Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Exeter: praktinis vadovas be nereikalingo „saldo“

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo tų, kurie bando susiveži pusėbutą viduryje žiemos su dviračiu ant stogo, iki korporacinių perkraustymų, kurie užtrunka mėnesius. Žinoma, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Exeter nėra tas paprasčiausias dalykas dėl atstumo, nes kalbame apie beveik 2500 kilometrų ir kelius per visą Europą, o tada dar ir Angliją. Po „Brexit“ viskas pasidarė dar sudėtingiau su dokumentais, bet vistiek įmanoma jei žinai, ką daryti. Čia ne tiesiog įkeliate daiktus ir juos paleidžiate, čia reikia suprasti muitinę, keltų tvarkaraščius ir tai, kad Anglijos keliai, ypač Devone, gali būti siauresni nei įsivaizduojate. Taigi, jei planuojate šį žygį, geriausiai pasiruoškite, gausite daugiau nei tik paprastą „kvitą“.

Kainos, biurokratija ir pinigai

Kiek iš tikrųjų kainuoja toks kelias į Exeter?

Visada klausia apie kainą pirma, nors sunku pasakyti iš karto. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Exeter priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų – ar tai tik kelių dėžių siunta, ar pilnas 40 pėdų konteineris. Be to, dabar labai įtakoja kuro kainos, kurios, kaip žinote, šokinėja kaip nori. Taip pat kainuoja keltas ir darbas Anglijoje, kur vietiniai darbuotojai uždirba daugiau nei čia. Vidutiniškai galima žiūrėti į keletą tūkstančių eurų, jei tai butas, bet tai tik labai grubus įvertinimas be matavimų.

Ar kaina pasikeis poBrexit?

Taip, tikrai pasikeitė, ir ne geriausia kryptimi. Dabar reikia mokėti už muitinės deklaracijas (进口申报), kurias anksčiau darydavome beveik akimis užmerkus. Dabar tai reikalauja laiko ir specialistų, o jų paslaugos kainuoja. Be to, jei pas jus bus kažkas, kas nepraės ES ar JK standartų, gali tekti mokėti muito mokesčius ar PVM, nors perkraustant daiktus asmeniniam naudojimui dažnai galima gauti atleidimą (relief). Bet dokumentai turi būti idealūs.

Kokios mokėjimo sąlygos paprastai būna?

Daugelis klauso, ar galima apmokėti tik atvykus. Žinoma, ne. Mes nebegalime imti rizikos vežti daiktus be avanso, nes išlaidos prasideda jau čia, Vilniuje, kai paruošiame dokumentus keltui. Paprastai imame 30–50 procentų avanso, o likutį – iškart iškraunant Exeteryje arba prieš išvykstant iš Lietuvos. Kartais sutinkame ir dalį sumos padalinti, bet turi būti pasitikėjimas, nes per tuos 4–5 dienas gali nutikti bet kas.

Ar verta drausti daiktus?

Be abejo, taip. Žinote, aš mačiau, kaip vairuotojas Lenkijoje staigiai stabdės, o užpakalinėje dalyje gulėjo porcelianas be jokio fiksavimo. Jei neturite „viskas įskaičiuota“ draudimo, gali prarasti brangius daiktus. Draudimas paprastai kainuoja apie 2–3 proc. nuo vertės, bet tai ramybės užtikrinimas. Tik svarbu gerai įvertinti kiekvieno daikto vertę, kitaip draustiklis nieko ne sumažins.

Kas dėl ToR (Transfer of Residence) numerio?

Tai dabar yra kritiškai svarbu. Be ToR numerio, kurį išduoda Jungtinės Karalystės muitinė (HMRC), jums gali būti paskirtas PVM ir mokesčiai už importuojamus asmeninius daiktus. Jums reikia užpildyti paraišką internetu prieš atvykstant. Vieną kartą teko laukti porą savaičių, kol klientas gavo tą numerį, ir mes negalėjome išvykti. Geriau tai padaryti iš anksto, nei stovėti prie sienos su pilnu sunkvežimiu.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Stengiamės viską pasakyti iš karto, bet kartais atsiranda neprognozuojamų išlaidų. Pavyzdžiui, jei Exeteryje sunkvežimiui nepavyktis privažiuoti tiesiai prie namų dėl siaurų gatvelių (o ten jų gana), gali tekti samdyti mažesnę transporto priemonę perkrovimui. Tai papildomi pinigai. Taip pat, jei dokumentuose bus klaidų, muitinė gali paskirti baudą už tardymą (delays). Tai ne mūsų kaltė, bet klientui vis tiek tenka mokėti.

