Tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Netherton: kas laukia kelyje ir kaip neišprotėti

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – kelyje nutinka viskas. Perkraustymas, ypač toks atokius, kaip tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Netherton, niekada nesuvyla idealiai pagal knygą. Vieni klientai susiruošia prieš metus, kiti skambina ryte ir nori važiuoti vakare. Anglija – specifinis šalis dėl jų kelių ir taisyklių, o pats Netherton yra toks vietovė, kur gatvės gali būti... interesting. Čia ne tiesiog krovinių gabenimas, tai visa organizacija, kurioje viena klaida gali kainuoti nervingą savaitę. Tau tikrai nereikia idealus straipsnis, tau reikia žinoti, kaip tai iš tikrųjų atrobia iš vidaus.

Kainos ir biurokratija (kas dažniausiai sukelia skausmą)

Kiek maždaug kainuoja toks tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Netherton?

Kainos nėra fiksuotos, jos virka tą patį orą. Viskas prasideda nuo tūrio, t. y. kiek tos Jūsų daiktų iš tikrųjų yra. Jei telpate į vieną 20 kubinių metrų mašiną, tai bus pigiau, jei reikia vilkiko – brangiau. Taip pat įeina kuras, kelių mokesčiai, ypač šiauriau Anglijoje, ir darbas krovėjų. Be to, dabar dėl visų dokumentų, kurių reikia dėl „Brexit“ krapštytuvo, administracinių išlaidų taip pat prisideda. Taigi, skambučiu aš niekada nepasakysiu tikslios sumos be vaizdo įrašo ar apžiūros.

Ar kaina keičiasi, jei aš nežinau tiksliai daiktų kiekio?

Žinoma, keičiasi, o kaip gi kitaip? Buvo atvejų, kai žmogus sako: „Aš turiu tik tris kedes ir stalą“, o mes atvažiuojame ir ten pilnas butas dėžių. Tokiu atveju reikia skambinti papildomai mašinai arba viską stumti į tą, kurią turime, bet tada tai gali netilpti. Geriau nuoširdžiai parodyk viską vaizdo įraše arba leisk apžiūrėti. Neteisingas įvertis sukelia nervus ir tau, ir vairuotojui, kuris turi iš anksto susiskaiciuoti vietą.

Ar mokate už tūrį ar už valandas, kai darote tokią kelionę?

Mes dažniausiai dirbam pagal tūrį – kubiniai metrai. Tai standartas Europoje ir JK, kai kalbame apie tolimus nuotolius. Už valandas mokėti būtų beprasmiška, nes vairuotojas gali užstrigti eilėje prie Anglijos arba rūkyti tą pustrečio valandą. Tau tiesiog reikia žinoti, kiek vietos užims tavo daiktai ir tada gauni fiksuotą pasiūlymą. Valandinis dažniausiai taikomas tik vietiniuose perkraustymuose, bet ne kai keliama į Netherton.

Kas dėl depozito, ar jis visada būtinas?

Taip, be depozito mes neinaime. Tai užtikrinimas, kad vairuotojas atvyks į vietą ir kad tu nebegalėsi atšaukti paskutinę minutę, kai jis jau važiuoja. Paprastai tai nedidelė suma, kurią grąžinama atlikus darbą. Esu matęs situacijų, kai žmonės tiesiog išjungia telefonus, kai mašina jau priešais namus, o mes liktume su niekuo be to priemonio.

Ar bus kokiu nors nepageidaujamų mokesčių už kelią ar užsienio ribą?

Lietuvoje ir Vokietijoje keliai daugiau mažiau aiškūs, yra vinietės, kurias mes įtraukiame į kainą. Tačiau Anglijoje... jei vairuotojas netyčia užvažiuoja į mokamą zoną Londono arba kur nors prieš tai, kai pasiekia Netherton, tai gali kilti papildoma rūpestis. Bet įprastai viską įskaičiuojame. Vienintelė bėda gali būti, jei reikia specialios leidimo važiuoti į tam tikrą miesto dalį, tada teks papildomai susimokėti už leidimą.

Kokia situacija su PVM mokesčiais tokiuose maršrutuose?

Čia viskas priklauso nuo to, kas tu esi. Jei fizinis asmu, kuris tiesiog keičia gyvenamąją vietą, tu dažniausiai atleidžiamas nuo PVM, jei pateiki tam tikrus dokumentus. Jei verslas – reikia mokėti 21 proc. Lietuvoje (ar kiek dabar yra) arba atitinkamą JK tarifą. Aš čia nebuvo advokatas, todėl visada patariu pasikonsultuoti su buhalteriu, kad nesumokėtum per daug, nes Anglijoj su mokesčiais dabar griežta.

Dokumentai, muitinė ir tas beprotnysis Brexit

Kokius dokumentu būtina tur�ti sėdint mašinoje?

Sąrašas nelabai trumpas. Reikalingas asmens dokumentas (pasas ar ID), vairuotojo pažymėjimas, techninė apžiūra, draudimas. O svarbiausia – TIR knygelė arba CMR dokumentas, kuris nusako kas ką veža. Be to, jei kelionių tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Netherton vyksta ne tuščiomis, reikės įrodymų, kad tai tavi daiktai, o ne prekyba.

Kaip dabar veikia muitinė su Anglija, ar tikrai taip sudėtinga?

Nors jau praėjo keletas metų, sistema vis dar kartais suka galvą. Anksčiau važiuodai ir sustoji jei nori. Dabar reikia pateikti išankstinę deklaraciją (Entry Summary Declaration). Jei to nepadarysi, mašina gali būti sustabdyta prie pat sienos ir laukti kol viskas išsiaiškins. Vieną kartą mūsų vairuotojas laukė 12 valandų, nes klientas nenurodė vieno dėžės turinio teisingai. Gaila tik laiko.

