Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Whitefield: kas tikrai laukia kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir gal pasakysiu drąsiai – mažai kas sugeba mane nustebinti, bet Indija vis dar sugeba iššaukti šypseną ar susiraukšlinti kaktą. Jei planuojate tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Whitefield, tai tikrai ne tas pats kas keltis iš Londono ar net Berlyno. Whitefield tai ne tik rajonas Bangalorę, tai visa atmosfera – chaosas, dujos, trys šimtai šulinių viename kilometre ir begalinė eilė „Outer Ring Road“. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tiesiog užsisako konteinerį, jis atvažiuoja ir viskas. Ne, čia yra visa istorija su logistika, kurios geriau nebūtų girdėjus, jeigu norite išlikti ramūs. Tad pasidėkite kavą, nes pakalbėsime apie tai, kaip tai vyksta iš tiesų, be jokių gražių brošiūrų.

Kaip viskas prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko tikrai užtruks šis kelias į Lietuvą?

Tai klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Žiūrėkime, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Whitefield nėra lengvas maršrutas. Pačių reikalų surinkimas ir išvežimas iš miesto gali užeiti vieną–dvi dienas, nes ten tiesiog baisiai susiformavęs transportas. Tada vėlgi, reikia nuvežti į uostą, paprastai tai Chennai (o gal Mumbai, reikia patikrinti, kuris laisvesnis). Tada laivas plaukia apie 30–40 dienų iki Gdansko arba Roterdamo, o tik tais vėlgi sunkvežimis važiuoja į Vilnių. Taigi, žiūrėkite į maždaug 6–8 savaites, o jei pasitaiko kokios nors problemos su muitine ar uosto streikais, gali užtrukti ir ilgiau. Geriausia neskubėti.

Ar galima užsakyti „Express“ pristatymą, jei aš skubu?

Galima viską, jei mokate, bet su Indija niekada nenuspręsi, kas bus rytoj. Yra greitų konteinerių, bet jie kainuoja du kartus brangiau, o garantijos, kad jie nepabuvos 5 dienas uoste dėl burokratijos, nėra jokios. Kartais klientams sakau, kad greitas pristatymas yra kaip loterija – gali pavykti, o gali ir gailėtis pinigų. Jei jums tikrai reikia dalykų per savaitę, geriau irkite juos lėktuvu kaip „bagażą“, bet tai jau kita istorija ir kainos. Taip, „tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Whitefield“ su „Express“ žyme bus labai brangus ir rizikingas.

Kada geriausia pradėti planuoti viską?

Mažiausiai prieš du mėnesius. Ir tai tada, jei viskas eina kaip laikrodžiai. Realiau – tris. Reikia surasti laiko pasirašyti sutartis, gauti pasiūlymus, susitvarkyti dokumentus, kurie Indijoje gali užtrukti. Vien tik tai, kad gautumete „No Objection Certificate“ iš savo darbdavio jei dirbote čia, gali užeiti savaitę. Nežiūrėkite į tai kaip į paprastą perkėlimą bute, tai yra sudėtingas operatyvinis veiksmas. Skubėjimas čia tikrai yra priešas, nes pradėsite daryti klaidas, kurios vėliau kainuos daugiau nei laikas.

Ar jūs pats atvykstate į Whitefield apžiūrėti daiktų?

Daugeliu atvejų ne, man patikimi partneriai čia, Bangalorę. Tiesa, buvau kartą, kai važiavau asmeniškai, nes klientas turėjo labai brangų meno kūrinių ir nepasitikėjo niekuo. Bet įprastai tai neįmanoma logistiškai ir ekonomiškai – skrydis tik tam, kad pažiūrėtumėte į sofas, būtų beprotingai brangus. Vietiniai ekspertai sukuria inventorinį sąrašą, fotografuoja viską. Tiesa, ten reikia būti atidžiam, nes kartais jie gali suklysti su aprašymais, todėl visada rekomenduoju patiems patiems padaryti nuotrasukas išsiuntimui sau į el. paštą.

Kas nutinka, jei aš negaliu būti vietos išsiuntimo metu?

Niekto baisaus, tiesiog reikia turėti atstovą. Indijoje tai labai dažna situacija, kad žmonės išvyksta anksčiau, o daiktai lieka. Pasirašote power of attorney dokumentą vietiniam agentui, ir jis viską uždarbia. Vienas mano klientas taip padarė, vėliau atėjo į Vilnių, o čia jau laukėjo dėžės. Viskas priklauso nuo to, kiek pasitikite žmogumi, kuriam duodate raktus nuo buto Whitefield’e. Pasitikėjimas čia yra raktas, be jo niekas neveikia.

Pinigai, kainos ir kur ten slenka paslėpti mokesčiai

Kiek maždaug kainuoja toks kelionė?

Sunku pasakyti vienu skaičiumi, nes priklauso nuo tūrio, bet žiūrėkite – vieno 20 pėdų konteinerio nuoma ir gabenimas gali kainuoti nuo 3000 iki 5000 eurų. Į tą kainą įeina ir pakavimas Indijoje, ir dokumentai, ir laivas, ir atvežimas į jūsų namus Vilniuje. Bet čia yra bazinė kaina. Jei turite pianiną ar didelę sporto salę, kaina kyla aukštyn. Taip pat, dabar kuro kainos šokinėja, taigi, pasidarykite rezervą 10–15 proc. aukščiau.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Aš visada sakau – nėra paslėptų mokesčių, yra nepagydomi žmonės, kas nenori skaityti sutarties. Bet yra dalykai, apie kuriuos klientai pamiršta. Pavyzdžiui, „terminal handling charges“ uoste, arba vietinė agentūra Lietuvoje, kuri užsiima muitinės-clearance. Tai nėra paslėpta, bet daugelis galvoja, kad „viskas įskaičiuota“. Dar vienas dalykas – jei jūsų gatvėje Vilniuje reikės specialios leidimo išsidėlioti konteinerį, tai taip pat kainuoja. Gaila, bet miesto savivaldybės nemano, kad jums padės nemokamai.