Kelionės detalių ir logistika

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Exeter trunka apie 4–5 dienas, jei viskas vyksta pagal planą. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, tada keltas. Bet realybėje gali užtrukti ir ilgiau. Vieną kartą mus užstrigo ant sienos dėl techninės apžiūros 10 valandų, o kitą – keltas neplaukė dėl audros La Manče. Taigi, planuokite savaitę, o ne tris dienas.

Kur paprastai užeinate į keltą?

Dažniausiai naudojame Dunkerką arba Kalę (Calais), kartais Roterdamą, priklausomai nuo to, kur pigiau ir kur laisvesni slotai. Vairuotojai mėgsta Olandiją, nes ten geresni poilsio vietos, bet į Exeter patogiau važiuoti iš Kalės per Londoną (nors Londonas – tai košmaras). Tikrai ne rekomenduoju vairuotojams eiti per Londoną centrą jei nėra būtina – geriau apeiti M25.

Ar sunku nuvažiuoti į patį Exeterą?

Exeteras nėra didelis miestas, bet jis yra „uodegoje“. Kelyje M5 viskas gerai, bet kai pasukate link miesto centro arba mažesnių kaimelių aplinkui, keliai tampa siauri, o angliški „sleeping policemen“ (tokie prastūs greičio mažintuvai) gali sugadinti pakrovą, jei vairuotojas nežino vietos. Aš pats karta netyčia priveliau sunkvežimį į gatvę, kurioje buvo aukštas apribojimas (low bridge) – tai buvo bais momentas, bet praeinome.

Ar vairuotojai miega kabinoje?

Taip, jie turi miegoti kabinoje, tai jų darbas. Sunkvežimiuose yra lovų, vėdinimas, šaldytuvas. Bet žinote, ne visada tai yra prabangu. Vasarą Vokietijoje kabinoje gali būti +30 laipsnių, o žiemą – šalta. Tačiau tai įtraukta į kainą – jie nenuvažiuoja į viešbutį, nebent yra ilgesnė pertrauka ar techninė gedimas.

Kas vyksta, jei sugenda sunkvežimis?

Tuomet mes skambiname techninei pagalbai. Esame tarptautinėje sąjungoje, todėl pagalba atvyksta greitai. Bet jei sugenda vėsintuvas (refrigerated truck) – o mes dažniausiai vežame atvirame (curtain sider) – tai nėra problema, jei ne lyja. Jei lyja, reikia uždengti brezentą. Vieną kartą vairuotojas pamiršo uždaryti vieną dalį, ir keli baldai drėgno. (Iš tiesų, tai ne vairuotojas, o pakrovėjas čia prasižiūrėjo, bet veltui kaltoti).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Teoriškai – taip, jei yra vietos (bunking place). Bet dauguma kompanijų to nedaro dėl draudimo ir saugumo. Mūsų draudimas neapima keleivių, kurie nėra darbuotojai. Be to, 4 dienos praleisti sunkvežimio kabinoje su vyrui, kurį tik važiuoja matęs – tai nėra labai patogu. Geriau skrydis iš Kauno į Bristolį ar Exeterį.

Ar tiksliai žinote adresą Exeteryje?

Turime GPS ir adresus, bet kartais pačių klientų pateikti adresai būna keisti. Vienas klientas nurodė „prie didelio ąžuolo“, o ten buvo penki ąžuolai. Vairuotojas turėjo skambinti ir klausti, kuris vartas atidaryti. Gerai, kad turime mobiliuosius ryšius. Todėl prašome ne tik adresą, bet ir kontakto telefoną bei, jei galima, nuotrauką privažiavimo vietos.

Ar kontroliuojate daiktus visą kelionę?

