Tarptautinis perkraustymas į Winchcombe: kas slepiasi už užuolaidų ir kaip išgyventi šitą krauną

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, maždaug tiek, kiek reikia, kad pradėtum nebegėdyti savo profesijos, o pradėtum tiesiog aiškintų žmonėms tiesą. Tarptautinis perkraustymas į Winchcombe nėra tas pats, kas gabenimas į Londoną ar Mančesterį. Winchcombe – tai mažas miestelis Gloučestershire’o grafystėje, Kotsvoldų kalvose, kur gatvės dažnai yra siauresnės nei tavo norai, o vietiniai gyventojai žino, kas ten vyksta, greičiau nei tu spėji pasakyti „geros dienos“. Dauguma klientų svajoja apie tą ramybę, bet kai reikia fiziskai pervežti visus gyvenimo daiktus tų vingiuotų kelių, prasideda šiurpinimai. Čia ne tik tiesiog pakrovėme ir nuvažiavome, tai tikras logistikas ir psichologijos testas.

Bendri klausimai apie Winchcombe ir kelią

Kiek laiko trunka tas toks tarptautinis perkraustymas į Winchcombe?

Viskas priklauso nuo to, ką vadiname „standartiniu laiku“, o šioje srityje standartų nėra. Jei viskas bėga lyg pagal laikrodį – vairuotojas išvažiuoja pirmadienį, perveža į uostą, laukia keltų, turi leisti laiką muitinėje – tai vidutiniškai galime kalbėti apie 3–5 darbo dienas iki iškrovimo. Kartais pavėluja dėl rikiuotės uoste (kas yra dažna liga) arba dėl to, kad Winchcombe yra giliau žemyne nei įprasta, ir ten važiuoti ilgiau. Žodžiu, neskubėkite suplanuoti housewarming vakaro tą pačią savaitę.

Ar sunku nuvažiuoti į patį Winchcombe su dideliu sunkvežimiu?

Čia yra vienas rizikingiausių momentų. Winchcombe miestelis turi istorinę architektūrą, o tai reiškia siauras gatves ir posūkius. Dideliais sunkvežimiais su priekaba (vadinamaisiais „artikais“) ten važiuoti tiesiog draudžiama arba labai pavojinga. Mes dažnai turime išsikrauti į mažesnę transporto priemonę (pervasą) netoliese esančioje didesnėje aikštelėje, pavyzdžiui, Cheltenham arba tiesiog kelyje A40, ir tik tada gabenti daiktus į patį miestelį. Vienas kartą mūsų vairuotojas vos neprisišliuojo prie istorinės sienos, bandydamas užsukti prie vienos namų vartų, tai geriau iš anksto pasitikrinti.

Ar reikia rūpintis leidimais važiavimui miestelyje?

Lietuvoje mes pripratę prie zonos leidimų, bet čia situacija kitokia. Winchcombe nėra didelis miestas, todėl specialių „muitinės“ leidimų, kaip Londone, nereikia. Tačiau, jei sunkvežimis stovės gatvėje ilgiau nei įprasta, gali priplaukti vietinis pareigūnas arba kaimynas skundžiantis, kad trukdote eismui. Geriausia susitarti su klientu, kad jis iš anksto užimtų vietą arba įspėtų kaimynus, kad bus triukšmo. Pagarba vietiniams sutrumpina procesą dvigubai.

Kokia situacija su keliais, važiuojant link Winchcombe, yra M5?

M5 magistralė yra pagrindinis arterijos, bet ji gali būti baisiai užstrigusi, ypač ties Bristolio arba Birmingham apylinkėse. Jei jums tarptautinis perkraustymas į Winchcombe svarbus laiku, geriau planuoti važiavimą naktį arba vengti piko valandų. Aš asmeniškai nemėgstu vairuoti ten penktadienio vakarais – vienas didžiausias košmaras. Taip pat, atminkite, kad po kelių valandų vairavimo autostradomis, priešingai nei Lietuvoje, čia reikia labai daug dėmesio, nes greičiai yra aukšti, o britų vairuotojai nelabai mandagūs.

Ar galima sekti kroviniui realiu laiku?

