Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stakeford ir Guide Post: Vadovas, kuris nėra išluptas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir jei kas mane gali nustebinti, tai tik žmonių tikėjimas, kad perkraustymas iš mažų Anglijos kaimelių į Vilnių gali vykti kaip laikrodžio mechanizmas. Pasakykime tiesiai – tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stakeford arba gretimo Guide Post yra sudėtingas reikalas ne dėl atstumo, o dėl biurokratijos ir logistikos niuansų, kuriuos sukuria Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos. Matęs esu viską – nuo tų, kurie bando save vežti „pakraupytais“ „Ford Transit“ vagonėliais, iki prabangių pianinų, kurie tiesiog netyčia nukrito nuo rampos. Čia nebus sausas oficialus pranešimas, o orentyras, kaip tai vyksta iš vidaus, su visomis ašaromis ir smėliu sanitarinių mazgų.

Kaip tai prasideda ir kas laukia kelyje

Kai kurie mano klientai galvoja, kad pakviečia mane, aš atvykstu, pakraunu ir važiuoju. Deja, realybė yra šiek tiek kitokia. Ypač kai kalbame apie tokius specifinius regionus kaip Šiaurės Rytų Anglija. Stakeford ir Guide Post – tai ne Londonas, ten sunku su dideliais sunkvežimiais prasibrauti siauromis gatvelėmis. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stakeford reikalauja išankstinio plano, nes jei vairuotojas su 20 tonų sunkvežimiu užstrigs kažkur prie upės tilto Choppington direction, tai bus problema. Būna, kad reikia organizuoti „pakraustymą“ į mažesnę mašiną (pvz., 7.5 t) ir tik tada perkrauti į didelį tralerį, kuris važiuoja į Lietuvą. Tai kainuoja, bet sutaupo nervus.

Ar tikrai taip sudėtinga išvykti iš Stakeford?

Nebūtinai sudėtinga, bet labai priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietos. Jei gyvenate pačiame Stakeford centre prie pagrindinės A196 kelio, viskas gerai. Bet jei esate toliau, kur yra siauri takai arba staigios posūkiai, didelis sunkvežimis ten tiesiog neįvažiuos. Paskutiniai kartą ten buvau, ten tie keliai po trinkelėmis dar likę, o privažiuoti su 18 metrų priekaba – tai siaubas. tenka daryti planą B – privažiuoti mažesniu automobiliu arba net su dviem vairuotojais, kad vienas valdytų eismą. Taigi, ne viskas yra tiesiog „pakrauk ir važiok“, kartais reikia pagalvoti, kaip išvengti to, kad kaimynai šauktų policiją dėl blokuotos kelio dalies.

Kiek laiko užtrunka tas kelionė?

Paprastai sakau nuo 3 iki 5 dienų, jei viskas eina kaip su rituliu. Tačiau jei reikia jungti krovinius (t.y. surinkti keletą klientų iš to regiono į vieną mašiną), tai gali užtrukti ir ilgiau, net iki savaitės. Be to, dabar su pasienio kontrolėmis (nes vyksta tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stakeford), laukimas laive arba „Eurotunelyje“ gali būti neprognozuojamas. Vakar pats girdėjau, kad vairuotojas stovėjo 6 valias ties Calais, nes britų muitinė kažką ne taip suprato. Taigi, imkite kelias dienas atsargos.

Ar galima susitarti dėl pristatymo tiesiai į butą Vilniuje?

Žinoma, galima, bet tada reikia žinoti, ar yra liftas, ar telpa įvažiavimas į kiemą. Vilniaus senamiestyje arba centre su dideliomis mašinomis dar daugiau problemų nei tame pačiame Guide Post. Jeigu butą be lifto ant penkto aukšto ir nėra galimybės užkelti per langą (kaip mes kartą darėme Gedimino prospekte), tai kaina šokuoja aukštyn, nes reikia nebrangų „keliamųjų“ komandos. Geriau iš karto pasakykite apie tai, kad mums nereikėtų versti vairuotojo lieti prakaitą ir kalbėti, kad mes neįspėjome.

