Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ludgershall: patirtis, problemos ir kainos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra kaip loterija. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ludgershall yra kaip eiti į parduotuvę už pieno – susiradai mašiną, įkėlei daiktus ir važiuoji. Deja, realybė yra daug raupsnės. Ypač kai kalbame apie Anglijos gyvenimo pabaigą ir grįžimą namo, į Lietuvą. Ludgershall yra mažas miestelis Hampšyre, ne koks didelis Londonas, tad ten sunku užtikti didžiulius „krovininius“ konglomeratus – visiems tenka važiuoti iš pašonės. Čia pasakysiu ne iš vadovėlių, o iš to, ką mačiu kasdien, sėdiu vairuotoje vietoje arba vadovauau ekipoj. Būsite nustebę, kiek smulkmenų gali sugadoti geriausius planus.

Apie kainas ir taip vadinamą „organizaciją“

Kiek maždažiai gali kainuoti toks pervežimas į Vilnių?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiškys, tad nėra vieno atsakymo. Jei turite tik kelias krones ir dideles lagaminas, galbūt susitarsite už keletą šimtų svarų, tačiau jei perkeliate visą butą su sofa ir šaldytuvu, skaičiuokite nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų (priklausomai nuo kurso). Taip pat įtakos turi tai, ar reikia išmontuoti baldus, ar ne. Dažnai žmonės sako: „o, ten tik vienas sofa“, bet vėliau paaiškėja, kad jis neperėja pro duris ir reikia išmontuoti patalas. Tai viskas yra papildomi valandai, o laukas – pinigai.

Kodėl brangiau iš Ludgershall nei iš Londono?

Tai paprasta geografija. Nors Londonas toliau, ten yra milžiniška rinka, ir vairuotojai ten važinėja kasdien. Ludgershall yra gan toli nuo magistralės, esame giliau krašte. Vairuotojui tenktų važiuoti specifiškai pas jus tuščia mašina (t.y. be krovinio atgal), kas vadinasi „dead run“. Jis niekam neskirs nemokamai važiuoti į kaimą tik tam, kad paimtų vieną komodą, todėl toks nuokrypis nuo pagrindinio maršruto kainuoja brangiau.

Ar verta rinktis pigiausią variantą iš skelbimų lentų?

Stipriai nekreipkitės dėmesio į „greitai ir pigiai“ skelbimus be registracijos. Yra nemažai atvejų, kai žmonėms paima pinigus išanksto ir išnyksta, arba ateina sena „Mercedesa“ vila su plėšytais baldais. Geriausia, kai įmonė turi realų adresą ir ne vieną „Facebook“ puslapį. Kartais pasitaiko, kad vairuotojas tiesiog užmiršta atvykti, nes gavo geresnį užsakymą kelyje. Su pigiaisiais rizikuojate daugiau nei sutaupote.

Kaip tiksliai apskaičiuoti tūrį (kubinius metrus)?

Niekada nenuokrypiau nuo taisyklės – geriau pervertinti negu pervertinti. Paimkite matuoklį ir išmatuokite didžiausius daiktus: lovas, spinteles, šaldytuvus. Jei jų suma yra apie 10 kubinių, tai jau reikalingas 3,5 tonnios sunkvežimis su liftu. Dažnai klientai sako: „man atrodo, tai telpa į „Vivaro““. Atėjus, ten net neilgai sūpynės nebetilps. Sugalvoju paprastą būdą: užpildykite kambarį vizualiai ir sužinokite, kiek tai užimtų vietos sunkvežimyje.

Ar galima kažkaip padidti krovinią, kad užpildyti mašiną?

Taip, tai vadinama daliniu krovininiu pervežimu. Jei turite tik 5 kubinius, o mašina talpina 20, mes ieškome kitų klientų tame pačiame regione (Ludgershall ar aplinkiniuose miestuose kaip Andover). Taip galima sutaupyti 30–40 proc., tačiau reikia laukti, kai susirinks pilnas reidas. Tokiu atveju tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Ludgershall gali užtrukti ilgiau, nes vairuotojas sustoja pas kitus.

Ar draudimas yra privalomas, ar tai papildomas „pinigų suvėlimas“?