Daugelis firmų sako, kad „taip“, galite logistiškai stebėti kurį nors dėžutę ar mašiną žemėlapyje. Bet realybėje tas signalis dažnai dingsta tarp kalvų arba, kai vairuotojas ilsisi po 4,5 valandų vairavimo (kaip ir privalo). Aš dažniau siūlau tiesiog rašyti vairuotojui į „WhatsApp“, jis tikrai atsakys, kai sustos pailsėti. Tai senas mokyklos metodas, bet veikia geriau nei tas GPS signalas, kuris rodo mašiną kažkur viduryje laukų.

O jei aš neturiu angliško adreso formatą? Galva suka.

Nesijaudink, mes matome viską. Adresai Winchcombe dažnai atrodo keistai – „Cotswolds Cottage, lane behind the church“ be jokio numerio. Mes patys išsiaiškiname su pašto kodu (postcode), kuris čia yra šventas gralis. Jei nurodysite tik gatvės pavadinimą ir numerį, be pašto kodo, gali būti problema, nes ten gali būti keletas tokių pačių gatvių netoliese. Pašto kodas – tai orientyras.

Dokumentai ir muitinės reikalavimai po Brexito

Kokie dokumentai dabar reikalingi, išvykstant iš ES?

O ką, Brexito nebuvo? Žinoma, buvo, ir viskas pasikeitė į blogesnę pusę. Dabar reikia „Transfer of Residence“ (ToR) numerio, kuris leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Be to, reikia pilnas inventoriaus sąrašas su verte (tikslia verte, ne „rašiau kaip ėjo“), pasas arba asmens kodas. Vieną kartą klientas neįvedė vieno duonos keptuvės į sąrašą (pajuokavau), bet muitininkai tikrina tik brangius daiktus ir elektroniką. Dokumentus reikia pateikti bent 3 dienas iki išvykimo.

Ar sunku gauti ToR numerį?

Iš tikrųjų ne, tiesiog užtrunka laiko reikšti internetu per britų vyriausybės puslapį. Ten reikia nurodyti, kad gyvenate ne Jungtinėje Karalystėje mažiau nei 12 mėnesių ir planuojate gyventi ilgiau. Jei padarysite klaidą, gali užtrukti savaites, kol ištaisysite. Geriau kreiptis į logistikos agentą, kuris padarys tai už jus, kad nereikėtų kankintis su angliškais formatais. Dabar dėl šito daugiau galvos skauda, nei dėl paties vairavimo.

Kas būna, jei pamiršau kažką paminėti inventoriaus sąraše?

Tai tikrai blogiausias scenarijus. Jei randa kažką, ko nėra sąraše, gali paskaičiuoti muitą ir baudą pagal rinkos vertę. Ten taisyklės griežtos. Esu matęs, kaip žmonės bandydavo slėpti senas sportines formas, sakydami „o, tai tik seni drabužiai“, bet britų muitinė tokio nesiruošia klausinėti – ji žiūri į sąrašą. Užpildykite sąrašą kuo tiksliau, net jei ten bus „vienas senas puodas“. Taip pat, dėl deklaracijų (deklaracija yra svarbi) nepamirškite pasirašyti ant kiekvieno lapo, jei to prašo.

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną dėžutę?

Ne, ne kiekvieną dėžutę atskirai, bet reikia, kad sąrašas atitiktų realybę. Jeigu turite 30 dėžučių, inventoriuje turi būti parašyta „30 dėžučių su virtuvės reikmenimis“ arba panašiai, o ne išvardintas kiekvienus šakutę. Vis dėlto, jei krovinyje yra kažko brangaus (tapyba, brangios antikvarinės knygos), tai turi būti išskirta atskirai su nuotraukomis. Muitininkai mėgsta žiūrėti į nuotraukas, jei abejoja.

Ar galiu atvežti maisto produktų?

Dėl maisto dabar yra labai griežtos taisyklės, ypač mėsos ir pieno produktų iš ES. Negalima atvežti dešros, sūrio ar kiaušinių, jei tai nėra prekybinis kiekis ir atitinka standartus (kas beveik neįmanoma paprastam žmogui). Vieną kartą mums teismo konfiskavo visą kliento krepšį su lietuviška kepta duona ir dešrelėmis, klientas beveik verkdamas. Geriau nebandyti ir nupirkti vietiniame Waitrose parduotuvėje.

