Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stonehouse: Praktiniai patarimai ir realybė

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės įsivaizduoja tarptautinį perkraustymą. Dauguma mano klientų galvoja, kad tai kaip pasakyti „burbulą“ – iškėlėm, nuvažiavom, ir numesėm. Bet kai kalbame apie tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Stonehouse, čia viskas yra kur kas sudėtingiau. Jūs turite kelias tūkstančius kilometrų, jūrą, keltus, o dabar dar ir šiuos visus muitinės niuansus po „Brexit“. Nėra tokių dviejų vienodų perkraustymų, nors maršrutas tas pats. Kartai viskas vyksta lyg pagal rašytą scenarijų, kartais vairuotojas užstringa Anglijoje dėl techninių problemų, o kartais klientas tiesiog pamiršta pasakyti, kad turi pianiną. Čia pabandysiu papasakoti, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš mano pusės, be jokio „marketinginio“ lino.

Kaip viskas prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko užtrunka tas kelias iš Stonehouse iki Vilniaus?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas niekada nėra vienodas. Jeigu mums pasiseka su keliu, o vairuotojas gerai išsimiega, tai standartiškai tai trunka apie 3–4 dienas. Tačiau tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stonehouse neapsieina be nesklandumų – pavyzdžiui, jeigu britų pajūryje pakyla stiprus vėjas, keltai gali nebevažiuoti. Tada laukimas prailgėja. Taip pat reikia prisiminti apie kontrolę Lietuvos pasienyje, kur kartai eilės būna milžiniškos. Taigi, geriau planuokite savaitę, o ne tik savaitgali.

Ar galima tiksliai pasakyti, kiek dienų reikės?

Būčiau melagis, jeigu pasakyčiau, kad žinau tiksliai. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas išvyksta iš Stonehouse ryte, o po valandos jo degalų bakas pradeda siurbti, ir jis stovi pusę dienos prie serviso Kaune. Viskas priklauso nuo techninės būklės, oro sąlygų, ir netgi nuo to, kiek gerai vairuotojas pažįsta kelią. Aš stengiuosi duoti realų grafiką, bet visuomet turiu palikti vietos „neprognozuojamam“. Jeigu jums reikia daiktų būtinai rytoj, tai geriau išvis nebesivažiuokit.

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate?

Dauguma kartų važiuojame per Plymouth, jeigu esame Stonehouse rajone, tada link Londono, per M25 žiedą. Tai vienas blogiausių dalykų tame maršrute – M25 visada užstrigęs. Vėliau einame link Dover arba Folkestone, ten keltu arba tuneliu perkeliame į Prancūziją, o toliau – per Belgiją, Vokietiją arba Lenkiją į Lietuvą. Jeigu tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stonehouse vyksta dideliu sunkvežimiu, turime vengti kai kurių mažų kaimelių kelių Vokietijoje, kur yra aukščio ribojimai.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, daugelis kompanijų to neleidžia dėl draudimo ar vidinių taisyklių, bet jeigu susitariame iš anksto, tai įmanoma. Tiesiog turite žinoti, kad tai nebus prabangus turizmas. Sunkvežimio kabina yra erdvi, tačiau jūs ten praleisite tris dienas, o vairuotojas dirba. Jis nebus jūsų gidas, jis tiesiog vairuoja. Be to, jums reikės vizų arba pasų patikros, jeigu lipate į keltą, o tai dabar po „Brexit“ yra daug sudėtingiau negu anksčiau.

Kas nutinka, jeigu vairuotojas pavėluoja į paskirties vietą?

Vėluoja dažnai. Kartais aš net pats nežinau, kodėl. Vieną kartą vairuotojas užmigo poilsio aikštelėje ir praleido budėjimo laiką, kita kartą – techninė apžiūra rado trūkį stabdžiuose. Jeigu pavėluojame, aš visada skambinu ir pranešu. Nereikėtų verčiau rinktis įmonę, kuri „garantuoja“ valandą, nes tai neįmanoma. Realus pasaulis yra toks, kad sunkvežimiai gadasi, o eismas Anglijoje yra chaosas.

Ar saugu duoti daiktus nežinomam vairuotojui?

Žinoma, visada yra rizika, jeigu pasirenkate kažką pačiais pigiausiu. Dirbu šioje srityje ilgai, ir turiu savo patikimų vairuotojų, kuriuos pažįstu 10 metų. Bet jeigu užsisakote pigų tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Stonehouse iš „gėjų“ forumo, tai tada tikrai gali pradingti baldai. Visada prašykite sutarties, patikrinkite įmonės kodą ir nežiūrėkite tik į kainą. Pigus dažniausiai baigiasi brangiai.

Pinigai, kainos ir nemaloniai stebuklai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kišenėje. Prieš metus galėjau pasakyti skaičių, dabar – tik apytikslį. Už mažą „ekspedicinę“ partiją, tarkime, 5–10 kubinių metrų, reikėtų numatyti nuo 1000 iki 1500 eurų. Jeigu tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stonehouse reikalauja pilno 20 pėdžių konteinerio arba sunkvežimio, tai kaina gali šokti iki 3000–4000 eurų. Degalai brangsta, o keltų kainos JK dabar yra bepročio.

Kuo remiasi kainos skaičiavimas?

Pagrindas yra tūris (kubiniai metrai) ir svoris. Taip pat atstumas, bet jis čia gana fiksuotas. Dar įkainiuojame įkrovą Stonehouse (jeigu reikia nešti iš buto) ir iškrovą Vilniuje. Jeigu reikia įrenginėti liftą arba naudoti specialią techniką, tai papildomai. O taip pat – kuro priedas. Jeigu degalai atsiskaitymo dieną brangesni, kaina šiek tiek pakyla. Tai ne aš nustatau, tai rinka.

