Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Harlow: neįsivaizduojamas chaosas ir kaip jį išgyventi

Dirbu šitoje srityje beveik ketvirtį amžiaus, ir visada stebiuosi, kaip žmonės tikisi, kad tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Harlow bus pasivaikšiojimas parke. Taip nėra. Tiesą sakant, dažniausiai tai yra stresas, rūkas ant kelio Anglijoje ir nerimą dėl to, ar tavo puošniai servis su vienu krumščiu atvyks vienas. Esu matęs viską – nuo begalinio šaukimo ant muitininkų iki tų, kurie paliko visus daiktus garaže Vilniuje, nes nepajugo dokumentų. Čia nėra apie tuščius pažadus, o apie tai, kas vyksta iš tikrųjų, kai reikia pergabenti gyvenimą per 1700 kilometrų. Jei ruošiatės tokiam žingsniui, geriau sužinokite tiesą iš karto, nei gausite nemalonių staigmenų pasienyje.

Kainos ir pinigai: kodėl visada brangiau nei galvojote?

Kiek tikrai kainuoja toks reikalas?

Žmonės visada klausia kainos, bet niekas nenori pasakyti, kiek turi daiktų. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Harlow kainuoja pagal tūrį – tai ne fiksuota suma vienam butui. Įsivaizduokite, jei turite standartinį dviejų kambarių butą, gali tekti mokėti nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, kas atsitinka su kuro kainomis (o jos šiuo metu... nelabai džiugina). Kartais klientai sako, kad jiems tik keli kėdutės ir lagaminai, o tada atvyksta ir pasirodo, kad reikia gabenti visą močiutes antikvarinę spintą, kuri niekaip neina per duris. Taigi, nurodykite tūrį kubiniais metrais, o ne butų skaičių, tada gausite normalią kainą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Niekas nemėgsta papildomų mokesčių, tačiau jie egzistuoja, kaip ir niekas nemėgsta pirmadienio ryto. Daugeliu atvejų基础 kaina įeina važiavimas ir krovimas, bet ką daryti, jei Harlow centre reikia gauti specialų leidimą stovėjimui arba kelias yra per siauras ir reikia ilgesnio krano? Tai kainuoja. Taip pat, jei dokumentai muitinėje blogai užpildyti – gali tekti mokėti baudas arba sandėliavimo mokestį už laukimą. Geriausia klausti „ar viskas įskaičiuota“, o ne „kiek kainuoja“, nes pirmasis klausimas iškart atskleis, ar vairuotojas gali iš tiesų atvykti prie jūsų namų be papildomo streso.

Kada reikia sumokėti ir ar saugu mokėti iš karto?

Nieko nedarykite iš karto. Normalios įmonės ima apie 30 proc. avansą, o likusią dalį – kai daiktai jau yra pakrovėje arba jau atvykę į Harlow. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės sumokėjo 100 proc. per banko pervedimą žmonėms, kurių net nebuvo matę, ir... tiesiog pradingo. Numeriai išjungti, svetainė nebeveikia. Avansas – tai normalu, nes tai užtikrina, kad vairuotojas atvyks į Vilnių, bet visą sumą laikykite pas save iki pat pabaigos. (Tiesa, kartais įmonės prašo pilnos sumos prieš išvykstant iš Lietuvos dėl sąskaitų, bet tai reikalauja labai didelio pasitikėjimo).

Ar verta drausti daiktus ir kiek tai kainuoja?

Absoliučiai verta. Dažnai galvojate „o man niekas nenutiks“, ką tarsi sukeliate šėlsmą visatos dėmesiui. Vairuotojas gali staiga sustoti Anglijoje, kažkas gali įsikišti į avariją, arba tiesiog dėžė su jūsų taurėmis nuslysti nuo kelio. Draudimas paprastai kainuoja apie 2-3 proc. nuo daiktų vertės. Neleiskite niekam pasakyti, kad „viskas bus tvarkingai“, rašykite sutartyje – „draudimas privalomas“. Be to, atsiminkite, kad turtumo draudimas namuose nedengia daiktų kelyje, tai tai yra atskira istorija.

