Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Brighouse: kas veikia kainą ir kaip išvengti problemų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir, pasakysiu tiesiog, mačiau viską. Kasdien kažkas kreipiasi dėl tarptautinio perkraustymo iš Vilniaus į Brighouse ir dažniausiai žmonės turi iliuziją, kad tai yra paprastas reikalas – susirinksite dėžes ir važiuojate. Tačiau realybė yra daug kitokia. Tai yra sudėtingas logistikos procesas, kurį lemia ne tik atstumas, bet ir anglų muitinės taisyklės, bei pačių vairuotojų nuotaikos. Nenoriu jums nieko parduoti, tiesiog pasakysiu, kaip tai yra iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų. Jei norite sužinoti tikrovę, skaitykite toliau, bus naudinga.

Kiek kainuoja ir kas daro įtaką kainai (apie pinigus atvirai)

Kiek maždaug kainuoja toks reikalas?

Kaina visada svyruoja, tai priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelių dėžių perkraustymas, galbūt išeis po 1000 eurų, jei rasite poršių krovinių. Bet jei kalbame apie pilną butą ar namą, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Brighouse kainuos nuo 2000 iki 4000 eurų, o kartais ir daugiau. Visiems klauso keistai, bet tiek vidutiniškai kainuoja kelių tonų krovinių gabenimas per jūrą ir kelią. Reikia prisimti, kad kuro kainos šiuo metu nepagerėjo, o ir įmonėms reikia uždirbti.

Ar galima kažkaip įsitikinti, kad kaina nepakis?

Tiesioginiai sutarimai yra geriausi. Užsisakykite vizualinį vertinimai, kai vadybininkas ateina į namus ir pamato, ką reikia vežti. Jei darysite viską telefonu ar el. paštu, gali būti, kad kaina padidės, kai vairuotojas pamatys realų kiekį daiktų. Firmos dažnai rašo „apytikslė kaina“, kas duoda jiems teisę reikalauti daugiau pinigų. Aš asmeniškai visada įsivaizduoju, kad klientas sako mažiau, nei turi realiai, todėl geriau būti atsargiam.

Kodėl kai kurios firmos kainuoja tiek pigiau?

Tas klausimas man kyla dažnai. Paprastai tai reiškia, kad jie taupo ant vairuotojų algų, draudimo arba naudoja labai senus automobilius. Dar dažnai taip daroma firmų, kurios nėra tikros perkraustymo firmos, o tik tarpininkai. Jie paima užsakymą po 500 eurų, o po to ieško, kurį vairuotoją „priversti“ važiuoti. Žinoma, rizikuojate, kad jūsų daiktai važiuos be jokio apdraudimo. Geriausia nesigundyti pigiausiais pasiūlymais, nes čia kaip su maistu – pigu reiškia kokybės trūkumą.

Ar galima sutaupyti darydamas viską pats?

Žinoma, galite išsinuomoti mašiną ir važiuoti patys, bet tada susidursite su bėdų pilnu maišu. Anglijoje yra kairės pusės eismas, o be to, reikės gauti specialų leidimą vežti daiktus (jei tai ne jūsų asmeniniai daiktai). Be to, keltų kainos asmeniniam automobiliui ir krovininiam skiriasi milžiniškai. Išviso, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Brighouse paties keliaujančiojo gali atsekti brangiau dėl visuomeninių rūbų (ir to, kad jums teks grįžti tuščiomis). Nebent turi draugą vairuotoją, kuris padaro nuolaidą.

Kokia mokėjimo tvarka paprastai būna?

Standartas yra toks – 30-50 proc. avanso sutvirtinimo, o likutį sumokate tada, kai daiktai jau atvyksta į Brighouse prieš iškrovą. Negalėsite nieko padaryti, jei reikės mokėti iš karto, kai mašina stovi prie namų. Nekalbėkite apie „mokėsiu vėliau“, nes niekas normalus vairuotojas neatidarys kėbulo be pinigų. Tai yra saugumo priemonė, kad klientas tiesiog neišnyktų.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia laiptinės kėlėjo?