Stengiamės stebėti per GPS sekimą. Matome, kur sustojo, kiek važiuoja. Bet kai sunkvežimis užsuka į sandėlį prieš keltą arba tarpinį sandėlį Anglijoje (jei dalinis krovinys), signalas gali dingti arba būti netikslus. Tačiau paprastai viskas aišku – jei stovi 4 valandas vietoje, skambiname klausti, kas vyksta.

Daiktų pakavimas ir preparatyva

Ar turite pakavimo medžiagas?

Taip, turime dėžių, burbuliukų, lipnių juostų, užpildų. Rekomenduoju naudoti mūsų dėžes, nes jos yra stipresnės (double wall) nei tas, kurias paimate iš parduotuvės. Vieną kartą klientas norėjo taupyti ir pakavo knygas į senas „Ikea“ dėžes – padugnai iškrito keldant į sunkvežimį. Žinote, knygos yra sunkios, jas reikia į mažesnes dėžes.

Ar galite parengti baldus?

Taip, tai mūsų darbas. Išmontuojame lovas, spinteles, stalus. Pažymiuju, kuris screw (sraigtas) kur eina, kadangi Exeteryje vėl surinktume. Tik prašome nieko nepalikti viduje spintelėse, nes tai tik didina svorį ir gali sukelti triukšmą važiuojant. (Čia turiu omenyje, kad spintelės durys gali atsiverti ir daužytis).

Kokius daiktus negalima vežti?

Negalima vežti degiųjų medžiagų, ginklų (be leidimų), narkotikų (aišku), maisto produktų, kurie gali sugesti, ir augalų su žeme. JK yra griežti augalų importo reikalavimai, kad neišplatintum ligų. Vieną kartą mums teko atiduoti klientui vynuogių kekes prieš sieną, nes jis užmiršo, kad negalima jų vežti. Buvo liūdna.

Ar galiu vežti alkoholį?

Galite, bet tik tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui ir jis turi būti deklaruotas. Jei bandysite vežti dešimt dėžių vodka, muitinė galvoja, kad tai prekyba, ir reikalaus mokesčių. Geriau neišsigąsdinti ir parašyti inventoriuje „20 butelių vyno“, nei slėpti. Muitininkai turi šunis, kurie uosla net per uždarytas dėžes.

Kaip elgtis su brangia elektronika?

Kompiuterius, televizorius, vaizdo kameras geriau vežti su savimi (hand luggage), jei skraidite. Jei vežate sunkvežimiu – pakuojuome į specialias dėžes, pripildytas putų. Bet visvien yra rizika. Televizorių geriausia laikyti vertikaliai, ne horizontaliai, kad nejudėtų ekranas. Pats namuose taip darytu.

Ar reikia ištuštinti šaldytuvą?

Būtinai. Ir jį išjungti bent parą prieš kelionę, kad išdžiūtų. Jei ten bus vanduo ar ledas, kelyje jis atširs ir nuteks ant kitų daiktų (ir ant tamsaus sofos, kurį bus sunkiau išvalyti). Patarkite, išimkite visas lentynas ir juos uždėkite atskirai.

Ar man reikia daryti inventoriaus sąrašą?

Taip, tai būtina. Jums nereikia rašyti „1 šaukštas“, pakanka „virtuvės reikmenys, 1 dėžė“. Bet brangius daiktus (brangiąsias juosteles, paveikslus) reikia įrašyti tiksliai. Be sąrašo neišsiversite su ToR numeriu ir muitine. Mes galime padaryti tai už jus už papildomą mokestį, bet dauguma klientų tai daro patys.

Kaip su jumis susisiekti dėl apžiūros?

Galite užpildyti formą svetainėje arba tiesiog paskambinti. Aš asmeniškai dažnai važiuoju patikrinti, jei daugiau kaip 30 kubinių metrų. Nors dabar su „WhatsApp“ galima nusiųsti vaizdo įrašą ir pamatyti bevažiuojant. Bet gyva akis visada geriau įvertina, ar spinta pro duris praeis (ypač tose angliškose namuose su siaurais koridoriais).

Problemos ir nelaimingi atsitikimai

Kas daro, jei Exeteryje nepavyksta iškrauti?