Kelionės rutina: ką tikrai išgyvensite kelyje

Kiek laiko užtrunka tas kelias Vilnius-Harlow?

Teoriškai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Harlow turėtų trukti maždaug 3-4 dienas, jei vairuotojas nedrovėja. Bet realiame pasaulyje? Planuokite savaitę. Kyla problemų su pasienio kontrolė (ypač po „Brexit“), gali užstrigti eilėse prieš Angliją arba tiesiog sugesti sunkvežimis. Paskutiniu metu Anglijoje daug darbų keliuose, tad užtruktumei Harlow apylinkėse yra normalu. Geriau pasakykite bosui, kad išsinuomosite atostogų dviem savaitėms, nei vėluosite pirmąją darbo dieną, nes vairuotojas stovi priešpriešiuose vairuodamas kava.

Ar vairuotojas gali mane paimti į kelionę?

Techniškai – taip, jei yra vietos, bet legaliai ir įmonių politikoje – dažnai ne. Sunkvežimiai yra krovininiai, jie ne skirti keleivių pervežimui, ir jei sustuosime tikrinime, gali būti nemalonumų. Be to, vairuotojas nori važiuoti, jis nenori kalbėti apie orus penkias valandas. (Aš kažką girdėjau apie tai, kad reikia specialias licencijas, jei keleivių daugiau nei... nepamenu tiksliai 9 ar 12, bet vienas keleivis dažnai praeina „pro akis“, tiksliau, pro tą tamsos langą vairuotojo kabinoje). Geriau neskambinkite jam kas valandą, klaudami „kur jūs esate“, jis jau ir taip nervingas dėl to Anglijos vairavimo kairėje pusėje.

Kas nutinka, jei vairuotojas nueina į ligą ar sugenda mašina?

Tai mano mėgstamiausia scenarijus (sarkazmas). Jei mašina sugenda Lenkijoje, turime siųsti kitą. Tai gali prailginti kelionę dar dviem dienoms. Jei vairuotojas susirga... štai čia yra chaosas. Tada reikia rasti replacementą, kuris galėtų perimti mašiną. Tiesa, didelės įmonės tuo pasirūpina greitai, o mažos – gali palikti jūsų daiktus kažkurioje parduotuvės aikštelėje. Todėl rinkitės tuos, kurie turi ne vieną sunkvežimį garaže. O jei jums pasakys, kad „mes tik vienas vairuotojas“, bėkite tolyn.

Ar daiktai saugūs kelyje ir kaip juos sekame?

Esu matęs dėžių, kurios atrodo, kad praėjo per karą, nors tiesiog buvo blogai užkliros sunkvežimyje. Geri vairuotojai įsirūpina juostomis ir užtvaromis, tačiau ne visi yra idealūs. Sekimas dabar dažniausiai vyksta per GPS trackerį – jums atsiunčia nuorodą, kurioje matote, kur mašina yra realiu laiku. Tai ramina nervus, ypač kai mašina stato vietoje 10 valandų prie Kauno (galbūt geriau nežinoti, ką jis ten daro). Jei įmonės siūlo tik „skambinime patvirtinsime“, tai yra 202X metai, tokios paslaugos vengiate.

Kokia situacija su Harlow miesto apylinkėmis ir važiavimu?

Harlow yra Esekse (Essex), tai nėra centrinis Londonas, bet ten irgi yra siaurų gatvelių, ypatingai senosiuose rajonuose. Sunkvežimis su 20 tonų gali tiesiog nepraeiti pro jūsų kaimynų mašinas arba užkliūsti už medžio šakos. Vairuotojai, kurie važiuoja į Angliją pirmą kartą, dažnai panika, kai matosi ženklus „Large Vehicles Left Turn Only“. Kartais tenka iškrauti į mažesnę mašiną (pervoką) prie miesto ribų, o tai papildomai kainuoja ir laiko. Užsirašykite adresą tiksliai, o dar geriau – nufotografuokite gatvę, kad vairuotojas žinotų, į ką įvažiuoja.

