Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Haverhill: visa tiesa be jokių apvalkalų

Sutikime, perkraustymas visada yra galva skausmas, o kai kalbame apie tokį atstumą, tai jau visai kita lyga. Esu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir matavau viską – pradedant nuo tų, kurie bando įsikišti visą namų ūkį į „Fiat“ Doblo, baigiant dideliais firmų projektai, kurie dingsta jūrų gelmėse. Jei jums reikalingas tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Haverhill, tuomet geriau pasiruoškite ne tik fiziškai, bet ir psichiškai, nes britų salos tai ne kažkoks toks paprastas maršras, ypač dabar, po visų tų „Brexit“ pyktynių. Dažniausiai žmonės klausia apie kainas, bet iš tiesų svarbiausia yra suprasti, kaip visa ši mašina veikia ir kodėl daiktai kartais atkeliauja vėliau, negu pažadėta. Čia nėra taip, kad užkėlėm ir važiuojam, čia yra muitinė, keltai, britų biurokratija ir, žinoma, orai.

Kainos, pinigai ir paslėpti mokesčiai

Kiek maždaug kainuoja toks reikalas?

Žiūrėkite, kainų čia nėra vienos, nes viskas priklauso nuo to, kiek turite tos „betono“ (t. y. daiktų). Jei turite tik kelių krepšių siuntą, tai galimas dalykas, kad užsimokėsite porą šimtų eurų, bet jei statote pilnametį namą su baldais, tai štai tuom kalbos eina apie tūkstančius. Paprastai, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Haverhill kainuoja nuo tūkstančio iki trijų-penkių tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio metrų kubiniais. Dar prisideda kuras, kuris dabar brangiau nei mano pirmoji žmona, ir visokie kelių mokesčiai Vokietijoje ar Prancūzijoje. Nepamirškite, kad pigiau dažnai reiškia blogiau – jei kas nors siūlo pernešti visus jūsų daiktus už du šimtus „be dokumentų“, tikėkitės, kad jūsų sofa taps žuvų gaudyklėje Šiaurės jūroje.

Kodėl kainos toks šuolis?

Tai paprasta fizika ir ekonomika. Sunkvežimis nevažiuoja oru, jis privalo sumokėti už keltą, o tai, tikiuosi, žinote, kad nėra pigu. Be to, dabar tų pervežimo leidimų (licencijų) visokios galybės, ypač įžengus į Jungtinę Karalystę. Ir dar tas kuro priedavimas – vairuotojui reikia užpilti baką, o ne puodą. Kartais dar įeina ir sandėliavimas, jei negalim iškarto iškrauti Haverhilyje, pvz., jei klientas dar nespėjo išsirengti arba raktai dingo. Tada tas „stovėjimas“ kainuoja pinigus, ir ne mažus.

Ar galima kažkaip užsisęsti suma?

Būtent, kai žmogus sako „užsisęsti“, aš pagalvoju apie tą, kas atsitiko prieš metus, kai vienas klientas bandė derėtis iki paskutinio cento. Rezultatas – jo daiktai stovėjo sandėlyje mėnesį, kol jis surinko likutį. Geriausia pasirašyti fiksuotą sutartį, kurioje įrašyta „be papildomų mokesčių“, išskyrus, žinoma, muitą (jei jis taikytinas). Pasitikėkite, jei kas nors siūlo neįkainojamą nuolaidą, jis turbūt kažką slepia, pvz., tai, kad vairuotojas miegos kabinoje be patogumų arba važiuos seniu gruzoviku be kondicionieriaus. Pinigai reikalingi tam, kad viskas vyktų saugiai ir laiku (ar bent jau arti laiko).

Ar į kainą įeina draudimas?

Dažniausiai į standartinę kainą įeina tik privalomasis draudimas, kuris dengia labai nedidelę sumą, tarkim, dešimt centų už kilogramą. Jei turite brangų pianiną ar tėvo antikvarinę spintą, geriau papildomai apdrausti daiktus pagal tikrąją vertę. Aš kartą mačiau, kaip vairuotojas suklydo ir užgriuvo „IKEA“ spinta su 50 colio televizoriumi viduje – standartinis draudimas nebeatidengė nė pusės žalos. Taigi, klauskite apie „visapusišką draudimą“ (all risk), nors jis ir brangesnis, bet ramybes duoda daugiau. Nors, jei vairuotojas girtas, tai ir draudimas nepades (tai jau mano asmeninė patirtis iš vienos kitos firmos).