Kaip mokėti? Ar saugu pervesti pinigus į Indiją?

Saugu, jei darote tai per banką ir turite sutartį. Niekada nesiųskite pinigų asmeninėmis sąskaitomis ar „Western Union“, jei nenorite prarasti pinigų. Mes visada naudojame sąskaitas-faktūras ir oficialius banko pavedimus. Kartais gali būti problemų su Indijos bankais dėl valiutos apribojimų (Rupee), bet mums tai nėra naujiena. Beje, įsitikinkite, kad sutartyje būtų parašyta, kad viskas įskaičiuota iki Išorinės Rumunijos (ar kur ten) arba iki durų Vilniuje. Skirtumas didelis.

Ar verta drausti daiktus ir kiek tai kainuoja?

Verta, visada verta. Draudimas paprastai kainuoja apie 2–3 proc. nuo daiktų vertės. Žinote, turiu istoriją – viena šeiga pervežė indus iš Whitefield, laivas pateko į audrą, konteineris nukrito. Indai buvo tik masė. Nebuvo draudimo. Taip, tai reti atvejai, bet jie gyvena. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir miegoti ramiai, negu vėliau gailėtis brangios sofos ar vaikiškų žaislų. Naudokitės „All Risk“ draudimu, jei įmanoma.

Ar kainuoja daugiau, jei aš turiu daug sunkių knygų?

Knygos yra blogiausias daiktas pervežėlio svajonė ir košmaras. Jos sunkios, jos užima daug vietos, jos neturi jokios vertės, jei jos ne pirmo leidimo retieji egzemplioriai. Daugeliu atvejų, jei knygų yra daug, gali tekti mokėti papildomai už sunkų krovinį (weight charge). Indijos knygų rinką visada buvo įdomi, bet pervežti toną knygų į Lietuvą... tiesiog nupirkite elektronines skaitykles. Ne, šypsuosiu, bet realiai – knygų pervežimas gali padidinti sąskaitą net 20 proc.

Whitefield, Indija ir vietinės specifikos

Kaip ten susitvarko su pakavimu? Ar jie moka tai daryti?

Vietiniai komandos Bangalorę yra profesionalios, bet dirba kitaip negu Vakaruose. Jie greiti, jie vikrūs, bet kartais trūksta to „Europietiško“ tvarkos. Jie panaudos daug popieriaus, daug virvelių. Kartas nuo karto gali atsitikti, kad taurės bus supakuotos į vieną dėžę su šakėmis – čia jau reikia stebėti. Bet daiktai pasieks Vilnių sveiki, jų „pakavimo“ metodas, nors ir atrodo chaotiškas, veikia. Tiesiog pasakykite jiems, kad svarbiausia yra jūsų kompiuteris ar kamera, jie tą išgirs.

Ar yra problemų su drėgme ar karščiu Whitefield’e?

Whitefield gali būti labai karštas ir drėgnas, ypatingai musonų metu. Tai problema, jei turite odos baldus ar instrumentus. Reikia tikrai tikrinti, ar daiktai yra sausi prieš dedant į dėžę. Mes visada naudojame drėgmės sugeriklius konteineriuose. Vienas klientas neatsargiai paliko drabužius ant balkono, juos užpylė lietus, t visas konteineris skilo nuo pelėsio kvapo. Būkite atidūs su tuo, ką dedate, kai lauke 30 laipsnių šilumos.

Kaip su jumis susisiekti vietiniam agentui, jei aš kalbu tik lietuviškai ar angliškai?

Angliškai ten visi kalba, bent tie, kurie dirba su logistika. Whitefield yra IT centras, ten daug „expat“ bendruomenės, taigi problemų nebūna. Bet jei ten kokia banga ir jūsų vietinis vadybininkas kalba tik vietine kalba, tada mūsų komanda Lietuvoje arba mūsų atstovai ten įsijungia kaip vertėjai. Nebijokite klausti, jei kas supainiojama. Komunikacija – pusė sėkmės. (O siaip tie agentai dažnai naudoja „WhatsApp“ geriau nei mes telefonu).

Ar saugu palikti daiktus prieš pat išsiuntimą sandėlyje?

Indija yra saugi ir nesaugi vienu metu. Jei turite gerą sandėlį su apsauga ir vartais, tai viskas gerai. Jei paliksite dėžes koridoriuje, gali dingo. Buvo atvejis, kai viena klientė paliko aukso papuošalus nedarytame maišelyje virš dėžės – atspėkite, kas nutiko? Niekas nebuvo. Nes mes tokio neleėjome padaryti. Viskas turi būti užrakinta, inventorizuota ir pasirašyta. Niekada nepamirškite dviejų pagrindinių taisyklių: užrakinti ir patikrinti.

Ar reikia kažką ypatingo daryti su elektros prietaisais?