Mano nuomone, tai ne pasirinkimas, o būtinybė. Yra du tipai: CMR draudimas (bazinė apsauga, labai maža suma) ir visapusiškas draudimas „All risk“. CMR padengia tik kelias ar dešimtis centų už kilogramą – jei nukristi brangus televizorius, nieko negausite. Visapusiškas draudimas kainuoja papildomai, bet užtikrina, kad jei vairuotojas užliks į duobę ir sulaužys baldus, jums juos sumokės. Geriau nekaupti nervų vėliau.

Kas darbiau: įkėlimas tik iš gatvės ar galima įsivažiuoti į kiemą?

Jei gyvenate kur uždaras kiemas Ludgershalle, puiku – vairuotojas gali priartėti prie pat durų. Bet jei gyvenate namuose, kur reikia važiuoti per siaurą vartelį ar per želdinius, gali būti bėdų. 20 pėdų sunkvežimis neprasilenks. Tada tenka brauti daiktus rankomis per 50 metrų. Tai užtrunka ilgiau, o jei dar ir lija, viskas įsigeria. Užtikrinkite prieigą iš anksto.

Kelias, laikas ir dokumentų chaosas

Kiek laiko trunka kelionė į Vilnių?

Teoriškai, jei nieko nevyksta, tai apie 3–4 dienos viena kryptis. Bet realybėje? Įsivaizduokite, kad vairuotojas išvyksta pirmadienį, važiuoja iki Dover, ten laukia kelių valandų eilė į keltą. Tada pervežimas per Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Keliai Vokietijoje dėl remontų stovi. Taip pat po „Brexit“ reikia praleisti custom’us ( muitines). Tas procesas gali užtrukti nuo valandos iki... na, esu girdėjęs, kad ir visos dienos, jei trūksta kokių nors popierių.

Kurie dokumentai dabar ypač svarbūs po „Brexit“?

Blogiausia, kai klientas nieko neturi. Jums reikalingas „Transfer of Residence“ (ToR) dokumentas iš JK mokesčių inspekcijos (HMRC). Jis leidžia atvežti daiktus be PVM ir muito. Be to, reikės gavėjo (jūsų ar atstovo Vilniuje) asmens kodą, pasą. Jei dings pasas ar ToR numeris bus parašytas neteisingai (kaip tai nutiko praėjusią savaitę vienam klientui), mašina gali likti užspausta sienoje.

Ar reikia dalyvauti muitinėje Vilniuje, ar uošvienė pasirašo?

Dalyvauti nebūtina, jei pasiruošę. Užtenka, kad jūsų atstovas Lietuvoje turi pavedimus arba galėtų susimokėti mokesčius (jei ToR nepriimtų). Bet aš visada rekomenduoju būti „ant ryšio“. Kartais muitininkas paklausia: „Ką pernešate šiame dėžėje?“, ir jei atstovas nežino, gali kilti problemų. Geriau žinoti, kas kur kas dėžėje.

Kokiu keltu dažniausiai važiuojate?

Daugelis važiuoja DFDS iš Doverio į Diunkerką arba Calais. Kartais, kainos dėka, eina per Hullą į Roterdamą, bet tai daugiau šiaurės kryptims. Iš Ludgershall logiškiau važiuoti į pietus, link Doverio. Ten judėjimas didžiausias, bet ir eilės ilgiausios. Kartais vairuotojai gali pakeisti planą ir važiuoti per „Eurotunnelą“, jei keltas neveikia (dėl streikų, o juos Anglijoja mėgsta).

Ar saugu leisti vairuotojuems gerti ar miegoti mašinoje?

Žinoma, vairuotojai negali gerti, tai aišku. Bet kas dėl miego? Jie turi taisykles – tinklelius po vairuotojo kabina. Bet kaiškai pasitaiko, kad važiuoja du vairuotojai, ir vienas miega, kitas vairuoja. Su lietuviškais ar lenkiškais vairuotojais paprastai būna tvarkingai, o su kai kuriais... Čia sėkmės reikalas. Geriausia pasirinkti firmą, kuri vertina savo vairuotojus, nes pavargęs vairuotojas – pavojingas kelyje.

Ar galima siųsti daiktus be savęs (tuščia mašina)?

Taip, tai vadinama „tuščia mašina“ arba part load atveju, kai jūs neprikabinote prie savęs. Jūs duodate raktus, vairuotojas užsidaro ir važiuoja. Bet čia reikia labai tikėti vairuotoju, nes jei dingsta kokia dėžė, įrodinėti bus sunku. Jei turite kažką labai vertingo, geriau patys važiuoti kartu arba susitikti prie pat mašinos Vilniuje.

