Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Killamarsh: praktinis vadovas be reklamų

Sveiki, pažiūrėkime, ką turime. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir dar ilgai prieš tai, kai vairavome vokiškus „Mercedesus“ be jokių ribojimų. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Killamarsh – tai ne kasdienis reikalas, net man, nors ir esu matęs viską. Killamarsh yra toks mažas miestelis šiaurės Anglijoje, net Šefildo, ir ten važinėti reikia mokėti, nes ne kiekvienas vairuotojas rasi ten kelią be GPS. Žmonėms visada atrodo, kad tai tiesiog užsakomas automobilis, jis atvažiuoja, pakrauna ir važiuoja. Bet realybėje yra daugiau smulkiųjų akmenų, apie kuriuos niekas nesako, kol jums neiškrenta ant galvos. Čia kalbėsime tikrai, kaip yra, be jokių gražių frazių iš brošiūrų.

Kaip pradėti ir kiek laiko užtruks

Kaip išvis viskas prasideda iš Anglijos pusės?

Viskas dažniausiai prasideda nuo to, kad jūs sukrečiate galvą, kad nebebegyvensite Anglijoje. Skambinate man arba kitokiems brokeriams, mes klausiame kiek turite daiktų. Bet problema ta, kad žmonės dažnai neturi nė menka supratimo, kiek turi tos erdvės. Sakau – „kiek kubinių?“, o jie: „o, gal trys sofos ir du dėžės“. Tai neatsako į klausimą. Reikia, kad kas nors nuėjęs su matu pamatytų, ar į tą kiemą įvažiuos sunkvežimis, nes Killamarsh gatvės yra siauros, o ten vietiniai gyventojai parkuoja mašinas kaip nori (nors sakyčiau, brangiau nebus).

Kiek laiko užtrunka tas nuvažiavimas?

Jei viskas būtų idealiai, tai nuo durų iki durų truktų apie 4-5 dienas. Tačiau su tarptautiniu perkraustymu į Vilnių iš Killamarsh niekada nebūna idealiai. Pirmiausia reikia susitvarkyti su paėmimu, tada važiuojame į uostą – paprastai Immingham arba Hull, priklausomai nuo to, kuris keltas greičiau. Tada keltas, kelias per Europą... Vieną kartą mes stovėjome tame uoste net 12 valandų, nes laivas buvo sugedęs. Taip kad, nurodyti tikslią datą – tai kažką pažadėti, kurio negali įvykdyti.

Ar reikia planuoti labai iš anksto?

Geriau būtų taip. Bent mėnesį, o dar geriau du. Ypač jei perkraustote visą namų ūkį. Anglijoje dabar su darbuais sunkoka, vairuotojų trūksta. Jei skambinate man ir sakote „reikia vežti rytoj“, aš jums tiesiog nukreipsiu į kitus numerius, kurie užims pinigus ir nieko neveiks. Geriau viską suplanuoti ramiai, kad liktų laiko ir muitinės dokumentams sutvarkyti, ir tam, kad išsirinktumėte normalų pervežėją, o ne kasdienį.

Kas nutinka, jei aš dar nežinau tikslios išvykimo datos?

Nebijokite, tai įprasta. Dažniausiai žmonės laukia parduodant namą Anglijoje, o tai gali užtrukti. Mes įrašome jus į eilę kaip „lankstų“ klientą. Žinoma, jei atsiras kas nors, kas pasiūlys daugiau pinigų už tą patį automobilį, gali tekti šiek tiek palaukti, bet stengiamės nepaleisti savųjų. Bet tiesiog nenukreipkite manęs su tokiomis detalemis paskutinę minutę – nervai mano dar ne geležiniai.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, įstatymų draudžiančių to nėra, jeigu yra vietos kabinoje (daugumoje sunkvežimių vietų yra dvi). Bet ar verta? Kelionė nuo Killamarsh iki Vilniaus yra ilga, pavargsta ir patyrę vairuotojai. Jūs turėsite sėdėti dešimt valandų, girdėti variklio garsą, o galbūt net ir jo snarchėjimą. Dauguma mano klientų visgi renkasi skristi lėktuvu ir sutikti automobilį Vilniuje, o pati kelionė sunkvežimiu – tai ypatingas atvejis tiems, kurie nori patirti nuotykių arba taupo iki paskutinio euro.

