Tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Higher Folds: Kaip išgyventi tą kelionę be nervų ligos

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra kaip naujas. Dažnai žmonės skambina ir klausia: „o kaip tai vyksta?“. Ypač kai kalbame apie tokius specifinius maršrutus, kaip tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Higher Folds. Tai ne toks paprastas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač kai tenka susidurti su Jungtinės Karalystės kelių eismo taisyklėmis ir mūsų, lietuvių, biurokratija. Esu matęs viską – nuo puikių, lyg iš žurnalo imtų perkraustymų iki tokių, kur vairuotojas net nežinojo, kur yra Lietuva žemėlapyje. Šiandien noriu papasakoti jums tiesą be uždangų, kaip tai tik vyksta, kąitik laukti ir kurie ratai dažniausiai nurieda. Neleidžiau sau sukti galvos apie tuos idealizuotus straipsnius, kuriuose viskas lygu ir gražu – gyvenime yra kitaip.

Kas čia per maršrutas ir kodėl tiek triukšmo apie jį?

Ar tikrai taip sunkiai surengti tarptautinį perkraustymą į Vilnių iš Higher Folds?

Žinau, skamba keistai, bet problema dažnai yra ne pačiame atstume, o konkrečioje vietoje. Higher Folds – tai gan ankšta gyvenvietė, ten gatvės ne tokios plačios, o didelis sunkvežimis tiesiog negali užvažiuoti prie namo durų. Prieš daugelį metų turėjau atvejį, kai teko kelis kartus krauti daiktus į mažesnį sunkvežimį (gundog vadinamą), kad tik galėtume ištraukti sofą. Taigi, tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Higher Folds reikalauja labai gero išankstinio matavimo. Jei pasakysite „mes priekyje turime aikštelę“, aš jums nebeliesiu. Ten reikia žiūrėti, ar yra kur pastatyti 40 pėdų sunkvežimį, ar praeina kitos mašinos. Jei ne – brangs, nes reikės perkrauti.

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Lietuvą?

Tai nėra taip, kad sėdi ir važiuoji tiesiai. Įprastai tai trunka apie 3–4 dienas, jei viskas vyksta pagal planą. Vairuotojas išvyksta iš Wigan apylinkių, važiuoja link Dover arba Folkestone, turi patekti į keltą arba Eurotunelį (o ten eilės gali būti siaubingos, ypač po „Brexit“). Tada per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją arba Lenkiją. Kartais užstrigsta sienose, nors dabar su TIR kortelėmis lengviau. Bet realus laikas nuo jūsų durų iki Vilniaus – tai ketvirtos dienos ryto arba net vėliau, jei tenka stovėti tamsiai (perkeltuvas nedirba naktį).

Ar galima važiuoti savo mašina ir tempti priekabą?

Teoriškai – taip, praktiškai – nerekomenduoju. Jūs turite omenyje, kad toks maršrutas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą su pilna priekaba yra milžiniška nuovara. Be to, dabar reikia daugiau dokumentų, draudimų, o ir su pačia priekaba gali būti bėdų techninėse apžiūrose. Geriau patikėti profesionalams, kurie kasdien važinėja šiuo maršrutu. Žinau vieną klientą, taip padariusį, jo priekaba lūžo Vokietijoje autostradoje, ir jis liko su daiktais kelionės viduryje. Taip, tai gali būti pigiau, bet nervų jums suvalgys daugiau nei sutaupysite.

Ką daryti, jei Higher Folds gatvėse yra apribojimai (parkavimo zonos)?

Tai realus bėda. Ten gali būti geltonos linijos arba „resident only“ zona. Geriausia ankstesniu metu prašyti kaimynų padėti vietos atlaisvinti. Jei ne – mes težiūrime, ar yra artimiausia supermažininkas (pavyzdžiui, „Lidl“ arba „Asda“ kur netoli Wigan), iš kur galima „pasisemti“. Tiesa, tada tenka mokėti už papildomą valandą vairuotojo darbo, nes jis turi ne tik užvežti, bet ir užnešti. Bet geriau sumokėti už valandą, nei gauti baudą iš vietinės tarybos (council), kuri ten čiaudėjasi ant kiekvieno padėto ratų.