Ar kaina gali pasikeisti jau sutartą?

Tai nemalonus dalykas, bet taip, gali. Vieną kartą buvo taip, kad klientas pasakė „turime tik 10 dėžių“, o kai atvažiavome, paaiškėjo, kad dar ir sofa, ir šaldytuvas, ir dviratis. Aišku, kaina pakito. Taip pat, jeigu tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stonehouse įvyksta savaitgalį arba švenčių metu, keltų operatoriai gali uždėti papildomus mokesčius, kuriuos aš turiu perduoti klientui. Niekada nedaryk tokių „siurprizų“, geriau nuoširdžiai papasakokite, ką turite.

Ar reikia mokėti avansą?

Įprasta praktika yra mokėti apie 30–50 proc. avansą. Tai užtikrina, kad aš rezervuoju vairuotoją ir keltą, o nekeliauju tuščia. Jeigu atsisakote paskutinę minutę, avansas lieka man, nes aš jau išleidžiau pinigus. Esu patyręs, kai žmonės susigundydavo pigesniais pasiūlymais ir dingdavo. Avansas – tai abiejų pusiausvyra. (Nors žinau, kad kai kuriems tai nepatinka).

Ką daryti, jeigu neturiu tiek pinigų, kiek kainuoja?

Tada reikia mažinti tūrį. Galima palikti dalį daiktų Stonehouse, parduoti arba duoti draugams. Kitas variantas – dalinis perkraustymas, t.y., mes jūsų daiktus užkrauname į sunkvežimį su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stonehouse tokiu būdu trunka ilgiau, nes reikia surinkti pilną krovinį ir važiuoti pagal maršrutą kitiems žmonėms.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Stengiuosi būti sąžiningas, bet yra dalykų, apie kuriuos klientai nesusimąsto. Pavyzdžiui, muitinės deklaravimas, jeigu daiktai nėra asmeniniai (t.y., jūs neperkeliate savo buto, o siunčiate prekes). Taip pat, jeigu reikia statyti leidimus Vilniuje centre stovėti sunkvežimiui – tai kainuoja. Arba jeigu vairuotojas turi laukti ilgiau nei 2 valandas, nes jūsų raktai dingo. Tai visgi ne paslėpti mokesčiai, o realios išlaidos.

Ar galima apmokėti tik atvykus į vietą?

Ne. Aš neįsivaizduoju, kaip aš galiu išleisti savo pinigus degalams, keltams, algoms, viltimis, kad jūs man sumokėsite Vilniuje. Ypač kai tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stonehouse kainuoja tūkstančius. Yra buvę atvejų, kai klientai „užmiršdavo“ piniginę arba sakydavo „o, aš galvojau, kad bus pigiau“. Dabar imame avansą.

Dokumentai, muitinė ir tas baisus Brexit

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Pagrindinis yra T1 dokumentas arba T2L, jeigu prekės yra iš ES. Kadangi Lietuva ES, o JK nebe, tai dabar reikia deklaruoti išvežimą iš JK ir įvežimą į LT. Reikia daiktų sąrašo (inventoriaus) su verte. Be to, asmens dokumentai. Jeigu tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stonehouse daromas ne jums, o jūsų draugui, reikės notarinio pavedimo. Būna painu, aš pats kartais susipainioju šiuose formuluose.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei tai asmeniniai daiktai, naudoti daugiau nei 6 mėnesius, dažniausiai nereikia. Tai vadinama „perkėlimu į kitą gyvenamąją vietą“. Bet jeigu vežate naujus daiktus su etiketėmis (pavyzdžiui, 5 naujus televizorius), muitininkas gali pagalvoti, tai verslas ir reikalaus PVM bei muito. Čia jau ne nuo manęs priklauso, o nuo muitinės officerio nuotaikos.

Kaip sudaryti daiktų sąrašą?

Geriausiai elektroniniu būdu. Nerašykite „knygos“, rašykite „3 dėžės knygų, apytikslis svoris 20 kg“. Kuo tiksliau, tuo greičiau eis kontrolė. Jeigu sąrašas bus „baldai, indai, drabužiai“, tai gali sukelti įtarimų. Aš galiu padėti šablonu, bet turite užpildyti patys, nes jūs žinote, kas ten yra. Kartais žmonės užrašo „kompiuteris“, o iš tikrųjų tai serverio stalas už 5000 eurų – tai problema.

Kas nutinka, jeigu pamirščiau kažką įrašyti į sąrašą?

Kartais praeina, kartais ne. Jeigu tai maža smulkmena, pavyzdžiui, dėžė su žaislais, tai nieko. Jeigu tai vaizdo plokštė ar brangus laikrodis, gali būti nemalonumai. Muitinė gali priskirti baudą arba reikalauti sumokėti mokesčius nuo rastos vertės. Geriau parašyti viską, net tą seną dviratį, kuris stovi garaže ir purvinas.

Ar „Brexit“ labai sugadino perkraustymus?

Sugadino ne taip, kad nebeįmanoma, bet padarė daugiau popierių. Anksčiau tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stonehouse buvo tiesiog fizinis pervežimas. Dabar reikia iš anksto gauti EORI numerį (jeigu verslas), pildyti išvežimo deklaracijas Anglijoje. Kartais vairuotojai laukia valandas pasienyje, kol sistema „užsikrauna“. Tai brangina laiką, o laikas – pinigai.

Kas daryti, jeigu neturiu EORI numerio?