Kas daryti, jei neturiu pakuoimo dežių?

Tai nėra problema, mes galime tiekti. Bet kaina už dežes nėra pigi, jas tenka vežti iš Lietuvos tuščias ir atgal. Dažniausiai klientai patys nusiperka iš „B&Q“ arba kur nors kitur Stakeford rajone ir susiruošia. Tai gerokai pigiau. Tiesa, būna, kad žmonės renka netinkamos dėžės – per mažas, per minkštas. Tada kyla pyktis, kai dėžė su plytomis sugriūva kelionės metu (o gi, įvyko tokia situacija prieš metus, kai klientas bandė vežti vinis plastikiniu kede). Patarčiau: geriau imti standartinių movų dėžių.

Ar reikia mokėti kažką iš anksto?

Be abejo, mes reikalaujame depozito. Ne dėl to, kad nepasitikiu jumis, bet dėl to, kad reikia rezervuoti keltą arba vietą „Eurotunelyje“, o tai kainuoja pinigų. Be to, reikia užtikrinti, kad vairuotojas nevažiuos tuščias atgal, jei jūsų pasikeičia planai paskutinę sekundę. Profesionalus tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stakeford neprasideda be užsakymo patvirtinimo. Įprastai tai 30-50 proc. nuo galutinės sumos. Kitaip tiesiog neįmanoma dirbti šiame versle.

Biurokratija, muitinė ir dokumentai

Čia prasideda tas „malonumas“, dėl kurio daugelis keičia spalvą. Po „Brexit“ viskas tapo dar sudėtingiau. Anksčiau buvo paprasčiau – važiuoji, rodomi dokumentai ir viskas. Dabar tenka deklaruoti kiekvieną daiktą, net jei tai senas drabužis. Aš pats kartais susipainioju su tais kodais, kas yra kokia kategorija. Tiesa, pas mus dirba brokeriai, kurie tuo užsiima, bet klientas taip pat turi dalyvauti.

Ar reikia užpildyti TIR deklaraciją?

TIR procedūra būtina tada, kai važiuojame muitinės kontrolės punktais be sustojimo (kaip ir mes dažnai darome). Tačiau asmeniniams daiktams TIR nebūtinas, čia dažniau naudojame vidinę ES deklaraciją. Na, bent jau taip buvo prieš mėnesį (gal kažką pasikeitė, šios taisyklės keičiasi dažniau nei oras). Jums kaip klientui svarbiau turėti „Transfer of Residence“ (ToR) numerą iš Jungtinės Karalystės, kad nemokėtumėte PVM ir muito už savo turtą. Be jo, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stakeford taps labai brangus pramogas.

Kas tas ToR numeris ir kaip jį gauti?

Tai yra dokumentas, patvirtinantis, kad išsikraustote iš JK į ES gyventi ilgam. Jį gaunate internetu iš HMRC (britų mokesčių tarnybos). Procesas paprastas, užtrunka kelias dienas, bet žmonės dažnai apie jį pamiršta. Vienas klientas iš Guide Post skambino paskutinę dieną ir verkdamas prašė pagalbos. Negalima nieko padaryti be to numerio, jeigu norite išvengti mokesčių. Be jo, muitinė Lietuvoje gali apskaičiuoti 21 proc. PVM ir importo mokestį nuo viso jūsų turto vertės. Ar tikrai norite rizikuoti?

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistas – tai labai pavojinga sritis. Galite vežti sauso maisto, bet mėsą, pieno produktus ir vaisius draudžiama arba griežtai ribojama. Vakar vienas vairuotojas pasakojo, kad jam atėmė visą dešrų kraitelę, nes nebuvo deklaruota. Alkoholio galima vežti tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui, bet jei statote pilną dėžę viskio, tai gali būti laikoma prekyba. Geriau tai išgerti ten, Anglijoj, su draugais prieš išvykstant. Arba, jei labai brangūs, deklaruokite ir mokėkite mokestį.

