Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Kippax: kas laukia kelyje ir kokių spąstų vengti

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir rodos, kad mažai ką gali nustebinti, tačiau kiekvienas kartas yra unikalus. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Kippax ar bet kurį kitą Anglijos miestelį yra tik tai, ką matote reklamuojant – lygus kelias, šypsojantis vairuotojas ir daiktai, patys iššokantys iš dėžių. Realybėje tai yra sudėtingas logistinis mazgas, kur viena netiksliai užpildyta deklaracija arba blogai įtvirtinta sofa gali padaryt didelių problemų, ypač kai keliame per Lamanšą ir vėliau bandome įsivažiuoti į siauras Kippax gatves. Čia nėra tik apie kainą, tai apie jūsų nervų tausojimą. Kai kalbame apie tokį specifinį maršrutą, reikia suprasti, kad krovinių pervežimas turi savo niuansų, kuriuos neišvengsite, nepaisant to, kiek gerą firmą pasirinksite.

Kas, kur ir kiek laiko – pagrindinės kelyje kylančios bėdos

Kiek laiko trunkas tas toks maršturas į Angliją?

Viskas priklauso nuo to, ką vadiname „greitu“. Teoriškai, jei vairuotojas važiuoja be sustojimų (kas neįmanoma dėl poilsio normų), tai nuo Klaipėdos iki Kippax nuvažiuotum per dvi paras. Tačiau realiai tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Kippax trunka maždaug 4–6 dienas. Reikia laukti keltų išvykimo iš Klaipėdos ar Kylės (jei ten užeinam), tada kelias per Vokietiją, Olandiją, Belgiją. O ten tiesioginis laukimas Eurotunelyje arba Doveriuose. Kartais užeina įkrovimas į keltą, vėluoja valanda, dvi – ir viskas, vairuotojas praranda „langą“, turi laukti kito išvykimo. Tada dar tiek pat kelio iki Leedso regiono.

Ar jūsų vairuotojai tikrai žino, kur yra Kippax?

Galiu pasakyti taip: žemėlapiuose visi žino, bet realybėje... Kippax tai nedidelis miestelis Vakarų Jorkšyre, netoli Leadsą. Turbūt ne kiekvienas vairuotojas ten buvęs, ypač jei jis atvažiuoja iš Rytų Europos. Pirmą kartą ten važiavome su viena ekipažu, tai teko sustoti prie prekybos centro, kad vietinis gyventojas parodytų kelią, nes GPS nukreipė į kokį ūkinį kelią, kur neprivažiuot dideliem sunkvežimiams. Tačiau dabar jau žinome, kad reikia vengti centrinės gatvės, ypač jei ten pravažiuojami sunkieji krovininiai. Taip, mes pasiruošę, bet visada tenka prisitaikyti vietos.

Kokiaip tas krovinys vežamas? Visą mašina ar dalis?

Dauguma klientų renkasi dalinį krovinį, kai tarp dviejų sienų įstatomos daiktų dėžės. Tai pigiau. Jei turite mažai daiktų, pvz., vieną ar dvi lovas, neapsimoka kviesti pilnos 20 tonų mašinos. Anglija brangi, todėl dalinis krovinys – populiariausias pasirinkimas. Tačiau tada reikia laukti, kol mes surinkame kitus klientus tame pačiame maršrute (pvz., Šiauliuose ar Kaune). Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Kippax daliniu būdu gali užtrukti šiek tiek ilgiau dėl to surinkimo proceso, bet ekonomiškai tai labai pigiau.

Ar dažnai pasitaiko, kad mašina sugenda kelyje?

Su Dievo malone, ne taip dažnai kaip anksčiau, bet technika yra technika. Praeitą metų žiemą turėjome atvejį Vokietijoje – sustojo sunkvežimis, užšalo pneumatika. Vairuotojas praleido naktė kabinoje, laukė pagalbos. Klientai natūralai buvo nervinasi, skambino. Tokiu atveju mes visada informuojame. Svarbiausia – nepanikuoti. Dabar mašinos geriau prižiūrėtos, bet seni „Scania“ ar „Volvo“ visada turi savo charakterį.

Kokiaip su keltu? Juk iš Klaipėdos tenka plaukti.