Kas nutinka, jei daiktų atsiranda daugiau?

Tai yra klasika. Žmogus sako: „Aš turiu tik 10 kubinių“. O kai atvažiuojame, matome, kad jis išnešė visą butą, dar prikabino dviratį ir šunų būdelę. Tuomet prasideda diskusijos. Jei sunkvežimis jau užpildytas kitų klientų siuntomis (taip, mes dažnai skrendame daliniais kruvonais – dalinės krovinys), turim ieškoti vietos kitur. Tai gali padidinti sąskaitą, nes reikia organizuoti papildomą transportą arba išsiųsti dalį kita eile. Viskas gerai, kai tik papildoma sofa, bet kartais tenka vežti garso aparatūros, kuri užima pusę sunkvežimio.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais?

Dabar jau mažai kas įsima grynusius, ypač kai kalbame apie tarptautinius srautus. Banko pavedimas yra saugesnis ir abiem pusėms patogesnis. Esu mačiau, kaip vairuotojai dingdavo su grynaisiais pasidavę už degalinę, o klientas likdavo be daiktų ir be pinigų. Be to, jei reikės mokėti muitinės mokesčius atvykus į Haverhill, tai ten be kortelios ar sąskaitos nieko nebusdarysi. Britai mėgga ką nors užregistruoti, o pinigų plovimo įstatymai ten griežti, tad grynaisiais galima susidurti su problema. Geriau viską įforminęs oficialiai.

Pasiruošimas ir daiktų pakavimas

Ar jūs man padėsite supakuoti?

Galime, bet už tai reikia mokėti. Turiame komandą, kuri ateina, išnešia daiktus, užrenka juos į dėžes, užklijuoja. Tiesa, dažniausiai žmonės sako „mes patys pakausim“, o vėliau paaiškėja, kad jie viską įmetė į maišus be etikečių. Tada vairuotojas atvyksta ir matai chaosa. Geriausia, jei pasirūpinate standartinėmis keliomis dėžėmės, o brangius daiktus (indus, elektroniką) palikite mums. O ar tikrai? Žinoma, galite ir patys, bet jei sulaužyte porceliano lėkštę, atsakomybės neimame. Geriau pasakykite iš karto, kad reikia „pakavimo paslaugos“, tuomet priskaičiuosime dėžes ir darbo valandas.

Kokias dėžes reikia naudoti?

Nenaudokite senų prekybos centų dėžių, nes jos suyra vos tik užkrovus jas į sunkvežimį. Reikalingos stiprios, dvigubos sienelės dėžės (tokios, kurios laiko 20–30 kg). Knygas reikia dėti į mažesnes dėžes, o drabužius – į didesnes arba specialius krepšius ant ratų (wardrobe boxes). Aš vieną kartą mačiau, kaip vyras bandė į vieną dėžę supilti visą biblioteką – dėžės dugnas iškrito tiesiog ant vairuotojo kojų. Tai buvo nepatogu. Taip pat, nebandykite dėti skysčių (pavyzdžiui, likutinio degtinės butelio) į dėžę su drabužiais, jei nenorite, kad viską kvėptų vilnogi.

Ar galima vežti maisto produktus?

Į Britanija dėl maisto yra griežtos taisyklės, ypač mėsos ir pieno produktų. Jei užkelsite dešrą iš Lietuvos, gali būti, kad ją konfiskuos pasienyje, o dar gali būti bauda. Nežinau, kodėl taip, bet britai labai bijo ligų ir kenkėjų (man atrodo, jie tiek bijo, kad net obuolius dažnai neleidžia vežti). Galima vežti džiovintus maisto produktus, ilgai laikomus konservus, bet geriau viską pasitikslinti muitinėje. Vieną kartą mums teismo eisme reikėjo aiškintis, dėl ką klientas tryne sūrį, kuris buvo uždraustas, tai nėra verta pyktis su pareigūnais.

