Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Highworth: kas tikrai laukia kelionėje per Lamanšą

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir matavau viską – pradedant nuo tų laikų, kai per sieną nešiojai vos kelias dėžes vokiško „Ford“ automobilio bagažinėje, iki dabar, kai reikia organizuoti sudėtingus logistikos maršrutus. Vieni iš labiausiai intrigujančių, bet kartais ir sudėtingiausių užsakymų yra susiję su Jungtine Karalyste. Žmonės dažnai klausia apie didžiuosius miestus, tačiau pastaruoju metu vis dažniau tenka spręsti, kaip surengti tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Highworth. Tai nedidelis miestelis Viltšyro grafystėje, kuris, pirmą žvilgsnį, atrodo ramus ir jaukus, bet logistiškai gali sukelti ne vieną pilką plauką. Po „Brexit“ viskas pasikeitė – muitinės procedūros tapo griežtesnės, o kainos šoktelėjo, todėl verta žinoti, į ką tikrai įsijungiate.

Kai klientas skambina iš Highworth, jis dažnai galvoja, kad tai tiesiog paprasta kelionė iš punkto A į punktą B. Bet realybėje tai grandininė reakcija, kur viena nedidelė klaida dokumentuose gali pristabdyti visą sunkvežimį prie Lamanšo sąsiaurio. Esu matęs situacijų, kai šeimos laukė savo baldų ne dvi savaites, o mėnesį, nes viena maža raidė deklaracijoje nesutapo. Todėl šiame straipsnyje nerasu idealizuotų pažadų, o papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus – su visais smulkmenomis, problemomis ir realiomis kainomis, kurias turėtumėte žinoti, prieš pasirašydami sutartį.

Kiek tai laiko ir pinigų (bei kodėl visada brangiau, nei atrodo)

Kiek laiko trunka tas kelias?

Tai vienas dažniausių klausimų. Jeigu kalbame apie tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Highworth, tai standartinis laikas yra nuo trijų iki penkių darbo dienų. Tačiau tai yra idealus variantas. Realybėje dažnai užtrunka ilgiau dėl eismo rūsčių M25 aplinkkelio aplink Londoną arba dėl ilgų eilių į keltą Doveriuje. Vieną kartą mūsų vairuotojas prarakojo beveik dvi paras, tiesiog stovėdamas tame chaosą prieš terminalą. Taigi, jei jums reikia dalykų konkrečiai rytoj, geriau iš karto atsisakykite tos minties, čia ne taksi paslauga.

Ar kaina fiksuota, ar gali pasikeisti?

Sąžiningai kalbant, beveik visada yra tam tikrų rezervų. Bazinė kaina susideda iš kelio atstumo, degalų ir vairuotojo darbo. Tačiau jeigu jūsų bute Highworth penktame aukšte nėra lifto, o reikia nešti sofas per laiptus, tai kils papildomi mokesčiai už „rankinis nešimą“. Taip pat gali kilti kainos, jeigu paskutinę minutę nuspręsite vežti kelis daugiau dėžių, nei nurodėte pradžioje. (Turiu omenyje, jeigu telpa į mažą „vąšą“, jei ne – reikia antrinio transporto).

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų dvigubai?

Tai klasikika. Viena firma gali siūlyti 800 svarų, kita – 1500. Skirtimas dažnai slepiasi ne kokybėje, o rizikoje. Pigios firmos dažnai naudoja subnuomotus sunkvežimus be įrangos arba dirba „juodai“ be draudimo. Aš galiu pasakyti iš patirties – kartą teko gelbėti klientą, kurio daiktus užfiksavo britų muitinė, nes perkrautojas neturėjo teisės vežti tokio tipo krovinių. Taigi, sutaupyti 200 svarų gali paverstis tūkstančių nuostolių.

Ar galima sutaupyti ant pakavimo medžiagų?

Sutaupyti galima visur, bet ar verta? Naudojamos dėžės turi būti stiprios, o ne parduotuvės išmestos. Kartais klientai sako: „Aš viską pats susirinksiu iš sandėlio“. Gerai, bet kai tą dėžę pakels ant 20 metrų aukščio kranas, o jos dugnas iškrenta... tada suprantate, kad kokybiškas kartonas kainuoja nedaug. Man atrodo, kad čia ne vieta taupyti, jeigu norite, kad jūsų indai atvyktų vienais gabalais.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Dar vienas dalykas, kurio dažnai nepagalvojate – tai prieinamumas. Highworth turi siaurų gatvių, ypač senamiestyje. Jeigu sunkvežimis negali privažiuoti prie pat namo, reikia organizuoti perkrovimą į mažesnę mašiną (t.y. shuttle paslauga). Tai papildomi žmonės, papildomi laikas ir pinigai. Niekas nedaro to nemokamai, nors daugelis tikisi, kad tai įeina į standartinę kainą.

Ar imamas depozitas?

Dauguma rimtų kompanijų ima užstatą, kad užtikrintų, kad klientas neatsisakys paskutinę minutę. Vieną kartą buvau toje situacijos... klientas tiesiog nebeatsiliepė, o mes jau buvome išvažiavę iš Lietuvos su tuščia mašina. Taip, depozitas yra įprasta praktika, ir jis grąžinamas po atliko darbo.

Dokumentai, muitinė ir tas „Brexit“ chaosas

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš JK?

Dabar, po „Brexit“, situacija kitokia. Reikia turėti ne tik asmens dokumentus, bet ir inventorius sąrašą (packing list), kuris turi būti pasirašytas ir antspauduotas. Be to, jeigu esate ne ES pilietis, reikės vizos ar leidimo gyventi (kai kuriais atvejais). Būna, kad žmonės pamiršta pasiimti savo sutartį su darbdaviu ar pažymą apie gyvenamąją vietą, ir tada prasideda naktinės rūpesčiai dėl dokumentų siuntimo.