Žinoma, kainuos. Laiptinės kėlėjai yra brangūs prietaisai, juos reikia vežti atskirai, be to, reikia speciali leidimai jį pastatyti gatvėje. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto, pasiruoškite, kad pridės šimtą ar du prie galutinės sumos. Kartais daugiau pigiau užsisakyti papildomą darbininką, kuris nešioja rankomis, nei tą kėlėją. Aš vieną kartą mačiau, kai kėlėjas užstrigo priešais namą ir teko skambinti policijai, tai nepadidino nei kliento, nei mūsų nuotaikų.

Kelionės eiga, vairuotojai ir keltai (kas vyksta kelyje)

Kiek laiko trunka tas kelias į Brighouse?

Teoriškai tai turėtų trukti apie 4-5 dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Bet praktiškai? Gali užtrukti ir savaitę. Viskas priklauso nuo to, kada paimamas keltas. Dažniausiai važiuojama per Klaipėda-Karlskrona arba per Rygą, tada pro Vokietiją į Angliją. Jei vairuotojas pavėluoja į keltą, viskas pasislenka. Brighouse yra šiaurės Anglijoje, todėl nuo uosto ten dar važiuoti pusdienį arba daugiau.

Ar geriau važiuoti per Klaipėdą ar per Rygą?

Sunku pasakyti vieningai. Per Rygą dažnai trumpiau važiuoti automagistrale, bet keltai ten gali būti pilnesni. Per Klaipėdą yra patogesnė infrastruktūra, keliuose (ypač Lenkijoje) yra daug remontų (kas metai tas pats). Aš asmeniškai nuolat diskutuoju su vairuotojais, kuris maršrutas dabar geresnis, dažniausiai pasirenkamas tas, kur mažiau rizikos užstringti. Kartais per Švedę eina greičiau, jei oras geri.

Kas vyksta su daiktais kelyje?

Jie stovi mašinoje, gal šokia ant kupranugaries. Esu matęs, kaip blogai užfiksuotos dėžės nukrinta ant sustojimo, kai vairuotojas staigiai stabdo. Blogos firmos neįrenka pakabinimo sistemų. Geros firmos naudoja specialias juostas ir tinklelius. Nenuvertinkite to – jei mašina užpildyta iki lubų, bet niekas neišfixuota, tai bus katastrofa. Vienintelis dalykas, kuris laiko daiktus vietoje yra geras pakavimas ir vairuotojo sąžinė.

Ar vairuotojai padeda iškrauti?

Priklauso nuo to, ką sutariate. Standartiškai, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Brighouse įeina vairuotojo darbas tiek pakrovimo, tiek iškrovimo metu. Jei jūsų daugiau negu 1-2 asmenys, reikės samdyti papildomą pagalbą Lietuvoje ir Anglijoje. Vienas vairuotojas negali nešti sofos su laiptais, jis tiesiog susprogs ar nusipirks nugarą. Nedarykite iš jo vergo.

Kas daroma, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada turi būti skubus planas „B“. Gera firma turi draudimą ir partnerius kelyje, kurie gali perkrauti daiktus į kitą sunkvežimį. Bet gali nutikti taip, kad daiktai pristabdomi sandėliuje kur nors Vokietijoje ir laukia dieną-dvi. Būkite nusiteikę taip, kad gali tekti miegoti be pagalvės porą naktų.

Ar saugu važiuoti per kalnuotas vietas?

Į Brighouse važiuojant pro Peninusus (kalnų grandinė Anglijoje), kelyje gali būti sningi arba rūkstanti orai. Sunkvežimių stabdžiai ten neabejotinai dirba. Žiemos metu ten dažnai uždaromas M62 kelias dėl vėjo. Jeigu jūsų daiktai važiuoja sausio mėnesį, pasirūpinkite, kad vairuotojas turi grandines (nors daugelis neturi). Aš vieną kartą gavau skambutį, kad mašina stovi pusiaukelėje ir sniegas jos praleidžia tik rytoj.

Brighouse ir Anglijos ypatumai (ko nepasako Google)

Ar lengva privažiuoti prie namų Brighouse?

