Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Cleethorpes: tiesa be kvailų reklamų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, todėl mačiau viską – nuo puikių, sklandžių kelionių iki tokių kosmarų, kuriuos nenorėtum patirti priešui. Dažniausiai žmonės klauso apie paprastus maršrutus, bet kai sužinojau, kad reikės rašyti apie tarptautinį perkraustymą iš Vilniaus į Cleethorpes, vos nenukripo. Tai ne Londonas ir ne Mančesteris, tai mažas uostamiestis Linkolnšyre, ir ten patekti logistiškai yra daug įdomiau bei sudėtingiau. Jei galvojote, kad tai tik užkrauti dėžę ir važiuoti, tai labai klystate. Čia susiduria kelionė per visą Europą, Lamanšo sąsiauris ir britų muitinės niuansai, kurie po „Brexit“ tapo tikru mūšių lauku. Tiesiog pasistengsiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių žodžių.

Bendrai apie tą maršrutą ir laiką

Kiek laiko tikrai užtrunka tas kelias?

Tai ne tas atvejis, kai galima pasakyti „rytoj bus“. Paprastai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Cleethorpes užtrunka maždaug 3–4 dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Tačiau jei įstrigote pasienyje arba yra didelių eismo kamščių Vokietijoje, gali prailgėti iki savaitės. Viskas priklauso nuo to, kiek vairuotojas gali važiuoti be poilsio ir koks režimas yra nustatytas. Kartais atsitinka taip, kad keltas iš Doverio į Calais vėluoja dėl blogo oro, o tada laukimas prasideda. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad Cleethorpes yra šiaurės rytuose, tad nuo uosto ten dar reikia važiuoti keletą valandų.

Ar tikrai važiuojate tiesiai į Cleethorpes miestą?

Žinoma, važiuojame, bet yra vienas „bet“. Kadangi tai nedidelis miestas, ten gali būti problemų su didelių sunkvežimių priėjimu prie namų, ypač jei gyvenate senos statybos rajonuose su siaurais gatvelėmis. Kartais teka iškrauti daiktus šalia ir pervežti juos mažesniu transportu, nors mes stengiamės tai padaryti tiesiai prie durų. Anksčiau buvau atvežęs krovinių į tą vietą ir teko statyti mašiną netoli parko, o ne kieme, nes tiltas per geležinkelį buvo per žemas. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ten yra daug turistų vasarą, todėl eismas gali būti užstrigęs.

Kuo skiriasi šis maršrutas nuo įprasto į Londoną?

Skirtumas didelis ne tik atstumu, bet ir logistika. Į Londoną važiuoja dešimtys mašinų kiekvieną dieną, o į šiaurę reikia specialiai planuoti, kad nevažiuotumt tuščia atgal. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Cleethorpes reikalauja geresnio koordinavimo, nes vairuotojas gali būti vienas paskutinių toje regione reisuose. Jei kažką pamiršite arba atsiranda papildomų krovinių, tai gali būti problema, nes grįžti ne taip paprasta. Be to, keliaujant pro Humberio tiltą (jis tikrai didelis), reikia mokėti mokestį, kurį dažnai įtraukiame į sąskaitą, bet verta patikrinti.

Ar galima sėdėti vairuotojo kabinoje?

Techniškai ne, draudžiama. Mes ne keleiviniai taksi, o krovinių pervežėjai. Draudimas yra griežtas dėl draudimo ir saugumo taisyklių, ypač kai keliaujame per tarptautines sienas. Buvo atvejų, kai klientai prašydavo „prigyventi“, nes taip būtų pigiau nei lėktuvas, bet aš visada atsisakau. Griežtai draudžiama, nes jei sustings policija, gausi didelį baudą ir mašina gali būti nuimta iš maršruto. Geriau leiskite sau tobulą poilsį ir laukkite namuose.

O jei aš noriu, kad daiktai būtų paimti šiandien, o atvežti rytoj?

Tai neįmanoma, nebent turite savo privatų lėktuvą. Mūsų planavimas vyksta iš anksto, ir vairuotojai turi savo grafikus. Jei skubate, turime žiūrėti, ar turi laisvą mašiną kuria nors kelyje stovinčią, bet tai kainuos brangiau. Paprastai reikia skirti bent savaitę laiko, kad viskas būtų suplanuota kokybiškai. Skubant padaryti klaidų, o vėliau jas taisyti brangiau.

Pinigai, kainos ir kas ten įeina

Kiek maždaug kainuoja toks kelionės?