Pinigai, kainos ir kaip nenukristi į klastą

Kiek vidutiniškai kainuoja tokio tipo perkraustymas?

Dabar kainos šoktelėjo, degus brangs. Bet jei kalbame apie standartinį vieno buto turinį (apie 15–20 kubinių metrų), tada tarptautinis perkraustymas į Vilnių iš Higher Folds kainuos maždaug nuo 1200 iki 1800 svarų sterlingų. Tai labai apytiksliai, nes priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau daiktų turite. Jei turite pianiną, kuri reikia įkelti per langą, kainą galite dauginti iš dviejų (arba net iš trijų, jei ten lietus). Turiu omenyje, kad pigiau nėra, nes kokybė kainuoja, o degalai nėra nemokami.

Kodėl vienos firmos klausia 500, o kitos 2000 svarų?

Klasikinis klausimas. Tas, kur kas už 500, turbūt paims jūsų daiktus kaip „pabaigos krovinį“ (backload). Tai reiškia, jis eis tuščias į kitą pusę ir užpildys tarpus. Gali būti gerai, o gali būti taip, kad jūsų sofa stovės Vokietijoje sandėlyje savaitę, kol jis surinks kitus klientus. O brangios firmos duoda konkrečią datą, vairuotoją, kuris dirba tik su jumis. Aš asmeniškai nebčiau rizikuoti vertingu daiktu dėl 50 svarų skirtumo. Bet žinoma, biudžetas turi kalbėti.

Ar yra kokios nors paslėptos mokesčiai, apie kurias niekas nesako?

Oh, tikrai yra. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyks ir jame nėra narvelio katinui (jei keliaujate su auginiais), arba jei reikia specialių dėžių vynui. Arba dar dažniau – „walk“ mokestis. Jei sunkvežimis negali pastatyti prie pat durų ir vairuotojas turi nešti apie 30 metrų, kiekvienas metras gali kainuoti. Tiek patinka Anglijoje, tiek Lietuvoje – viskas turi būti surašyta sutartyje. Skaitykite smulkmenas (small print), antraip gali būti nemaloni staigmena pabaigoje (na, bent jau mažesnė staigmena nei sugedęs radiatorius).

Ar verta imti „viskas įskaičiuota“ (all inclusive) pasiūlymą?

Kartais taip, bet ne visada. Ką jie įskaičiuoja? Ar draudimą? Ar pakuotes? Ar mokestį už tiltus Prancūzijoje? Dažnai „viskas įskaičiuota“ reiškia tik vežimą nuo A iki B. O pakavimo popierius ir klijai – tai papildomai. Geriausia klausti konkretaus sąrašo: „Ką aš gaunu už šią pinigų sumą?“. Jei jie nesugeba sudaryti sąrašo, bėkit toli. Pati blogiausia situacija, kai atvažiuoja vairuotojas ir kalba: „Štai čia čia, o už dėžes sumokėk atskirai“.

Ar gautinu suma mokama iš karto ar dalimis?

Standartas – užstatas (depozitas) rezervacijai, likusi dalis – atlikus darbą. Niekada nemokėkite 100% iš karto. Esu girdėjęs istorijų (ne iš patirties, bet iš kolegų), kai įmonė tiesiog išnykdavo po įmokos. Geriau laikykite pinigus rankose (o ne tik mintyse) iki tol, kol paskutinis stalas bus pastatytas Vilniuje. Tai jūsų draudimas nuo blogųjų veikėjų, kurių, deja, šioje srityje yra gana nemažai.

Dokumentai, muitinė ir mūsų mylimasis „Brexit“

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant iš JK?