Kainos ir piniginiai klausimai

Kiek maždaug kainuoja toks perkraustymas?

Žodžio „maždaug“ čia niekas nemėgsta, bet pabandykime. Jei tai būtų tik keletas dėžių, galėčiau kalbėti apie kelis šimtus svarų, bet jei kalbame apie pilną namų perkraustymą (tarkim, 20-25 kubinius metrus), tai kaina svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų. Priklauso nuo to, kada važiuojame (vasara brangiau), kiek kuro kainuoja (o dabar jis vėl kopą) ir ar reikia įrenginio (lifto) Anglijoje. Killamarsh dažnai reikalauja mažesnių automobilių dėl staigių posūkių, o tai reiškia galbūt du važiavimus, kas pakelia kainą.

Ką dar reikia mokėti be pagrindinės sumos?

Čia prasideda tas malonumas, kurio niekas nelaukia. Prie kainos reikia pridėti kuro priedlį (jei kuro kaina pakyla daugiau kaip 10 proc.), galbūt mokesčius už uosto paslaugas Anglijoje. O jei jums reikia įrenginio (keltuvo), kuris pakeltų pianiną ar didelę spintą į trečią aukštą be lifto, tai tai papildomi 100-200 svarų valanda. Ir pamirškite apie tai, kad vairuotojas darys jį nemokamai – jis turi savo darbo aprašą, o ten tokio dalyko nėra.

Ar taip, kad imates depozitą?

Taip, visada imame nedidelį užstatą – paprastai 10-20 proc. – kad užtikrintume, kad jūs nespragsite paskutinę minutę. Aš turiu užpildyti grafiką, ir jei atšaukiate užsakymą likus dviem dienoms, aš prarandu uždarbį. Tada tas depozitas neišduodamas. Tiesa, jei atšaukiate savaitė iki ir aš randu kitą klientą, galima viską susitarti. Mes ne piktadariai, tiesiog verslas.

Ar galima apmokėti atvykus į Vilnių?

Nė ne. Kada nors buvau toks laimingas ir leidžiau mokėti grynaisiais atvykus, bet po to, kai vienas klientas pradėjo vaidinti, kad jo kortelė neveikia, o krovinys jau buvo iškrautas... Nuo tada viskas sutvarkoma iš anksto. Galite padalinti mokėjimą į dvi dalis – dalį sumokėti užsakant, dalį – prieš išvykstant iš Anglijos, kai matote, kad viskas tikrai pakrauta.

Kaip taiposi, kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?

Kai kurios firmos siūlo kainas, kurios atrodo per gerai, kad būtų tiesa. Žiūrėkite ne tik į skaičius, bet ir į tai, kas įtraukta. Ar įskaičiuota draudimas? Ar įskaičiuota iškrova Vilniuje (arba netoli jo)? Ar jie naudoja savo vairuotojus ar samdytinius? Samdytiniai Anglijoje dabra kainuoja kaip narkotikai, todėl pigios firmos dažnai važiuoja „savo eiga“, kas gali baigtis tuo, kad jūsų daiktai važinės bulvinių maišų viduje.

Ar verta rinktis brangesnį variantą?

Kartais taip. Brangesnis variantas dažniausiai reiškia patikimesnę firmą, geriau apdraudusius krovinį ir vairuotojus, kurie nepyks, jei reikės pavėlinti dėl jūsų vėluojančių dokumentų. Su tarptautiniu perkraustymu į Vilnių iš Killamarsh geriau sumokėti šimtą eurų daugiau, nei rasti pigų variantą „kaimyno vovo“, kuris gali dingti su jūsų skalbimo mašina.

Pakavimas, baldai ir daiktai

Ar aš turiu pats susirūpinti dėžėmis?