Kainos svyruoja labai stipriai, todėl vieno dydžio nėra. Jei turite tik kelias dėžes, tai gali kainuoti kelių šimtų eurų, o jei perkraustote pilnam namui su baldais, tai gali siekti keletą tūkstančių. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Cleethorpes brangiau nei įstandartinį miestą dėl atstumo ir prieinamumo. Turiu omenyje, kad paskaičiuoti tūrį (kubinius metrus) yra būtina, nes nuo to priklauso, kokią mašiną reikės pasiimti. Kartais žmonės sako, „turime nedaug daiktų“, o paskui atvažiuoju ir matau, kad reikia 20 tonų sunkvežimio.

Kas įeita į tą kainą, ką pervedu?

Įprastai į kainą įeina krovimas Vilniuje, patys transporto išlaidos (kuras, keltai, mokesčiai tiltuose), iškrovimas Cleethorpes ir pagrindinė draudimo polisa. Tačiau visada reikia klausti dėl „pakuolių“ – ar jie įeina? Kartais įmonės braižo papildomas paslaugas, pavyzdžiui, demontavimas baldų ar pakavimas į dėžes, už papildomą mokestį. Aš asmeniškai stengiuosi rašyti sąskaitas kuo aiškiau, kad nebūtų jokių nepageidaujamų staigmenų galiniame taške.

Ar reikia mokėti kažką iš karto?

Dauguma įmonių, įskaitant mane, prašo avanso, paprastai 30–50 proc., kad užtikrintum, kad klientas nepajuoks. Likusią dalį sumokate, kai daiktai yra pristatyti arba prieš išvežimą. Vengkite tų, kurie prašo mokėti 100 proc. iš karto – tai didelė rizika. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo viską ir daugiau nieko negirdėjo iš tų „firmų“. Mūsų srityje pasitiki, bet per daug pasitikėti neverta.

Kodėl kainos tokios skirtingos skirtinguose puslapiuose?

Nes kaina priklauso nuo to, ką jūs gaunate. Vienas gali siūlyti tik mašinos nuomą be vairuotojo pagalbos, kitas – pilną paslaugą su virvelėmis ir kėdėmis. Taip pat didelę įtaką turi tai, ar tai yra tiesioginis reisas, ar jūsų daiktai keliauja kaip „prikrovimas“ (krovinys, užpildantis tuščias vietas). Tiesioginis reisas brangesnis, bet greitesnis ir saugesnis. O jei kas nors siūlo kainą, kuri peržengia visą protą, tai tikriausiai kažką slepia.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo grynaisiais?

Jungtinėje Karalystėje vis dar mėgsta grynusius, tačiau dėl didelių sumų ir tarptautinių pervedimų, labiau patogu ir saugiau naudotis banko pavedimu. Be to, jei reikės grąžinti pinigus (pavyzdžiui, per daug įvertintas tūris), su sąskaita-faktūra lengviau ginčytis. Esu matęs situacijų, kai vairuotojai imdavo grynais ir „pamiršdavo“ įrašyti į ataskaitas, o tai vėliau sukelia problemų su muitine.

Ar kainuoja papildomai, jei aš neteisingai nurodžiau daiktų kiekį?

Taip, tai labai dažna problema. Jei užsakyta 10 kubinių metrų, o paskui paaiškėja, kad yra 15, teks mokėti už skirtumą. Kartais netgi teka keisti mašiną vietoje, o tai kainuoja dvigubai. Geriau iš anksto paprašyti apžiūros arba labai tiksliai aprašyti, ką turite. Aš vieną kartą važiavau su maža mašina, teko važiuoti antrą kartą tuščia, ir klientas už tai sumokėjo pilną kainą.

Dokumentai, britų muitinė ir Brexit

Kokius dokumentuos reikia paruošti?

Sąrašas nėra ilgas, bet svarbus. Reikės asmens dokumento ( paso ar vairuotojo pažymėjimo), adreso, į kurį keliaujate, patvirtinimo (pvz., komunalinių mokesčių sąskaitos), ir, svarbiausia, turinio sąrašo (inventoriaus). Be inventoriaus jums neleis pro britų muitinę. Sąrašas turi būti gana detalus, ne „baldai“ ir „drabužiai“, o „2 sofos, 1 stalas, 5 dėžių su virtuvės reikmenimis“.

Ar reikia mokėti muito mokesčius ar PVM UK?

Jei persikėliate gyventi ilgam (ne mažiau kaip 12 mėnesių) ir daiktai buvo naudojami ne mažiau 6 mėnesių, galite kreiptis dėl Transfer of Relief (ToR01). Tai leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Būtina tai padaryti iš anksto, pateikus paraišką internetu. Jei nepateiksite, gali tekti mokėti 20 proc. PVM ir muito, kas yra labai skaudu. Aš visada primenu klientams apie šią formą, nes be jos tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Cleethorpes tampa kur kas brangesnis.

Kas tas ToR01 numeris ir kodėl jis svarbus?

