvo piktas, bet aš gi stovėjau gatvėje su vairuotoju ir gėriau vėsinamus. Tokios dalykai vyksta, tai ne liūdna, bet tiesa. Apie tai reikia žinoti iš anksto, kad "tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Normanton" neitų kaip laikrodžio.

Ar vairuotojai atiduoda duobę iš karto?

Jei vairuotojas atvyksta ryte, o netoli nėra parduotuvės, tai jis gali nebeturės smulkios monetos. Gali būti, jog reikės pasiduoti šimtą ar dvejetą svarų. Aš visada sakau, kad vairuotojas turi turėti grąžą, bet kasdiene pasiruošti jiems neįmanoma. Geriau turėti grynųjų pinigų kišenėje. O jei vairuotojas pradeda dirbtinę liūdną veidą, kai atiduodate £20 už £18.50 sąskaitą, tiesiog pasakykite, kad neturit, jie suras kažkur savo kišenėse.

Ką vairuotojai daro laisvu laiku?

Jie miega mašinoje arba viešbučiuose (jei toks numatytas). Kelias į Angliją pavargina. Nereikia laukti, kad jie eis į pietus su jumis arba ims lankytini miestą. Jie nori atlikti savo darbą, gauti poilsį ir važiuoti atgal į Lietuvą. Kartais jiems patinka užeiti į "Tesco" parduotuvę pabūti lietuviškoje aplinkoje, nes ten yra daug mūsų tautiečių dirbančių kasininkais.

Ar jums patinka Normanton?

Nu, Norman­ton yra Normanton. Mažas miestas, gana ramus. Nebūtinai tai yra turistinė vieta, bet ten yra gerų kelių. Ypač M62 kelias, kuriuo važiuojame, linkęs būti užstrigęs. Vietiniai gyventojai dažniausiai draugiški, jei nekalbate per garsiai. Bet vairuotojams patinka, kad ten yra nemažai vietų, kur sustoti ir iškrauti be didelių ribojimų, priešingai nei Londono centre, kur už kiekvieną minutę reikia mokėti.

Problemos ir "nepatogūs" dalykai

Kas daryti, jei sužinojau, kad negaliu važiuoti į Angliją?

Tai realus scenarijus. Pasikeitė darbas, pavyko vizą, arba tiesiog atsisakėte. Jeigu mes jau esame pasiruošę ir krovinys jau paruoštas mūsų sandėlyje, tai reikės sumokėti už darbą, nes mes jau užregistravome vietą. Dėl to avansas yra svarbus – padengia mūsų riziką. Negalėkite tiesiog nutylėti, reikia skambinti iš karto.