Kas su elektronika ir technika?

Elektronikos galima vežti be apribojimų, jei ji nenaudojama prekybai. Svarbu, kad tai būtų asmeniniai daiktai. Bet jeigu vežiate 5 naujus „MacBook“ dėžėse, tai kelsite klausimų. Buvo atvejis, kai klientas vežė kompiuterių dalis ir teko aiškinti prieš pat sieną, kad tai ne verslas, o hobis. Muitininkai nėra kvaili, jie mato, kas nauja, kas sena. Senus kompiuterius geriau supakuoti kartu su jų dalimis, kad nebuvo įtarimų dėl prekybos.

Ar tikrai reikia sąrašo visų daiktų?

Taip, būtina. Kitaip muitinė gali pradėti rikiavimą, o tai kainuoja laiko ir pinigų (už krovinių patikrą tenka mokėti). Sąraše turi būti nurodyta: kas yra daiktas, kiek jo yra ir apytikslė vertė. Nereikia rašyti kiekvieno šaukštelio, bet jei turite brangų paveikslą ar tapybą, tai būtinai užrašykite. Vienas klientas iš Stakeford parašė tiesiog „baldai“, o kai atidarė priekabą, ten buvo antikvarinė lova už tūkstančius svarų. Atėjo nesusipratimas. Geriau per daug parašyti, nei per mažai.

Ką daryti, jei neturiu ToR numerio, bet reikia važiuoti?

Tuomet turite būti pasiruošęs sumokėti mokesčius. Tai nėra pasaulio pabaiga, tiesiog pinigai išliks D. Britanijos biudžete arba Lietuvos, tiesą sakant, nežinau kur tiksliai (galiausiai mūsų vyriausybėje suvalgo). Bet rimtai, jei neplanavote šito, gali būti nemalonus siurprizas. Galima bandyti gauti numerį greitaija tvarka, bet tai ne visada įmanoma. Geriau planuoti išvyką likus mėnesiui dviem.

Ar jūsų komanda užtikrina draudimą?

Taip, mes turime atsakomybės draudimą, bet jis yra ribotas. Jeigu jūsų dežėse ypač brangūs daiktai (juvelyriniai dirbiniai, daug pinigų grynaisiais), juos būtina deklaruoti atskirai ir papildomai drausti. Draudimas nedengia „jėgos maje“ (pavyzdžiui, jei sprogia ugnikalnis arba atominis karas), bet padengia, jei vairuotojas užkerta į šalį arba mašina užsidega (buvo toks atvejis prieš porą metų Prancūzijoje). Visada perskaitykite draudimo sąlygas, jos yra ilgos ir nuobodos, bet svarbios.

Kainodara ir paslėpti išlaidos

Visada klausia: „Kiek kainuoja?“. Ir aš visada atsakau: „Noriu žinoti, kiek daiktų turite“. Negaliu pasakyti kainos, nežinodamas, ar tai viena krepšys ar visas namas. Taip pat įeina kuro kainos, kurios dabar kaip vėjūnas – šokuoja. Dabar dar ir svaro kursas ne toks patogus, kaip buvo prieš metus.

Kiek vidutiniškai kainuoja toks kelionė?

Sakyčiaime, jei turite standartinį 1 kambario buto kiekį (apie 15-20 kubinių metrų), tai tai kainuos nuo 1200 iki 1800 eurų. Tačiau tai tik apytikslė kaina. Jeigu reikia pakavimo paslaugų, jeigu reikia kelti į aukštą be lifto, jeigu reikia statyti tentą (nes lyja), kaina augs. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Stakeford nėra pigus malonumas, bet jis vis tiek pigesnis nei pirkti naujus baldus Lietuvoje, nors kartais ir neapsimoka, jei baldai yra iš „IKEA“.