Dokumentai ir muitinė: Brexit, mokesčiai ir kiti šuniškiai dalykai

Ką reiškia ToR01 numeris ir kodį jis būtinas?

Tai yra tas svarbiausias dalykas, kai norite nepamokėti mokesčių ir PVM. ToR01 (Transfer of Residence) leidžia atvežti savo asmeninius daiktus į JK be mokesčių, jei ten gyvensite ilgiau nei 12 mėnesių ir daiktus naudojote bent 6 mėnesius prieš išvykdami. Jei šio formulyno nepateiksite prieš atvykstant arba iš karto, muitinė gali uždaryti mašiną ir reikalauti sumokėti 20 proc. PVM ir importo mokesčius nuo visko, netgi nuo naudotų batų. Mano patirtis rodo, kad dauguma žmonių tiesiog užmiršta šį dalyką, o tada sukelia milžinišką nervų krizą prie Doverio.

Ar galiu atvežti maisto produktų ar vaistų?

Po „Brexit“ su maistu yra griežta – jokių mėsos, pieno produktų ar kiaušinių, jei tai ne komercinis siuntinys. Vairuotoją gali sustabdyti ir tikrinti bagažą, jei rasi sausainių su mėsos įdaru, eis išmes į šiukšles. Vaistai – taip, bet tik jei turite receptą ir jie jūsų vardu. Nepakenkite atvežti dėžę „Girios“ degtukų (jie geri, žinau), bet kasdieniai produktai geriau palikite čia. Yra keletas išimčių, bet ar verta rizikuoti dėl poros dešrelių? Atsakymas paprastas: ne.

Kaip greitai nueina muitinės procedūros?

Jei viskas tvarkinga – ToR01 yra sistemoje, sąrašas (packing list) pateiktas, tai tai užtrunka 15-30 minučių. Bet jei dokumentuose trūksta prekės pavadinimo arba jie parašyti lietuviškai (ir niekas nemoka lietuviškai Douverio uoste), gali užtrukti valandą arba dvi. Esu matęs, kaip vairuotojai laukia po 3 dienas, nes klientas neįrašė, kad turi elektroninę cigaretę ar kažką panašaus. Būkite tikslūs rašydami, ką turite. Nėra nieko blogiau nei girdėti vairuotojo rėkimą telefone dėl to, kad jūs užmiršote parašyti „dviratį“ sąraše.

Ar reikia mokėti už muitinės tarpininką?

Daugelis klausia, ar galima pačiam nueiti. Teoriškai galima, bet praktiškai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Harlow įtraukia britų biurokratiją, su kuria be tarpininko susidoroti beveik neįmanoma toli iš Lietuvos. Muitinės tarpininkai JK imasi apie 100-200 svarų už atstovavimą. Tai investicija į jūsų nervų sistemą. Jei norite save kankinti bandydamas išsiaiškinti, kas yra „Customs Declaration Service“ (CDS) ir kaip ten prisijungti, sėkmės, bet tikėkitės ašarų.

Kas daryti, jei daiktai neužfiksuoti sąraše?

Tai tikrai blogiausias variantas. Tada muitininkai gali nuspręsti, kad tai prekės, skirtos prekybai, o ne asmeniniai daiktai. Ir viskas – mokesčiai, mokesčiai, mokesčiai. Vieną kartą klientas atvežė darbo įrankius, bet sąraše parašė „baldai“, manydamas, kad taip bus greičiau. Jis gavo baudą, kuri padengė pusę jo atlyginimo. Rašykite viską: 3 vnt. kėdės, 1 vnt. stalas, 5 dėžių su drabužiais. Kuo daugiau detalių, tuo mažiau klausimų.

Pakavimas, kraunam ir įvairios keistenybės

Ar geriau pirkti dėžes iš įmonės ar rasti pats?