Taip, dažniausiai važiuojame Kylės arba Karlskronos keltu, nes tai greičiau pasiekti Vokietiją, nei važiuoti per Lenkiją. Keltas tai atskira istorija – ten reikia patekti bent valanda iki išvykimo, patikrinti dokumentus. Kartais būna chaosas, kai per sezono pikas mašinų eilės iki keliasdešimties kilometrų. Bet čia mūsų darbas, mes su tuo susidorojame. Jums nereikia rūpintis bilietais – tai mūsų problema, už kurią jums mokėti papildomai nereikia.

Pinigai, kainos ir tos nemalonios detalės

Kiek tas dalykas kainuoja? Galite pasakyti tiesiai?

Kad būčiau tiesus – neduokite kelių šimtų eurų. Minimali kaina, su kuria gali susidurti dalinis krovinys (pvz., 3-5 kub. m.), prasideda nuo 600-800 eurų. Jei kalbame apie butą ar namą, kur kiekis 20-30 kubinių metrų, tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Kippax kainuos nuo 2500 iki 4000 eurų. Prie to prijunkite mokesčius uoste (THC), keltų bilietus, Brexit dokumentus. Negaliu pasakyti vieno skaičiaus, tai kaip su mašinomis – priklauso nuo komplektacijos. Bet jei kas pasiūlo pervežti visą namą į Angliją už 1000 eurų – bėkite, tai arba apgavystė, arba jūsų daiktai važiuos atviri vėjui ant priekabos.

Ar kaina gali pasikeisti tarp sutarties ir išvykimo?

Diemželė, taip. Nors mes stengiamės įkainius fiksuoti, yra dalykai, nuo kurių mes nepriklausomai. Pavyzdžiui, degalų kaina šuoliuoja, arba Britanijos vyriausybė staigiai padidina muito mokesčius (kas po Brexit nutiko ne kartą). Jei aš jums pasakiau kainą gegužę, o važiuojate rugsėjį, gali būti nedidelis pokytis. Jei pokytis didelis, visuomet susisiektųu prieš išvykstant. Nekenčiu, kai klientai paskui „iššoka“ iš protą dėl papildomo 50 eurų, tai geriau viską išsiaiškinti iš karto.

Ką dar reikia mokėti išskyrus vežimą?

Čia ta vieta, kur dažnai pasitaiko nesusipratimų. Mums Lietuvoje darbas yra darbas, bet kai mašina atvažiuoja į Kippax, vietiniai anglikai nori už savo darbą. Tai vadinamas „pėsčiųjų iškrovimas“. Jei ten nėra liftų arba vairuotojas negali priartėti prie pat durų (dėl mažų gatvelių), reikės brangstančių rankų. Dar keltų mokesčiai, dramblio kaulo mokestis (tai ne šipulas, tai biurokratinis dalykas) ir galiausiai galas (grynindamas įrą) – tai visi papildomi mokesčiai, kuriuos būtina numatyti biudžete.

Ar verta drausti daiktus?

Štai dalykas, apie kurį visada diskutuojama. Klientai sako: „Aš taip kruopščiai įpakavau“. Taip, bet kas nutinka, jei sunkvežimiui užsidega variklis, o vėliau užsidega ir krovinys? Arba jei mašina nuvažiuoja į duobę, o dėžė su jūsų tėvo servizais nukrenta? Draudimas šiuo atveju yra privalomas. Jis paprastai kainuoja apie 2-3 proc. nuo visos daiktų vertės. Geriau susimokėt tą šimtą eurų ir miegoti ramiai, nei paskui rašyti pareiškimus dėl nukentėjusio „BMW“ servizo (kai tikrai juodo humoro).

Ar imate užstatą arba avansą?

Taip, imame avansą, paprastai 30 proc. Tai ne pasitikėjimo klausimas, tiesiog mes turime užsakyti keltą, degalines, o vairuotojams reikia pinigų kelionės pradžiai. Negalima važiuoti į tolią kelionę su tuščiomis kišenėmis. Likusią dalį sumokate, kai daiktai pasiekia Kippax arba prieš iškrovimą Lietuvoje, jei vežiate atgal. Be avanso mes nepradedame organizuoti tarptautinio perkraustymo.