Kas vyksta su muitinės deklaracija Lietuvoje?

Tai, turbūt, sudėtingiausia dalis. Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Highworth reikalauja, kad deklaracija būtų pateikta iki kroviniui atvykstant į Lietuvą. Muitinė turi patvirtinti, kad tai asmeniniai daiktai, ne prekybos kroviniy. Jeigu ten rasite naujų su etiketėm daiktų, gali būti problemų. Esu matęs, kaip muitininkai prašė atidaryti dėžę su indais, nes įtarė, kad ten gali būti prekės pardavimui.

Ar reikia mokėti PVM ar muito?

Jei daiktai naudoti ir jūs naudojotės jais ne mažiau kaip 6 mėnesius, PVM ir mokėti nereikia. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Tačiau jeigu atvežate naują, nupirktą prieš savaitę televizorių, jums teks mokėti 21 proc. PVM ir galbūt muito. Čia dažnai būna nesutarimų, nes klientai mano, kad „jų daiktai“ yra visi, ką jie turi, o muitinė žiūri į pirkimo datas.

Ką daryti, jeigu dokumentuose yra klaidų?

Nedelskite ir praneškite brokeriui. Vieną kartą buvau situacijoje, kur inventorius sąraše buvo parašyta „sofa“ vietoje „sofa ir lova“. Muitinė sustabdė visą konteinerį. Teko rašyti paaiškinimus, siųsti nuotraukas. Gerai, kad klientas dar neprieš tai išmetė kvitų. Jeigu pastebite klaidą, geriau ištaisyti ją anksčiau, nei vėliau aiškintis su pareigūnais.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Brangiausi daiktai, kaip turtas, juvelyriniai dirbiniai, turi būti deklaruojami atskirai. Aš niekada nerekomenduoju vežti tokių dalykų bendrame krovinyje be specialios draudimo polisos. Kartais žmonės paslepia auksą tarp drabužių, bet tai gana kvaila rizika. Jeigu dingsta – nebus padengta.

Kaip susitvarkyti su automobiliu?

Automobilių perkėlimas yra atskira istorija. Jis turi būti deklaruojamas kaip atskiras kroviniys. Reikės techninio pasą, draudimo ir galbūt MOT liudijimo vertinimo. Viena kartą teko laukti savaitę, kol klientas surado savo vokišką techninį pasą, be kurio automobilį nebuvo leidžiama įvežti.

Highworth specifika ir pakavimo subtilybės

Ar sunku privažiuoti į Highworth?

Highworth yra šiek tiek nuošalėje, o kai kurios vietovės ten gana ankštos. Didelis „TIR“ sunkvežimis gali tiesiog neprasukti. Prieš išvykdami mes visada tikriname vietą per „Google Street View“. Kartais tenka palikti sunkvežimį artimiausioje didelioje aikštelėje, pavyzdžiui, prie prekybos centro, ir vežti dėžes maža mašina. Tai užtrunka ilgiau, bet sutaupo jūsų tvorą.

Kiek vietos užims mano daiktai?

Tai vienas labiausiai nuspėjamų klausimų. Žmonės dažnai neturi pojūčio apie tūrį. Sakote: „Aš turiu tik vieną lovą ir spintą“. Bet tada dar yra 30 dėžių su knygomis, virtuvės reikmenys, dviratis, sodinės kėdės... Paprastai vieno kambario buto turinys užima apie 10-15 kubinių metrų. Galvojau, kad bus mažiau, bet praktika rodo kitaip.

Ar reikia išardyti baldus?

Didelė dalis baldų, ypač su stalviršiais, turi būti išardyta. Ne tik dėl vietos, bet ir saugumo. Sulūžęs kojos gali sugadinti viską aplinkui. Mūsų komanda tai daro, bet jeigu galite tai padaryti patys prieš mūsų atvykimą – sutaupysite laiko. Vienas klientas išardė loą, bet pamiršo sukrauti varžtus į maišelį... pasakykite, kaip mes surinkome tai be varžtų? Teko ieškoti parduotuvėje panašių.

Kaip pakuojuate jautrius daiktus?

Naudojame burbuliukų plėvelę, styroporą, specialias dėžes. Stiklas ir keramika turi būti tvirtai užfiksuoti, kad nejudėtų dėžės viduje. Aš visada sakau vairuotojams: „Jei girdi, kad kažkas barška viduje, vairuok lėčiau“. Bet geriau, kad niekas nebarškėtų.

Ar galima vežti maistą?

Dėl sanitarijos ir taisyklių, maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, vežti negalima. Kai kurios sauso maisto rūšys gali būti toleruojamos, bet aš nerekomenduoju. Vieną kartą mums teko išmesti visą kliento „kryžkelės“ atsargą, nes muitinė neleido įvežti sriubų pakuočių su mėsa.

Kas daryti su augalais?

Augalai turi specialius reikalavimus. Jie turi būti švarūs, be žemės ant šaknų (arba sterilioje žemėje) ir be kenkėjų. Britų ir Lietuvos fitosanitarinės tarnybos yra griežtos. Ne kartą girdėjau istorijų, kaip senelės veždavo savo mėlytę, o ją sulaikė sienoje ir sunaikino. Gaila, bet taisyklės yra taisyklės.

Rūpesčiai Lietuvoje ir kas dar gali nueiti ne taip

Kur patalpinti daiktus, jei butas dar nebaigtas?

Tai reali problema. Dažnai žmonės atvyksta anksčiau nei remontas baigtas. Turime sandėlius Vilniuje, kur galima laikyti daiktus savaitę ar mėnesį. Kaina nėra milžiniška, bet tai reikia numatyti iš anksto.