Brighouse miestelis yra gana senas, ir ten yra daug siaurų gatvelių, ypač prie upės. Jei gyvenate centre ar siaurame takelyje, sunkvežimiui gali būti labai sunkiai prasukti. Kartais teka statyti daiktus ant grindo ir gabenti juos rankomis 50 metrų. Reikia patikrinti, ar nėra jokių apkabų arba didelių konteinerių, kurie blokuoja važiavimą. Anglijos užstatymas skiriasi nuo mūsų, ten daugiau mūrinių sienų ir mažiau vietos manevrams.

Ar reikia leidimo stovėti sunkvežimiui?

Be abejo. Didžiojoje Britanijoje viską reguliuoja vietos tarybos (councils). Jeigu paliksite sunkvežimį geltonojoje linijoje ar be bilieto, gausite baudą, kurią mums teks mokėti (ir ją pridės prie jūsų sąskaitos). Geriausia iš anksto pasiklaustyti kaimynų arba patikrinti vietos savivaldybės svetainę. Kartais reikia „suspension“ (leidimo) užstatyti kelias.

Kokios yra kliūtys su „Brexit“?

Tai vis dar šiurpina. Muitinėje dabar reikia pildyti daugiau dokumentų. Jeigu neturite teisingo inventoriaus (pakavimo sąrašo), daiktai gali būti sulaikyti. Anglijai labai svarbu, kad jums būtų skirtas „Transfer of Residence“ (ToR) numeris, be jo galite mokėti muito mokestį už visa turtą. Vienas mano klientas pamiršo ToR numerį ir jo bilietas atėjo 400 svarų dydžio (tai ne smagus skambutis).

Ar verta vežti maistą ar skysčius?

Ne, nerašyk. Muitinė labai griežtai žiūri į mėsos pieno produktus. Jei turite lietuviškų dešrų, gali būti, kad jas konfiskuos. Alkoholio kiekis taip pat ribojamas. Geriau suvalgyk viską čia, o ten nusipirktite vietinio. Brighouse yra „Lidl“ ir „Aldi“, kur rasite viską ko reikia (net džemą su vyšniomis, kuris panašus į mūsų).

Kaip ten su drėgme?

Anglijoje yra drėgnu, ypač šiaurėje. Jeigu neįrengsite gerai ventiliacijos, arba uždarysite drėgnus daiktus į plastikines dėžes, gausite pelę. Aš vieną kartą gavau skundą, kad spintelės per kelis mėnesius buvos apžėlusios grybais, nors išvydamos jos buvo sausos. Naudokite popierines dėžes, ne plastikines, ir įdėkite drėkintuvus (silikagelio paketus).

Ar tenka mokėti už šiukšlių išvežimą?

Tai yra svarbus dalykas. Jeigu pats užkraunate daiktus, ir tenka kažką išmesti prieš išvykstant (pvz. seną baldą), tai tai kainuoja. Lietuvoje galima numesti į konteinerį, bet ten reikia specialių bilietų. Jeigu pasiliksite šiukšlių mašinoje, vairuotojas užpildys sąskaitą už šiukšlių išvežimą Anglijoje, o tai brangu.

Ar ten pirmyn ar atgal ratai?

Negana to, kad važiuojama kairėje pusėje, dar ir žiedai (roundabouts) yra visur. Brighouse turi vieną didelį žiedą, kuris yra vienas iš didžiausių Europoje (gal ir ne, bet atrodo taip). Sunkvežimiui tenka lenktis iš dešinės į kairę, kas yra pavojinga mažiems automobiliams. Būkite kantrūs, jei girdite garsų variklio gedimą – vairuotojas tiesiog stengiasi neiškristi iš kelio.

Daiktų pakavimas, dėžės ir draudimas (kas, jei kažkas susilaužo)

Kaip teisingai pakuoti dėžes?

Nebandykite dėti visko į vieną didelę dėžę. Knygos turi eiti į mažas dėžes, o lengvi daiktai (pagalvės) į didžiąsias. Jeigu dėžė per daug sunki, ji atsilies apačioje (taip nutinka su knygų kolekcionieriais). Aš dažnai matau, kaip žmonės užkloja stiklinius indus vieną ant kito be tarpinio popieriaus – po to gauname vazaų smėlį. Naudokite burbuliukų plėvelę.