Dokumentai, muitai ir tas beviltiškas Brexit

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Nebėra laikų, kai užteko tik paso. Dabar, rengiantis tarptautiniam perkraustymui iš Klaipėdos į Kippax, turite pagalvoti apie „Transfer of Residence“ (ToR) leidimą. Tai dokumentas, leidžiantis atvežti daiktus į JK be PVM ir muito. Be to, reikia detalaus inventorinio sąrašo. Ne „kėdės, stalai“, o „medinė kėdė, minkšta, ruda, su metalinės kojomis“. Už kiekvieną neįrašytą daiktą britai gali bausti pinigais. Dar reikia vairuotojo liudijimų, konosamento (jei laivu), bet su jais susitvarkome mes.

Kas tas ToR01 ir kaip jį gauti?

Tai toks biurokratinis rutulys, kurį sukimėme su Brexit. Tai forma, užpildoma per britų vyriausybės svetainę. Jums reikia įrodyti, kad gyvenote ne JK teritorijoje mažiau 12 mėnesių ir ketinate gyventi ten ilgiau nei 6 mėnesius. Jei neturite šio leidimo, muitinė Kippax arba prie uosto gali sulaikyti visą sunkvežimį ir parodyti mokesčių sąskaitą, kuri gali siekti tūkstančius svarų. Negerai. Gaukite šį dokumentą iš karto.

Ar tikrai tikrai reikia inventorinio sąrašo, jei aš turiu nedažnai daiktų?

Taip, tikrai. Kartais klientai sako: „Važiuoju tik su lagaminų“. Bet jei tu važiuoji su mumis (krovinių mašina), tai tai jau yra komercinis krovinys net jei tavo asmeniniai daiktai. Muitininkai matysis mašiną, pakels akies antkaktį. Jei sąrašo nėra – pradeda žiūrėti kiekvieną kampą. Tada užtrunka ne valanda, o diena. Inventorius turi būti anglų kalba, su verte. Nerašykite „brangu“, parašykite „200 GBP“. Taip yra paprasčiau visiems.

Kas daryti, jei neturiu ToR01 leidimo?

Tada turi sumokėti mokesčius. PVM ir Muitą. PVM Didžiojoje Britanijoje dabar 20 proc. Sugalvojokite, kiek tai bus, jei vežate visą butą. Be to, be ToR jūsų daiktai gali būti klasifikuojami kaip prekės, o ne asmeniniai daiktai. Yra atvejų, kai žmonės tiesiog nusprendžia mokėti, kad nerūpintųsi popieriais, bet tai yra labai brangu pramoga. Aš visada patariu gauti leidimą, jis nemokamas.

Ar britų muitinė labai griežta?

Po Brexit – labai. Anksčiau (prieš 5 metus) mašinos važiuodavo vos tik sustodamos pas rodyklę. Dabar kiekviena mašina su asmeniniais daiktais yra tikrinama. Yra tikimybė praeiti be sustojimo (Green Channel), bet jei pateksite į Raudonąjį, arba jei jums paims „on random“ patikrą, tai giliai pasižiūrės. Buvau atvejų, kai išskverdavo visas krovinių skyrius, nes nebuvo tinkamai pažymėta elektronika. Nenorėčiau, kad jums nutiktų toks malonumas Kippax pakraštyje.

Pakavimas, dėžės ir tos pačios bylos

Ar geriau pakuoti patiems ar leisti jums?

Jei esate šaltakrauji ir turite laiko, pakuokite patys. Taip taupote. Tačiau rizikuojate, kad indai nulūžta (jei neįdėjote putų tarp plokščių). Mes suteikiame pakavimo medžiagas (dėžės, lipdukas, plėvelė). Jei kas nors sulūžta per mūsų transportą (nesėkmės atveju), mūsų draudimas tai padengia. Jei jūs pakavote blogai – draudimas negali nieko padaryti. Bet tiesą sakant, dauguma klientų rūpinasi patys, o mes padedame su sunkiais daiktais – pianina, seifais.

Ką daryti su baldais? Ar juos reikia išardyti?

Stumdomos spintos turi būti išardyta.