Naudotos dėžes iš parduotuvių dažniausiai yra sugedusios, nešvarios ir, kas svarbiau, netinkamos sankabos (netinka viena ant kitos dėti). Geros pervežimo įmonės siūlo specialias, stangesnes dėžes. Jos gali kainuoti, bet tai apsigyvena, kai dėžė su jūsų kompiuteriu neišsileidžia viduryje autostrados. Taip pat, jei renkatės pats, vairuotojas gali atsisakyti pakrauti dėžę, kuri jau atrodo, kad išsprogs vienu smūgiu. Geriau pasiimti naujas, tai ramina.

Kaip elgtis su baldais – ar reikia išmontuoti?

Didžioji dalis baldų turi būti išmontuota. Spintos, lovos, stalai – kitaip jų tiesiog neįgis pro duris arba sugers vietos sunkvežimyje. Be to, išmontuotas baldas mažiau pažeidžiamas. Kai kurie klientai sako „o čia ir taip stovėjo 20 metų, nekris“. Kelyje viskas krenta. Kuo daugiau detalių nuleisite, tuo mažiau bus skaldomų kojų ar išlūžusių lentų. Beje, paskubėjimas čia nebūna draugas – jei jums reikia 5 valandų išmontuoti, pradėkite anksčiau.

Ar įmanoma pergabenti pianiną ar labai sunkius daiktus?

Taip, bet tai kainuoja brangiau. Pianinas ar akvariumas yra specialus krovinių kategorija. Pianinui reikia ne tik kelias žmones, bet ir specialias juostas, o kartais net ir keltuvą. Tiesiog įmesk į dėžę (pavyzdžiui, jei tai yra didelis televizorius) ir tikėkis, kad tai atsitiks? Ne. Kai kas bando tai padaryti patys, ir paskui stebisi, kad ekranas sužalojęs visas sienas kambaryje. Tokiu atveju tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Harlow tampa brangiu remontu.

Kodėl vairuotojai taip stropiai žiūri, ką aš dėju į dėžes?

Jie ne šnipai, tiesiog jie nenori būti atsakingi už brangius daiktus, jei dėžė atsidarys. Vieną kartą vairuotojas rado dėžėje pažymėtą „drabužiai“, o viduje bujojo du litrai degtinės, kurios išsiliejus sugadino visus aplinkinius baldus. Spėjote, kas mokėjo už tą dramblio kaulą? Ne vairuotojas. Rašykite ant dėžės tai, kas viduje yra tikrai. Jei ten yra „lūžta“, taip ir parašykite.

Ar galima krauti daiktus į vairuotojo mašiną kartu su kitų žmonių siuntomis?

Tai vadinama „daline krove“ arba part load. Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia apvažiuoti prie 5-10 kitų adresų. Jei skubate, gausite savo atskirą mašiną (exclusive load). Bet jei norite sutaupyti ir jums nesvarbu, kad vėluosite, tai puikus pasirinkimas. Tiesa, rizikuojate, kažkas užmigdyti į jūsų dėžę savo purvką, jei vairuotojas neatsargus. (Reikia pasirūpinti, kad dėžės būtų užseglotos jūsų užraktu, o ne nevažiuojančiu raktu).

Problemos ir kaip išvengti blogių įmonių

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?

Jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa (pvz., 500 eurų už visą butą į Angliją), bėkite. Geri vairuotojai, degalai, rūbai ir muitinės paslaugos kažko kainuoja. Taip pat, jei nematyti jų pavardės sutartyje arba adresas yra kažkur priešais duris su užrašu „ofisas“ be biuro, tai blogas ženklas. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jie kalba – jei garantuoja „100 proc., kad niekas nesugs“, jis meluoja. Nieko niekas negali garantuoti 100 proc., gyvenime viskas įmanoma.

Kas daryti, jei atvykus daiktai pažeidžiami?