Ar firmos duoda dėžes nemokamai?

Geros firmos – taip, jas pristato prieš kelias dienas. Blogesnės – gali pareikalauti pinigų už kiekvieną dėžę. Paprastai į kainą įeina tam tikras kiekis standartinių dėžių. Jei reikia specialios dėžės paveikslams arba hangerbox drabužiams, tai papildomai. Nenuvertinkite kokybės – naudotos dėžės iš parduotuvės gali būti sugedusios.

Kas nutinka, jei kažkas susilaužo?

Tai priklauso nuo draudimo. Standartinis draudimas (paprastai apdraudžia tik visą krovinį, o ne vieną daiktą) gali nedengti smulkių gaisrų ar trūkinėjimų. Yra „visapusiškas“ draudimas (All Risk), bet jis brangesnis. Svarbiausia – jeigu dalykas buvo blogai supakuotas jūsų, draudimas nieko ne sumokės. Vienas klientas padėjo LCD televizorių be dėžės ant sofos – nėra stebuklų, ekranas sutrūko.

Ar verta drausti brangius daiktus?

Žinoma, jei turite paveikslų, brangų elektroniką ar juvelyrinius dirbinius. Juos reikia aprašyti atskirame sąraše ir įvertinti. Jeigu paprašysite įdėti į mašiną degtukų dėžutę su deimantais ir nieko nepasakysite, o jie dings (nors tai retai nutinka), niekas negaunate kompensacijos. Aš visada liepiu brangiausius daiktus vežti su savimi (jei įmanoma) arba dėti į vairuotojo kabą.

Kaip apsisaugoti nuo vagysčių?

Rizika yra, ypač stovint nakvyne automatiniuose stovėjimuose. Geriausia užrakinti sunkvežimį ant aklotų (bet kai kur tai draudžiama). Patikrinkite, ar mašina turi GPS sekimo sistemą. Aš išvis nerekomenduoju vežti pinigus ar dokumentus su daiktais. Pasilikite juos pasavyje. Vienas kartą plėšikai iškirto spynas ir pasiėmė tik elektroniką, palikdami baldus – tai reiškia, kad žinojo, ko ieško.

Ar reikia išpakuoti dėžes iš karto?

Jei pasirašėte dokumentą, kad viskas „gerai“, o vėliau pamatysite laužtą lėkštę dėžės viduje, bus per vėlu. Vairuotojas stovi ir laukia, kol patikrinsite būklę. Išpakuokite pažeidžiamus daiktus tuoj pat. Neleiskite jam išvykti, kol neįsitikinote, kad grožis yra sveikas. Jeigu randama žala, užrašykite tai į protokolą (CMR dokumentą).

Ką daryti su baldais, kurie neišsirenka?

Kai kurie seni baldai yra per dideli, kad praeitų per duris Anglijoje (ten durys dažnai siauresnės). Gali tekti išmontuoti ar net išardyti. Jeigu nenorate tai daryti, pasirūpinkite matmenimis iš anksto. Aš mačiau, kaip sofa buvo įkelta per langą (išlaužiant stiklą), nes ji neįėjo į duris. Niekas nenori to kurti sau namuose.

Ar reikia išvalyti baldus prieš vežant?

Būtų gerai. Muitinė gali apžiūrėti baldus, jei jie susirūpina, kad juose yra kenkėjų (tarakonai ir pan.). Jei baldas purus ar su dėmėmis, gali būti problemų su sanitarinėmis kontrolėmis. Išvalykite dulkes, nuplaukite kilimus. Tai padės išvengti neplanuotų kvailų situacijų ir baudų.

Paskutiniai patarimai ir praktika (bendra informacija)

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Geriausia kelis mėnesius iš anksto, ypač jei planuojate vasarą (nuo birželio rugsėjo mėnesį). Tada visi važiuoja ir kainos šokinėja. Žiema yra ramesnis laikotarpis, galima gauti gerą nuolaidą. Bet atkreipkite dėmesį į orus – neleiskite, kad jūsų daiktai užšaltų lauke, jei mašina stovi be variklio.