Ar reikia T1 dokumento ar tai jau praeityje?

T1 reikalingas, jei prekės vyksta ne ES teritorijoje, o JK dabar yra ne ES. Taigi, taip, tai dar aktualu, jei prekės yra komercinės. Jei tai asmeninis daiktų gabenimas (Transfer of Residence), tai gali būti taikoma kita procedūra, kuri leidžia nemokėti muito. Bet čia reikia labai tiksliai užpildyti formą prieš išvykdami, kitaip muitininkai nebus linkę jaustis pagerbti.

Kas, jei as neesu ES pilietis, bet turiu leidimą gyventi Lietuvoje?

Tada situacija kiek kitokia. Reikės parodyti leidimą gyventi (pvz., PR arba leidimą laikinai gyventi) ir tuo pagrindu deklaruoti perkraustymą. Anglijos muitinė labai atidžiai žiūri į dokumentų legalumą. Jei leidimo nėra arba jis pasibaigęs, gali būti problemų net su įvažiavimu į šalį, o ne tik su daiktais. Geriau visus pasus turėti pasiekiamuose vietose, o ne dėžės gilumoje.

Ar galima vežti vaistus be recepto ar tai problemos šaltinis?

Vaistus reikėtų turėti originalioje pakuotėje su receptu, jei yra stipriosios veiklioji medžiagos. Be recepto vežti nerekomenduoja, ypač jei tai narkotiniai vaistai arba didelės dozės. Anglijoje jie gali laikyti tai kontrabanda. Kartais žmonės bando paslėpti kelias tabletes dėžės kampelyje, o paskui sukilęs vairuotojas turi aiškintis policijoje. Negerai.

Ar reikia ką nors specialaus dėl gyvūnų, jei juos vežu su savimi?

Gyvūnai tai atskira tema. Jie turi turėti čipą, pasą ir skiepymus (antžeminės kirmėlės ir pasiutligė). Be to, reikia kreiptis į veterinarą mažiausiai kaip 10 dienų prieš išvykstant, kad gauti pažymą. Tuo tarpu tarptautinis perkraustymas iš Kauno į Netherton su šuniu gali užtrukti ilgiau, nes vairuotojas turi dažniau sustoti, o ne tiesiog važiuoti 20 valandų iš eilės.

Organizacija, pakavimas ir kas dėl to „nieko nedaryti“

Kiek laiku iš anksto reikia jums pranešti, kad norim važiuoti?

Geriausia bent dvi savaites prieš, o idealiau mėnesį. Tada galime išplanuoti maršrutą, surasti atgalinį krovinių, kad tau netektų mokėti už tuščią važiavimą. Jei skambini pirmadienį ir nori važiuoti trečiadienį, tai turiu sakyti – gali būti sunku, nes vairuotojai jau užimti. Nors kartais pasitaiko stambių atvejų, kai mes surenkame komandą per dvi dienas, bet tai brangiau.

Ar jūs atvežate dėžes ar tai reikia rūpintis man patiems?

Mes galime pasiūlyti dėžes, tai nėra problema. Bet jos kuo toliau, tuo brangnesnės, kadangi reikia jas gabenti iš Anglijos atgal tuščias. Daugelis klientų renkasi nusipirkti parduotuvėje arba pasiimti iš parduotuvių (žinoma, paprašius vadovo). Tai sutaupo pinigų. Jei nori, kad mes atvežtume profesionalias dėžes, tai įskaičiuojame į sąskaitą.

Ar reikia išpakuoti viskas iš spintų arba spintas vežti kaip yra?

Spintas geriau neardyti, jei jos nėra per daug masyvios. Tai sutaupo laiko vietą ir laiko. Jei spinta per didelė arba nepernešama pro duris, tenka išardyti. Kartais klientai sako, kad viską išmontuos patys, o paskui pasirodo, kad vairuotojas laukia valandą, kol jie susitvarko su suktuvais. Geriau iš anksto pasakykite, kad mes žinotume, kiek laiko skirti.

Kas su pižamomis, dantu šepetėliais ir tuo, kas reikia pirmą naktį?

Tai labai svarbu. Dėkite viską į atskirą krepšį, kurį pasiimsite su savimi į keleivinę mašiną arba padėsite į paskutinę įmanomą vietą sunkvežimyje. Buvo atveju, kai klientas uždarė drabužius su dantu šepetėliu giliausioje dėžėje, o vairuotojas atvyko į Netherton vidurnaktį. Varčiau tu nenorėjęs ieškoti šepetėlo tukstantžodžių dėžių krūvoje trijų ryto.

Ar galima padėti daiktus į mašiną paties vairuotojui, ar tai draudžiama?

Galima, netgi padeda, jei nori sutaupyti laiko. Bet yra vienas „but“ – turi atitikti saugumo reikalavimus (batą, liemens juostą). Ir, žinoma, turi suprasti, kad jei nukristi daiktą, tai ne mūsų atsakomybė. Vairuotojai dažnai būna įtarianti, kai dirba su savininku, nes jie bijo, kad kažkas bus padaryta neteisingai ir vėliau kels šalčius.

Kas jei gyvenu penktame aukšte be lifto? Ar tai brangiau?

Taip, brangiau. Nėra būdo tai apsukti. Krovėjai žmonės, ne robotai, ir nešti sofas penktu aukštu laiptais yra fiziškai sunkus darbas. Paprastai kiekvienas aukštas be lifto yra papildomas mokestis arba didesnis valandinis tarifas, jei dirbame pagal valandas. Nors kai kurios firmos to nepasako iš karto, mes stengiamės būti sąžiningi – kuo aukščiau, tuo brangiau.