Pirmiausia – nedarykite scenos su vairuotoju, jis tik vairuoja. Jei matote sugadintą dėžę, užfotografuokite ją prieš iškraunant ir parašykite į CMR konosamentą (tą lapą, kurį pasirašote). CMR turi būti pastaba „pastebėta žala“. Jei pasirašote, kad visą tvarkingai, vėliau įrodyti, kad spinta buvo sulaužyta kelionės metu, bus neįmanoma. Esu girdėjęs, kaip žmonės pradeda šauktis tik kai vairuotojas išvažiavo – tai per vėlu. Būkite budrūs.

Ar galima pasitikėti atsiliepimais internete?

Dalis atsiliepimų yra pirkti. Jei visi labai džiaugiasi per mėnesį ir rašo vienodus tekstus, tai įtartina. Ieškokite nuomonių forumuose arbaFacebook grupėse, kur žmonės rašo natūraliai, su klaidomis ir emocijomis. Taip pat, paklauskite draugų – pažinties draugas yra geriau nei 100 nežinomų apžvalgų. (Aš pats būčiau labai įtaringas, jei įmonė turi 5 žvaigždučių bet nėra vieno blogo atsiliepimo – tokios įmonės neegzistuoja).

Kokios dažniausios būna problemos su klientais?

Dauguma problemų kyla ne iš blogų įmonių, o iš klientų, kurie nepadaro to, ką sutarto. Vėluoja prieš keliones dieną, pasako „o aš dabar turiu dar 10 dėžių, kurų neįtraukiau“. Vairuotojas gali tiesiog išvažiuoti be jų, o tada jūs skambinate verkdami. Laikykitės plano. Jei sutarėte, kad daiktų bus 10 kubų, o parašėte 15, turėsite mokėti už tą skirtumą vietojje arba palikti daiktus.

Ar verta rinktis įmones, kurios siūlo „viskas įskaičiuota“?

„Viskas įskaičiuota“ yra marketinginis triukas. Kas viskas? Ar įskaičiuota tai, kad jei užeisite į „London Congestion Charge“ zoną? Ar įskaičiuota tai, kad turi nuleisti daiktus 4 aukštą be lifto? Užklausinėkite detaliai. Dažnai „viskas įskaičiuota“ reiškia „mums patogiau“, o ne jums. Geriau mokėti už tai, ką naudojate, nei gauti stambią sąskaitą paslėptų paslaugų, kurių net nereikėjo.

Ką daryti, jei prarastu daiktą ar juos pavogia?

Tai reti atvejai, bet įvyksta. Tada reikia kreiptis į draudimo įmonę, turi būti policijos protokolas (jei vagystė) ir vairuotojo pažyma. Būtinai pasidarykite daiktų nuotraukas prieš išvežant. Jei neturite įrodymų, kad turėjote 5000 eurų vertės paveikslą, niekas jums nieko neduos. Dokumentacija ir nuotraukos – tai jūsų draugas.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Jį neprivaloma, bet jei vairuotojas padėjo išnešti sunkius daiktus, buvo mandagus ir neapsirėžinėjo, kanadiečių doleris (ar šiaip svarai) į ranką niekam nepakenks. Anglijoje tai yra įprasta. Vienas vairuotojas man pasakė, kad jei duoda arbatpinigius, jis visada stengiasi papildomai pasirūpinti to krovinio saugumu, o jei ne... tai jis tiesiog daro savo darbą. Smulkios detalės lemia požiūrį.

Kas nutinka, jei aš negaliu atvykti į Harlow laiku priimti siuntos?

Tada reikia rasti atstovą – gali būti draugas, kaimynas ar net mokamas tarpininkas. Vairuotojas negali laukti 5 valandų, jam turi būti kaip ką nors perduoti. Dauguma įmonių turi sandėlius, kur gali padėti daiktus, bet tai vėl papildomi mokesčiai už sandėliavimą (kažkiek per dieną). Planuokite savo atvykimą taip, kad jūs būtumite ten prieš jį, arba bent jau tą pačią dieną.

Kodėl svarbu tiksliai žinoti adresą Harlow?