Galite, bet nereikia. Mes atvežame dėžes, juos surenkame (kai kada tai praeina beveik be žodžių, jei klientas padeda), o pabaigoje jas surinkti ir paimame atgal. Jei norite sutaupyti ir juos įsigyti pats – prašom, bet tik įsitikinkite, kad tai yra tvirtos kempinės, o ne parduotuvės dėžės po kiaušiniais. Pastarosios suyra vos tik užkrovus į automobilį.

Kaip elgtis su brangia technika?

Televizorius, kompiuteriai, pianinas – tai viskas turi būti supakuota labai tiksliai. Geriausia, jei turite originalią pakuotę, jei ne – mes pasirūpinsime specialiomis medžiagomis, burbuliukais ir tvirtomis juostomis. Vieną kartą matėme, kaip klientas padėjo įprastą dėžę 65 colių televizorių be jokio apsauginio sluoksnio... Nusprendžiate patys, kaip tai atrodė atvykus į Vilnių.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Maistą – geriau ne, ypač jei tai mėsos ar pieno produktai. Muitinė Lietuvoje gana griežtai žiūri į gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių (Anglija dabar yra trečioji šalis Brexit dėka). Jei atvešite sauso maisto, pavyzdžiui, miltų ar makaronų, turbūt praeis, bet ar verta tokių smulkių rūpesčių dėl keleto eurų vertės prekių? Gėrimus su aukštu alkoholio kiekiu vežti galima, bet yra limitai – daugiau kaip 90 litrų (aukšto stiprumo) jau bus kaip komercinis krovinys, o tai yra kita istoria su mokesčiais.

Kas daryti su baldais, kurie neina per duris?

Nereikia panikuoti. Mūsų komandos yra įpręsusios išmontuoti ir vėl suremontuoti baldus. Lovos, spintos, dideli staliukai – viską išardome, užrašome varžtus į maišelius (kad nedingtų, nors tai pasitaiko retai, bet vis tiek stengiamės prižiūrėti), o Vilniuje viską vėl surinkome. Beje, Killamarsh namuose dažnai būna tokios siauros laiptinės, kad net tenka išnešti pro langą. (Niekas nemirėta bent iki šiol).

Ar reikia ištuštinti spintas ir stalčius?

Absoliučiai taip. Net jei sakote, kad spinta yra tuščia, mes tikėsime žodžiu, bet patikrintumės. Jei paliksite ten drabužių ar knygų, spinta taps per sunki, jos nebeįmanoma pakelti saugiai, ir mediena gali lūžti. Tą patį darome su stalčiais – jei juos neuždarysite, važiuojant jie iššoks ir gali sugadinti vidų arba užstrigti.

Kaip su augalais?

Augalus vežti galima, bet jie yra gyvi organizmai. Žiema jie gali užšalti sunkvežimyje, kai nėra šildymo (nors dauguma modernių autų turi kabino šildymą, krovininėje dažniausiai būna šalta). Vasarą gali perdegti. Be to, reikia specialių fitosanitarinių pažymų, kad augalai neperneštų ligų. Vieną kartą klientas bandė įslėpti kokiasnors palmes tarp dėžių... Muitininkai turi šunų nosį, tai nepavyks.

Muitinė, dokumentai ir tas piktas Brexit

Kokius dokumentus reikia parengti?

Nereikia jokios magijos, tik sąrašas daiktų (inventoriaus sąrašas) ir asmens dokumento kopija. Sąrašas turi būti tikslus – kas yra dėžėje, kiek brangu yra maždaug. Muitinė mėgsta, kai viskas aišku. Jei sąraše parašysite „baldai“, tai gali sukelti klausimų. Reikia „spinta, 2 vnt.“ arba „virtuvės komplektas“.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius, ir steigiate gyvenamąją vietą Lietuvoje, tuomet Jums taikoma atleidimas nuo mokesčių (Transfer of Residence). Tai reiškia, kad mokėsite 0 eurų PVM ir muito. Bet jei bandysite atvežti 5 naujus kompiuterius dėžėmis su etiketėmis, tai bus laikoma prekyba ir reikės mokėti.

Kas yra T1 dokumentas ir kodėl jis baisus?

T1 tai – tranzito deklaracija.