Kas su vaistais? Turiu daug receptinių.

Vaistus galima atvežti tik asmeniniam naudojimui, geriausia turėti gydytojo pažymą (angliškai), kad tai jums būtina. Jei neturite to dokumento, gali būti pavojinga juos prarasti. Aš pats nešiu savo vaistus visada su receptu nors ir jaučiuosi gerai. Britai čia labai griežti dėl narkotinių medžiagų, net ir jei tai paprastas skausmą malšintuvas, kuris Lietuvoje parduodamas be recepto, bet čia yra kontrolėje (ne, aš tikrai nežinau kodėl, bet taip yra).

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks tarptautinis perkraustymas į Winchcombe?

Kadangi Winchcombe ne yra centras, kaina gali šoktelėti dėl tų pervedimų („shunting“) iš didelio sunkvežimio į mažą. Vidutiniškai, jei turite standartinį 1-2 kambarių butą (apie 15-20 kubinių metrų), tai svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo sezono. Jei turite visą namą su baldais, tai gali pakilti iki 4000-5000 eurų. Bet nepamirškite, kad čia nėra fiksuota kaina – kuro kaina, keltų kainos viskas keičiasi kasdien.

Kas dar gali padidinti kainą, be to, kad aš turiu daug daiktų?

Labai daug kas. Pavyzdžiui, jei prie namo yra laiptai ir ten neįmanoma įvažiuoti su keltuvu, tai mums reikės nešti rankomis. Kiekvienas aukštas su laiptais – tai papildomas mokestis. Taip pat, jei reikia išmontuoti baldus (pvz., didelis spinta ar lova) ir vėl surinkti vietoe, tai taip pat kainuoja. Dažnai klientai sako „o, aš galėsiu pats surinkti“, bet kai pamato, kiek tai sudėtinga, kviečia mus.

Ar galima gauti nuolaidą, jei važiuoju ne sezono metu?

Žinoma, žioma (lapkričio–kovo mėn.) yra ramesnis laikotarpis, ir galima sutaupyti 10–15 %. Bet tikrai neikykite į sausį ar vasarį, kai oras blogas – tai gali sukelti delspėjimus dėl blogų oro sąlygų jūroje arba sniego Anglijoje. Geriausia rasti balandį arba spalį – oras dar geras, o kainos dar nepakilusios. O jei dar ir pasirašote sutartį mėnesį iš anksto, tai dar gaunate bonusą.

Kokios mokėjimo būdos priimamos? Galiu atsiskaityti grynaisiais?

Grynaisiais? Siaubas, kas dabar atsiskaityti grynaisiais? Viskas vyksta bankiniu pavedimu arba kortele. Įmonės nebeima didelių grynųjų sumų dėl saugumo. Vairuotojams galima duoti „pinigus į rankas“ tik kaip arbatpinigius (tips), bet niekada ne už patį perkraustymą. Visada prašykite sąskaitos faktūros (invoice), kad turėtumėte įrodymą, jei kas nors negerai.

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą?

Draudimas dažniausiai yra pasirinktinis ir kainuoja apie 2–3 % nuo krovinio vertės. Aš visada, aš visada (nors kartais užmirštu pasakyti) rekomenduoju jį įsigyti. Ypač, kai važiuojate į tokius vietoves kaip Winchcombe, kur keliai gali būti sliūpnai. Vieną kartą mums stabdėjant nukrito vaza iš lentynos, nors vairuotojas važiavo lėtai. Be draudimo gauti pinigus atgal būtų beveik neįmanoma.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Paslėptų – gali būti, jeigu pasirašote neapdairžiai. Žiūrėkite į „waiting time“ mokestį. Jei vairuotojas atvyksta ir jūs dar nepasiruošę (arba raktai ne), jis laukia. Laukimas laikomas mokamu. Taip pat, gali būti mokestis už ilgos nešios (long carry), jei sunkvežimis negali pristatyti arti.