Kaip elgiamasi su pavojingais krovinais (dažais, benzinu)?

Pagal taisykles, tai griežtai draudžiama be specialios licencijos. Bet žmonės visada bando paslėpti kanistrą su benzino pjūklui ar dėžę dėžių dažų. Jei sulaiko muitinė ar policija Vokietijoje, baudos milžiniškos, o krovinys gali būti konfiskuotas. Nekreipkitės į tai – nusipirkite benziną Lietuvoje, ten pigiau. Nebent jums labai reikalingas tas pjūklas čia pat.

Kur dažniausiai įkandame (problemos ir rizikos)

Ar dažnai nutinka, kad daiktai suyra?

Nėra taip dažnai, kad viskas sunaikinta, bet smulkių įbrėžimų būna visada. Vairuotojas stengiasi užsegti apsauginius juostas, bet jei staigiai stabdo, dėžės nuvažiuoja. Vieną kartą gabendamą pižamų komplektą užpylė kava, nes dėžė buvo sujauta. Tokių istorijų galiu pasakoti po vieną kiekvienai dienai. Todėl brangius daiktus reikia gerai uždaryti.

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigs sniege Lietuvoje?

Tai tikrai reali problema, ypač sausio-vasario mėnesiais. Jei vairuotojas važiuoja ne itin geros padangos (ką daro, kad sutaupyti), jis gali užstrigti prieš Vilnių, ant kalnelio. Tada reikia kvieti techninę pagalbą, o tai laukimas. Kartais reikia iškrauti dalį daiktų, kad sunkvežimis išlįstų. Tai nervuojančia ir ilga procedūra.

Ar sutinka įsivažiuoti į Vilniaus senamiestį (pvz., Pilies gatvę)?

Ten labai sunku. Didelės mašinos ten dažnai neįleisamos arba tenka įvažiuoti naktį. Aš asmeniškai nenoriau siunčiu didelius sunkvežimius į senamiestį – geriau perkrauti į mažesnę mašiną (pavyzdžiui, 7.5t) ir tik tada važiuoti į centrą. Nors tai kainuoja brangiau, tai išgelbės nuo rūsčių pašalpų už užblokuotą gatvę.

Ar buvo atvejų, kai klientas apgavo įmonę?

Žinoma, būna. Vienas klientas pareiškė, kad turi 5 kubinius, o iš tiesų, kai atvažiavome, viskas užpildė 15 kubų mašiną. Jis tikėjosi, kad mes viską įspausime jėga. Negalima taip daryti – fiziniai dėsniai veikia. Teko atsisakyti dalies krovinio arba imti papildomus pinigus vietoje. Viskas turi būti iš anksto apskaičiuota sąžiningai.

Kaip elgtis, jei įmonė reikalauja sumokėti visą sumą iki euro?

Yra firmų, kurios reikalauja 100 % išankstinio mokėjimo. Aš to nerekomenduoju. Geras įmonėms užtenka 30–50 % avanso, o likutį – atidavus daiktus. Jei jie reikalauja visų pinigų iš karto ir be sutarties, tai didelė raudona vėliava. Gali nutikti, kad jūsų daiktai iškeliaus į Kazachstaną o ne į Vilnių.

Ar verta pirkti dėžes iš įmonės ar rasti pats?

Jei radote tvarkingas dėžes iš parduotuvių („IKEA“ arba prekybos centrų), puiku – tai sutaupysite nemažai. Bet dėžės turi būti stiprios, ne suyusios. Įmonės siūlomos dėžės (ypač „TEA“ dėžės, tai tokios specialios dėžės, kurios stovi viena ant kitos) patogesnės, nes jose yra skyreliai, nesulaužymas stiklų. Bet kas dėl kainos... čia jau jūsų sprendimas.

Kas vyksta, jei negalima susisiekti su vairuotoju? Jis neatsiliepia.

Tai vienas blogiausių scenarijų. Vieną kartą mums telefonas „užstrigo“ vairuotojui Vokietijoje (tikriausiai nebuvo tinklo), ir klientas išsigando. Geriausia turėti ne tik vairuotojo, bet ir dispeterio (dispečerio) telefoną.