ToR01 yra tos pačios atleidimo nuo mokesčių formos numeris, kurį gavote iš HMRC (britų mokesčių tarnybos). Vairuotojas turi turėti šį numerį savo dokumentuose, kai važiuoja pro sieną. Be jo, muitininkai gali sulaikyti visą krovinį iki kol sumokėsite mokesčius. Kartais numeris gaunamas per kelias dienas, kartais užtrunka savaitę, taigi nekelkite visko paskutinę minutę.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Dabar, po „Brexit“, tai labai sudėtinga. Mėsą ir pieno produktus į ES nebeveža (iš JK į Lietuvą), o iš Lietuvos į JK taip pat yri griežti apribojai. Galite vežti kiekvienam asmeniui po mažą kiekį (pvz., 2 kg mėsos), bet dėl didelių kiekiai gali konfiskuoti. Geriau suvalgyti viską iš šaldytuvo prieš išvykdami. Alkoholio ir cigarečių normos taip pat griežtos, viršijus jas reikės mokėti mokesčius.

Kas dėl gyvūnų? Ar galima juos vežti tą patį laiku?

Galima, bet tai jau nebe paprastas perkraustymas, o gyvūnų transportas. Reikia specialios veterinarijos pažymos („Health Certificate“), čipas ir antkūkis. Gyvūnai negali būti toje pačioje mašinoje su daiktais, jei ten yra chemija ar dulkių, dažniausiai juos veža atskirai arba specialiose dalyse. Aš nesiimu atsakomybės už gyvūnus, nebent tai yra smulkūs gyvūnai narveliuose, kurie gali važiuoti keleivių kabinoje (bet vėlgi, taisyklės).

Ar britų muitinė dažnai sustabdo mašinas?

Pastaraisiais metais dažniau. Dėl „Brexit“ dokumentų tikrinimas tapo griežtesnis. Jei dokumentai tvarkingi, ir ToR01 numeris užregistruotas, paprastai praeina greitai. Bet jei trūksta kokio nors popieriaus arba sąrašas neatitinka realybės, gali būti ilgas patikrinimas. Kartais jie tikrina, ar nenaudojate šios progos verslui – pavyzdžiui, atvežiate 10 naujų televizorių ir sakykite, kad tai dovana broliui. Tada tikrai bus problemų.

Daiktai, pakavimas ir keiksmai

Ar geriau patiems supakuoti ar leisti jums?

Geriau, jei mes supakuojame, bent jau brangius daiktus. Kodėl? Nes jei dėžėje yra jūsų supakuota porceliano servizas ir jis susilaužo, draudimas to nesumokės, nes kaltė esą „netinkamas pakavimas“. Jei supakuojame mes, mes atsakome. Taip pat tai greičiau – mūsų komanda suruošia viską per dieną, o jums gal tektų kovoti savaitę. (Tikrai nerekomenduoju supakuoti knygų į didelias krepšys, jos perplėšiasi).

Ar vežate pianinus ar labai sunkius baldus?

Vežame, bet tai reikalauja specialios technikos – keltuvų, diržų. Pianinas, ypač koncertinis, yra labai sunkus ir jautrus. Jei gyvenate antrame aukšte be lifto, kaina šoktels aukštyn, nes teks nešti laiptais. Būna situacijų, kai pianinas netelpa į duris ir tenka išmontuoti stiklo dalis ar net išimti langus. Viską galima, bet reikia apie tai kalbėti iš anksto, o ne kai vairuotojas jau stovi prie durų.

Kas dėl dviračių? Ar juos reikia išardyti?

Geriau išardyti bent dalį – nuimti ratus ir nuleisti vairą. Taip taupo vietą ir mažiau tręšimo rizika. Jei dviračias brangus, rekomenduoju specialią dėžę. Kartais žmonės padeda tiesiog ant vežimo galo, ir jie užplėšia kitus daiktus arba patys subraižomi. Už tokį neatsakingumą vėliau gailėjasi.

Ar saugu vežti kompiuterius ir elektroniką?

Jei turite originalias dėžes, tai puiku. Jei ne, reikia labai gera apsaugos – putų plastiko, stiprių dėžių. Elektronika nekenčia smūgių ir drgmės. Aš visada patariu duomenis pasidaryti atsarginę kopiją (ką dabar daro beveik visi debilai, kurie to nedaro? Atsiprašau už tą žodį). Jei kompiuteris sugenda kelyje, mes atsakome tik už fizinę žalą, ne už duomenis.

Kas nutinka su daiktais, jei jie netelpa į mašiną?