Pagrindinis dalykas – inventorius (packing list). Jis turi būti detalus, ne tiesiog „dešimt dėžių“. Turi būti parašyta: „3 dėžės virtuvės reikmenų, 1 dėžė knygų“, ir t.t. Be to, reikia savo paso (arba BRP kortelės) kopijos. Nors dažnai žmonės klausia ar reikalingas T1 dokumentas, dažniausiai krovinių pervežimo įmonės naudoja „Transit“ režimą, todėl jums gali net nereikėti jo rodyti rankomis, bet jis turi būti. (Čia turbūt per daug techniškai užėjau, bet žinote, svarbu, kad viskas būtų legaliai, kitaip muitininkai Lietuvoje išsižiebs kaip rykštę).

Kaip „Brexit“ pasitarnavo perkraustytojams?

Niekam neparodau (tai pajuokia, bet ir nelinkiu). Po 2021 metų viskas tapo ilgesnė. Anksčiau važiuodavai kaip per sava šalis, o dabar reikia eit per muitinę. Reikia deklaruoti, kad tai turtas, pervesinamas į gyvenamąją vietą (Transfer of Residence), tik taip gaunate atleidimą nuo PVM ir muito. Jei nesuskirsit dokumentų, galite mokėti muito mokestį už savo seną sofa, kas yra absurdiška. Tenka labai tiksliai užpildyti formulius, kitaip gali būti, kad stalas suksis sandėlyje.

Ar galima vesti maisto produktus?

Dabar labai griežta. Negalite vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių – viską išims. Ir nepamatuokit paslėpti dėžės dugne, nes muitininkas turi šunį (nemeną) kuris uosja viską. Vėžti galite tik sausą maistą, džiovintus vaisius, ilgai išsilaikančius produktus. Bet vistiek geriau nepritraukti dėmesio. Kartai pavogia traukinį (tai prasilenkimas, bet tikrai pavogia laiką). Viską, kas gyvulinės kilmės, palikite Anglijoje, negerbkite bandyti.

Kas daryti, jei neturiu pilno inventoriaus sąrašo?

Ray (vienas vairuotojų) sako, kad geriau rašyti „maždaug“ nei nieko. Bet aš sakau – praverskite dieną ir susirašykite. Inventorius yra jūsų draudimo pagrindas. Jei dingsta dėžė ir jo nėra sąraše, net nepadarysite ieškinio. Be to, Lietuvos muitinė gali uždelsi krovinį, jei sąrašas atrodo įtartinas. Būkite sąžiningi, jeigu turite brangų kompiuterį ar vaizdo plokšę – nurodykite tai atskirai.

Ar reikia mokėti mokesčius Lietuvoje už atvežtus daiktus?

Jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Lietuvą amžinai (tai svarbu – amžinai), daiktai, kuriuos turite daugiau nei 6 mėnesius, yra bemuitis. Bet turi pateikti įrodymus, kad gyvenote ten (P60 forma, banko išrašai). Jei ne – sumokėsite PVM (21 proc.) ir galbūt muito mokestį. Tai brangu žaidimas, todėl geriau pasirūpinkite dokumentais iš anksto.

Pakavimas, vairuotojai ir kas vyksta viduryje

Ar patys reikia pkgavti ar tai daro įmonė?

Galima rinktis abi variantus. Jei užsakovate pilną paslaugą, jie atvykst su dėžėmis, burbuliukais ir viską uždaro. Jei norite sutaupyti, galite pkavoti patys. Bet tada žiūrėkite – jei dėžė subyrės kelyje ir sulaužysit vazą, draudimas to nedengs, nes kaltės yra netinkamas pkavimas (tai parašyta fine print). Be to, vairuotojai nemėgsta, kai dėžės yra minkštos, jose tuščiai vietos, tai viskas suslysta.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Stiprios, dvigubos sienelės. Nenaudokit senų „Lidl“ dėžių, jos atlaiko tik bananus, ne knygas.