Tokia situacija buvo. Klientas gyveno kalno viršuje, o sniego buvo per kelnius. Sunkvežimis negalėjo užvažiuoti. Teko iškrauti mažesnę mašiną (7.5 tonų) ir tris kartus važiuoti viršun. Tai užtruko visą dieną. Klientas buvo nusivylęs, bet mes nenukrypome, padarėme savo darbą. Tad tikrinti privažiavimą yra būtina.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sėkmingai retai. Mes užrakiname sunkvežimį, o vairuotojai neleidžia niekam artyn. Bet yra rizika, jei krovinys nėra pilnas ir keliame ką nors tarpiniam sandėlyje (pvz., Belgijoje). Ten dėžės gali būti perkeliamos. Todėl daliniai kroviniai (part loads) yra šiek tiek rizikingesni, bet pigesni. Rekomenduoju uždaryti dėžes su sklandžia juosta.

Kas vyksta, jei sulaužau kažką pats prieš jų atvykstant?

Jei sulaužote stalą prieš mes atvykstant, tiesiog pasakykite. Mes suksime tą dalį kaip „sugadintą“ arba neimsime. Geriau pasakyti tiesą negai vėliau kaltinti vairuotoją, kad jį užgriuvo (nors jis stovėjo fiksuotas). Vienas kartą klientas bandė kaltinti mus dėl seno įbrėžimo ant sofos, bet mes turėjome nuotraukas iš Vilniaus prieš pakrovimą. Tai išgelbėjo nuo ginčų.

Ar pasitaiko vagysčių?

Per 24 metus buvo vienas kartas, kai pavogė dėžę su drabužiais degalinėje Lenkijoje, kol vairuotojas gėrė kavę. Dabar vairuotojams draudžiama palikti sunkvežimį be priežiūros, net ir su užraktais kabina. Saugumas pagerėjo, bet rizika visada egzistuoja, todėl brangius daiktus neleiskite į dėžes viršuje, kur lengvai pasiekti.

Ką daryti, jei vairuotojas yra nepageidaujamas?

Kartais būna, kad vairuotojas pavargęs arba tiesiog nedraugiškas. Žinote, jie žmonės, ne robotai. Jei kas negerai – skambinkite man. Aš galiu paskambinti jam ir paaiškinti situaciją. Vieną kartą gavau skambutį, kad vairuotojas rūkė viduje (kas draudžiama). Jam buvo pasakyta, kad jei dar kartą pamatysime dūmų – jis važiuoja atgal tuščias.

Ar galima atšaukti perkraustymą paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuos. Jei mes jau paruošėme dokumentus, rezervavome keltą (o jie nebegražina pinigų) ir netgi jau atvažiavome pas jus, turėsite sumokėti už išlaidas. Geriau atšaukti savaitę prieš, nei tada, kai vairuotojas jau stovi prie vartų ir laukia, kai išsitepsite.

Kas, jei Exeteryje namai dar nebaigti?

Tai problema. Sunkvežimis negali laukti dieną ar dvi beveik nemokamai. Jis turi važiuoti toliau į kitą užsakymą (pavyzdžiui, į Dubliną arba atgal į Lietuvą). Tuomet reikia sandėlio Exeteryje arba aplinkiniame mieste (Plymouth ar Taunton). Sandėliai JK brangūs, tad tai papildomi kaštai. Nekelkite datų jei tikrai tikrai niekas nebegali pasikeisti.

Išvada

Viskas su tarptautiniu perkraustymu iš Vilniaus į Exeter atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradėsite planuoti. Jei susitvarkote dokumentus, ypač tą būtiną ToR numerį, ir pasirūpinsite normaliu pakavimu, kelias turėtų būti ramus. Nereikia rinktis pigiausio varianto rinkoje, kuris pasiūlys „už 500 eurų viską“, nes tokiu atveju dažnai pasigauna samdiniai su senais sunkvežimiais be draudimo. Pasitikėkite patirtimi, klauskite nepatogių klausimų apie privažiavimą ir mokesčius, ir tada jūsų baldai Exeteryje atvyks saugiai. Geriau praleisti valandą telefonu dabar, nei rūpintis sugriuvusia spinta po savaitės.