Kadangi Anglijoje gatvės dažnai vienodos pavadinimų skirtingose vietovėse, pvz., „The Street“ arba „High Road“. Tikslus pašto kodas (Postcode) yra gyvybiškai svarbus. Be jo, GPS gali nuvesti į kitą gatvę 5 mylių toliau. Vieną kartą buvome nuvežę daiktus į neteisingą „Maple Drive“, o klientas laukė kitoje pusėje miesto. Buvo smagu, tiesiog. Duokite tiksliausią informaciją iš karto.

Ar galima nešioti brangias bijouterijas ar pinigus su daiktais?

Absoliučiai ne. Dėžės su daiktais nėra seifai. Visi brangiausi daiktai – auksas, dokumentai, didelės sumos pinigų, pinigų kortelės – turi būti pas jūsų su savimi. Nė viena draudimo įmonė nebus kompensuoti, jei dėžėje bus 10 000 eurų grynųjų ir ji dings. Tai kaip kvietimas vagims. Nesiųskite to, kuo negalite prarasti.

Kas nutinka po atvykimo ir galutinės mintys

Ar vairuotojas padeda išnešti daiktus į butą?

Paprastai taip, įskaičiuota į kainą „prieš duris“ (kerb side). Bet jei turite labai sunkų daiktą arba reikia nešti į antrą aukštą be lifto, gali būti papildomas mokestis. Sutarkite šiuos dalykus iš anksto, o ne kai vairuotojas stovi laiptinėje ir žiūri į jūsų 100 kilogramų sofą, paklausdamas „ką dabar darysime“. Užduočių pasidalinimas svarbus, kadangi vairuotojas yra pavargęs po 2000 km.

Ką daryti su pakuotėmis ir dėžėmis po to?

Dauguma vairuotojų tiesiog išneša tuščias dėžes į savo mašiną ir veža atgal (jei darba toliau) arba išmeta (jei sugedusios). Jei dėžės geros, galite pasikalbėti, kad jų nepaimtų, gal pravers kitam kartui. Bet dažniausiai žmonės tiesiog nori atsikratyti šiukšlių. Harlow turi savo atliekų tvarkymo taisykles, tad gerkite kava ir pailsėkite, o dėžes gali tiesiog išmesti iš karto.

Kaip patikrinti, ar viskas atvyko sveika?

Atidarykite dėžes tik tada, kai vairuotojas dar yra šalia. Jei atsidaryte dėžę su drabužiais ir rasite purvą ar tą patį alkoholio kvapą, praneškite iš karto. Kai vairuotojas išvažiuoja, jis nebėra atsakingas (oficialiai). Paimkite laiko ir patikrinkite brangiausius daiktus pirmiausia. Geriau praleisti valandą patikrinimą nei mėnesį rašyti skundus.

Ar verta viską daryti patiems ar geriau kreiptis į profesionalus?

Jeigu turite tik kelias krepšys ir dviratį, galite važiuoti patys. Bet jei kalbame apie visą butą, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Harlow yra per didelis projektas vienam žmogui. Fizinė galia, laikas, dokumentai, rizika – profesionalus įmonės paslauga padeda išvengti nugaros skausmo ir širdies krūvių. Galima sutaupyti bandžiant tai padaryti su draugais, bet draugai po to jums nebebešoks atsisveikinti (nugarą skaus). Pasitikėkite specialistais, kurie tai daro kasdien.

Galiausiai, visa tai tik laikina nuotaika. Kelias iš Vilniaus į Harlow yra ilgas, bet kai atsikelsite ir sužiūrėsite pro langą į Anglijos dangų, pamiršsite tą nervinę kelionę. Svarbiausia – būkite kantrūs, planuokite atsargiai ir tikėkite savo įmonės pasirinkimu. Gerai susirūpinkite dokumentais, o likęs dalykas jau eis kaip ant ratų. Sėkmės jūsų naujame gyvenime Harlow, tikrai neįsivaizduojate, koks jis gali būti įdomus.=