Kaip elgtis su baldais?

Baldai turi būti išmontuoti. Neišneškite didelės spintos per laiptus be išmontavimo – galų gale susilaužysite nugarą arba spintą. Mūsų meistro komanda tai padarys greičiau. Visus stiklus, veidrodžius reikia uždengti putų plastiku ir kartonu. Jei turite „anglišką“ (čia aš juokiausi, o gal ne) sofą, kurią sudaro trys dalys, jas reikia sujungti stipriomis juostomis, kad neišsiskristų kelionės metu. Ir svarbiausia – nuimkite visus išorinius elementus, rankenas, kojas (jei jos neprifikuotos), kad neplėštųsi ir nebraižytų kitų daiktų.

Ar galima vežti priekabą?

Jeigu pati turite priekabą ir norite, kad ją temptume, tai gali būti sudėtinga dėl techninių reikalavimų ir draudimo. Mūsų sunkvežimiai dažniausiai yra su keliomis ašimis, todėl tempti kažką už savęs neleidžiama arba neįmanoma. Jeigu norite vežti savo mašiną, tai reikia organizuoti atskirą autovežį arba įrenginį, kuris leidžia pakelti mašiną į sunkvežimio viršų. Tai papildomai kainuoja, bet dažnai būna pigiau nei parduoti mašiną čia ir o pirkti naujoje vietoje (ypač jei tai senas „Mercedes“).

Kas daryti su skysčiais?

Visus skysčius reikia išpilti arba uždaryti į hermetiškus indus. Paveikslų dažai, benzinas žoliapjovėje, alkoholis – visa tai yra pavojinga. Vieną kartą (o, tai buvo baisu) vairuotojas sustojo staigiai, o bagažinėje buvo atidaryta alaus dėžė. Galvojate, kokia buvo kvapa? Ir drabužiai buvo nudažyti raudonai. Taigi, viską užsukite užsukite, geriausia – išmeskite. Nenaudinga vežti pusę butelio skalbimo priemonės, nupirkite naują Haverhilyje.

Ar verta įsigyti dėžes iš jūsų?

Gali būti pigiau, jei pirkite didelį kiekį. Mes esame pervežimo firma, ne parduotuvė, mūsų dėžės gali būti brangnesnės, nei rastųite „IKEA“ arba statybų markete. Bet mūsų dėžės yra patikrintos ir pritaikytos krovininiam transportui. Jei norite sutaupyti, paklauskite kaimynų, gal jie turi likusių dėžių po savo perkraustymo, tik patikrinkite, ar jos stiprios. Nenusileiskite toms, kurios jau sugulusios kaip senas vynuogės lapas.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia turėti?

Būtinas pasas, transportavimo sutartis (konosamentas arba siuntos sąrašas) ir inventoriaus sąrašas – tai yra sąrašas, kur parašyta, ką tiksliai vežiate (pvz., „3 sofos, 10 dėžių su knygomis“). Be to, jeigu jūs persikeliate gyventi ilgam, gali tekti pateikti dokumentus, įrodančius, kad jūs išsikraustėte iš buto Lietuvoje (pavyzdžiui, buto pardavimo sutartį arba registracijos panaikinimo pažymą). Be to, jei ne ES pilietis, gali reikėti vizos ar leidimo gyventi kopija. Man atrodo, dabar reikalavimai šiek tiek pasikeitė, tad geriau pasitikrinti su brokeriu.

Ar reikia mokėti muito ir PVM?

Jei perkeliate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, ir persikeliate gyventi į JK (Haverhill, Suffolk arba kitur), dažniausiai galima gauti atleidimą nuo mokesčių (Transfer of Residence relief). Tačiau tai netaikoma naujiems daiktams. Jei nupirkite televizorių prieš išvykdami ir jis stovi originalioje pakuotėje, muitininkas gali manyti, jog tai prekė parduotai, ir pareikalaus mokėti PVM ir muytinį mokestį. Aš žinau, tai painu, bet tokios yra taisyklės. Geriau nenukrypstą nuo tiesos (t.y.