Turi palikti Vilniuje arba reikti antrą reisą, kas kainuos. Todėl tūrio skaičiavimas yra labai svarbus. Kartais klientai bando „spausti“ daiktą, uždaryti duris ir sakyti „tilps“. Taip nedarykite, nes galiu iškristi durys kelionės metu, arba daiktai bus spaudžiami ir sulūžti. Geriau palikti seną sofą, nei sugadinti naują.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet yra rizika. Britų fitosanitarinės tarnybos gali patikrinti augalus, ypač jei žemėje yra kenkėjų. Geriau nuplauti šaknis, išvalyti nuo žemės. Ilgose kelionėse augalai gali užgti dėl trūkumo šviesos ar per didelio karščio mašinoje (jei žiema ir šaltas, tai kita). Aš nesiūlau vežti labai brangių retų augalų, nėra verta rizikuoti.

Realijos ir blogi patarimai

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja ir neatsiliepia?

Pirmiausia – nesikraustykite iš karto. Vairuotojai dažnai negali kalbėti, kai vairuoja, arba yra zonoje, kurioje nėra ryšio. Palaukite kelias valandas. Jei neatsiliepia ir praėjo diena – skambinkite mums. Kartais būna, kad mašina sugedo arba buvo avarija (tokios situacijos, Deja, įvyksta). Mes visada stengiamės suteikti atsarginį vairuotoją arba mašiną, bet tai užtrunka.

Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?

Jei kaina per žema, jei jie neduoda sutarties, jei reikalauja 100 proc. iš karto, jei neturi fiksuoto telefono ar adreso – bėkite. Geros įmonės turi svetaines, atsiliepimus (tikrinkite, ar jie realūs), ir fizinį biurą. Dirbu srityje 20 metų ir mačiau, kaip „firmai“ išnyksta kartu su kliento baldais. Patikrinkite, ar jie turi licenciją tarptautiniams pervežimams.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Standartinis draudimas paprastai dengia tik kelias centus už kilogramą. Jei vežate brangius daiktus, verta pasidomėti papildomu draudimu. Sakykim, vežate 10 tūkst. vertės daiktus, o standartinis draudimas sumokės tik 500 eurų, jei viskas sudegs (nors tai labai reta). Nuspręskite pagal savo rizikos apetitą.

Kas daryti, jei atvykstant trūksta dėžės?

Pirmiausia patikrinkite, ar ji nebuvo palikta Vilniuje arba nebuvo įkrauta. Jei tikrai dingusi, reikia rašyti pretenziją draudimo kompanijai. Tačiau būkite sąžiningi – jei patys užmiršote įdėti į sąrašą, nekelkite kelmų vairuotojui. Vieną kartą klientas skundėsi dėl dingusio televizoriaus, o paskaičiuojant paaiškėjo, kad jis niekada nebuvo įrašytas.

Ar galima pasitikėti vairuotoju palikti daiktus kieme be priežiūros?

Nerekomenduoju. Mes paliekame tik tada, jei klientas pasirašo, kad atiduoda daiktus savo žinia. Jei vairuotojas iškrauna ir išvažiuoja, o po valandos pasirodo vagys, mes neatsakome. Geriau laukti, kol viskas įkeliama į namus. Ypač Cleethorpes, kaip ir visur kitur, turi savo nusikaltėlių, todėl budėkite.

O jei aš pats noriu važiuoti su savo mašina paskui krovinių?

Galite, tai jūsų reikalas, bet nesusisieksime kelionės metu. Vairuotojas turi savo poilsio grafiką ir greičio ribojimus, o jūs galite važiuoti greičiau arba lėčiau. Susitarkime dėl susitikimo laiko galiniame taške. Kartais žmonės taip daro, norėdami būti tikri, kad niekas nepasikraus ant jų (nors tai keiksmingas stereotipas, bet žmonės būna paranojiški).

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo?

Geriausia susitarti iš anksto. Mes paprastai išnešame dėžes į šiukšliadėžę, jei to reikalaujama. Bet jei ten yra statybinių atliekų ar senų baldų, kuriuos norite išmesti, tai jau papildoma paslauga. Cleethorpes turi savo atliekų tvarkymo taisykles, tad negalima tiesiog mesti į gatvę.

Kodėl kai kurios firmos nedirba su JK?

Dėl „Brexit“ dauguma mažų įmonių nustojo vežti į Angliją, nes per daug dokumentacijos ir rizikų. Jos dirba tik ES viduje. Rasti patikimą partnerį, kuris žino britų taisykles, dabat yra sunkiau. Todėl jei radote ką nors, kas dar važiuoja, vertėtų juos išlaikyti (juokauju, bet dal tiesos čia yra).

Apibendrinant, viskas įmanoma, jei gerai suplanuojate. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Cleethorpes nėra kosmosas, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio dokumentams. Nedarykite visko paskutinę minutę, pasirūpinkite ToR01 ir tiksliai suskaičiuokite tūrį. Taip pat nepamirškite, kad mes tikrai esame žmonės, ir kartais (nors retai) galime suklysti arba vėluoti dėl oro. Sėkmės naujuose namuose prie jūros, tik nepasilikite ten per ilgai be striukės, ten vėjuota.