Kaip susitarti su vairuotoju, jei nemoku angliškai?

Dauguma vairuotojų moka rusiškai (jei jie iš Rytų Europos) arba supranta angliškai basic lygmeniu. Bet dažniausiai jie dirbo per vadybininkus. Jeigu reikia paaiškinti ką nors sudėtingo, geriau skambinti į biurą, o ne bandyti aiškinti rankomis priešais namus Brighouse. Vairuotojai yra pavargę ir nori tik baigti darbą.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet jei vairuotojai padėjo labai daug (nešė penktame aukšte, nebuvo niuringi), tai puikus žingsnis. 10-20 svarų kiekvienam arba kelios alaus dešutės (jei jie nevažiuos toliau tą pačią dieną) sukuria gerą nuotaiką. Aš matau, kad tada jie žiūri į jūsų daiktas daugiau rūpestingiau.

Ką daryti, jei pasibaigia vietos mašinoje?

Tai nutinka, kai klientas sumano daugiau daiktų nei buvo planuota. Tuomet reikia arba palikti dalykus (blogai), arba derėtis dėl papildomos mašinos (brangu). Geriau iš anksto nuimti visus matmenis ir užpildyti kubatūros skaičiuoklę. Neslėpkite, kad dar turite „kelias dėžes garne“, nes tos dėžės gali užimti pusę mašinos.

Ar galima sekti savo krovinį internete?

Dauguma didelių firmų turi GPS sekimą, bet mažos firmos gali tiesiog skambinti. Neklauskite kas valandą „kur jūs esate“. Vairuotojas negali skambinti, jei vairuoja. Palikite jiems ramybę, jie pasieks vietą. Sekimas tik sukelia stresą, jei matai, kad mašina stovi vietoje 3 valandas (gali būti aptarnaujama arba degalinėje).

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tik jei jie nėra šaknų su žeme (svarbu dėl sanitarinių taisyklių). Taip pat reikia galvoti apie šaltį – augalas gali užšalti dugne mašinos. Labiausiai kenčia subtropiniai augalai. Geriau juos duoti draugams arba vežti su savimi keleivinėje mašinoje.

Kas nutinka su tuščiomis dėžėmis?

Reikia susiplanuoti, kaip jas išmesti. Vairuotojas nebepaims jų atgal, jam reikia važiuoti į kitą užsakymą. Brighouse turi savo šiukšlių išvežimo punktus (recycling centres), bet ten reikia būti vietos gyventojui (užsiregistruoti automobilį). Gali tekti paprašyti kaimyno pagalbos.

Ar verta rinktis firmą su ofisu ar be?

Firma su ofisu daugiau investuoja į įvaizdį, bet tai nereiškia, kad darbas bus geresnis. Mažos firmos, kurios dirba „šeimos“ principu, dažnai daro labai gerai, nes jų reputacija yra viskas. Būtinai patikrinkite atsiliepimus (Facebook, Google) ir pažiūrėkite, ar jie ne sukurti vieną dieną.

Kokios pagrindinės kompas užtikrina sėkmę?

Planavimas ir sąžinėumas. Jei sakykite tiesą apie kiekį, jei nebandote apgauti su draudimu, jei pagiriate vairuotojams – viskas greičiau ir lengviau. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Brighouse nėra mokslas, bet jis reikalauja kantrybės. Sužinokite savo teises ir pareigas, ir viskas gerai. Ir daugiau nesijaudinkite, viskas bus gerai (jei pasirinksite teisingą žmones).

Išvados

Na, tiesiog noriu pasakyti, kad viskas įmanoma, jei nedaroš kvailysčių. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Brighouse yra sudėtingas, bet su gera komanda jis t tiesiog darbas. Pasirūpinkite dokumentais, ToR numeriu ir nenusiminkite dėl smulkmenų. Geriausia pasirinkti patikimą žmogų, ne mažiausią kainą. Sėkmės jūsų naujuosiuose namuose Anglijoje ir (iki greito susitikimo).